Amžinieji pasivaikščiojimai po menininkų kalnelį

Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis – unikali laidojimo erdvė, amžinojo poilsio priglaudžianti iškilias Lietuvos menui ir kultūrai nusipelniusias asmenybes. Ypatingą aurą skleidžiantys Menininkų kalnelio šlaitai aplink Vėlines (ir ne tik tokiu metu) tarsi parkai yra tapę mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų vieta. Vieni mylimų kūrėjų atminimą pagerbia malda, žvakele, gėlės žiedu, kitus tiesiog traukia šios vietos originalumas: menininko gyvenimą ir darbus kūrybingai įprasminantys antkapių paminklai, netradicinis kraštovaizdis, pagaliau – čia atsiverianti mūsų šalies meno ir literatūros istorija.

Vilniaus tyrinėtojas, rašytojas DARIUS POCEVIČIUS, neseniai išleidęs savo naująją knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ (leidykla „Kitos knygos“), teigė, kad teritorijos, kurioje nusidriekęs Menininkų kalnelis, sutvarkymas siejamas apskritai su Antakalnio karių kapinių, kaip tuomet jos buvo vadinamos, konstrukcija. Projektą, pasak jo, pradėta rengti septintojo dešimtmečio pradžioje, apie 1962 metus, o baigtas jis prieš 1970-uosius.

Gedimino Šulco nuotrauka

Miesto tyrinėtojas D. Pocevičius: jau sovietmečiu buvo rūpinamasi vieningu šios vietos vaizdu

„Kiek vėliau, sutvarkius karių kapų monumentą, imtasi ir Menininkų kalnelio, nors projektas iš pradžių buvo bendras, – kalbėjo D. Pocevičius. – 1971 metais vyriausybė buvo priėmusi potvarkį suprojektuoti Mokslo, meno, kultūros ir kitų atsakingų darbuotojų laidojimo vietą Antakalnio kapinėse. 1972 metų rudenį jau buvo išskirtas granitas laiptų pakopoms ir atraminėms sienutėms. Būtent tada ir suformuotas dabartinis Menininkų kalnelio vaizdas – ganėtinai nepaprasto suplanavimo, nes vieta kalvota, su takeliais, nusileidimais, laiptais.“ 

Pasak miesto tyrinėtojo, planuoti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, simbolinė monumentalioji skulptūra netoli Menininkų kalnelio. Tačiau ji, nors ir pradėta projektuoti, taip ir neiškilo. „Planuota ganėtinai aukšta, apie 6 metrų, skulptūrinė kompozicija, turėjusi atsirasti Menininkų kalnelio šiaurės vakarų pusėje“, – teigė D. Pocevičius.

Gedimino Šulco nuotrauka

Pašnekovo žodžiais, įdomu ir tai, kad 1965 metais, rengiant šios teritorijos sutvarkymo projektą, buvo numatyta Antakalnio karių kapines radiofikuoti – kas valandą radijo linija mušti miesto laikrodį ir iš magnetofono juostos įrašo leisti gedulinę muziką.

Jis sakė prisimenantis, kaip šioje vietoje aštuntajame dešimtmetyje per Vėlines skambėdavo choralinė gedulinė muzika: „Taip buvo daugelyje Vilniaus kapinių. Dabar kažkodėl to nepraktikuojama, bet tada buvo visai neprastai. Prieš kiekvienas Vėlines kapinės būdavo sutvarkomos, teritorija apšviečiama, įrengiama radiofikacija. Gedulinė muzika skambėdavo dvi paras.“ 

Gedimino Šulco nuotrauka

„Dar vienas įdomus dalykas, kurį fiksuoja dokumentai. 1965–1970 metais ne kartą buvo nusivilta palaidotų žymių visuomenės veikėjų menine antkapių verte, esą jie atrodo eklektiški: vieni labai dideli, kiti – minimalūs, treti išvis nestovi. Nutarta antkapių paminklų įrengimu rūpintis labiau centralizuotai, parengiant šioje vietoje palaidotų žymių visuomenės veikėjų antkapių paminklų projektus. Ir valdžia, jeigu velionių giminės negali ar nesugeba pastatyti deramus paminklus, tai darė vietoj jų savo lėšomis, kad Menininkų kalnelio vaizdas būtų vieningas“, – pasakojo rašytojas D. Pocevičius. 

Jis minėjo aptikęs ir dar vieną įdomų dalyką – 1966 metų sprendimą kiekvieną pavasarį ir rudenį rengti visuomenės talkas Menininkų kalneliui sutvarkyti, įtraukiant ir moksleivius. „Nežinau, ar tai buvo vykdoma, pats neidavau ir neprisimenu, kad devintajame dešimtmetyje kas nors iš mokyklos būtų ėjęs tvarkyti menininkų kapų“, – sakė jis.

Gedimino Šulco nuotrauka

DARIUS POCEVIČIUS: Mes ganėtinai dažnai nueidavome į Menininkų kalnelį pagerbti senųjų grandų, nuliedavome kelis lašus Pauliui Širviui ir kitiems, buvusiems arti tos alkoholinės bohemos. Ir tai darydavome nebūtinai per Vėlines, tiesiog kokį tamsų vakarą. Nueini, pasėdi, prisimeni, kas nors eilėraštį paskaito, knygutę atsineša...

Menininkų kapų lankymo tradicijos

Paklaustas, ar galima kalbėti apie menininkų kapų lankymo tradicijas, Vilniaus tyrinėtojas, rašytojas D. Pocevičius tvirtino, kad valstybės lygiu jos nebuvo propaguojamos ir menininkų kapai masiškai nebuvo lankomi. 

„Kūrybinės sąjungos, tarkime, Rašytojų sąjunga, pačios organizuodavosi žymių kūrėjų kapų lankymą metinių ar jubiliejų proga. Aš daugiau galiu kalbėti apie Rašytojų sąjungą, kuri rengdavo tokius lankymus: gėlių padėjimą, pagerbimą tylos minute ir pan. Manau, panašiai elgdavosi ir Mokslų akademija, ir Kompozitorių, Dailininkų sąjunga“, – pasakojo D. Pocevičius. 

Gedimino Šulco nuotrauka

Jis sakė iš asmeninės patirties prisimenantis, kad prieš 2000-uosius ir kiek vėliau vyko neformalūs poetų, rašytojų sambūriai, dažnai rengti „Suokalbyje“, Rašytojų sąjungos kavinėje. 

„Mes ganėtinai dažnai nueidavome į Menininkų kalnelį pagerbti senųjų grandų, nuliedavome kelis lašus Pauliui Širviui ir kitiems, buvusiems arti tos alkoholinės bohemos. Ir tai darydavome nebūtinai per Vėlines, tiesiog kokį tamsų vakarą. Su įvairia kompanija esame tai darę tikrai ne kartą ir ne du, na, galbūt kokį dešimtį. Nueini, pasėdi, prisimeni, kas nors eilėraštį paskaito, knygutę atsineša, – prisiminimais dalijosi rašytojas. – Nežinau, ar ši tradicija vis dar gyvuoja, bet iki kokių 2005-ųjų–2006-ųjų buvo gyva.“ 

Gedimino Šulco nuotrauka

Vilniečiai labai myli Menininkų kalnelį, įsitikinęs D. Pocevičius: „Ten labai gražu. Ši vieta iš tikrųjų turi šarmo. Ir tai nėra blogai.“

JURGITA JAČĖNAITĖ

Bernardinai
ANTAKALNIO KAPINĖS MENININKŲ KALNELIS DARIUS POCEVIČIUS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pilaitės prospekte nusidriekė naujas daugiau kaip 1,5 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas nuo esamo Senosios Pilaitės kelio iki Sietyno ir Spaudos gatvių, o šalia jo paklotas ir naujas šaligatvis. Tiesiant naują taką, įrengtas ir dviračių eismui pritaikytas šviesoforas ties sankryžomis su V. Pociūno ir Sietyno gatvėmis. Naujas takas susijungs su jau nutiestais takais palei Laisvės prospektą bei šiemet baigta atkarpa Justiniškių gatvėje. Dviračių ir pėsčiųj...
Įvykiai
Šiandien 06.48 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Savanorių pr. 211 susidūrė krovininis ir lengvasis automobiliai, prispastas lengvojo automobilio vairuotojas. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariat...
Įvykiai
Rugsėjo 16-osios vakarą Vilniaus oro uoste pradedami keleivių išleidimo panduso išvykimo terminalo link tvarkymo darbai. Pirmieji ir aktyviausi tvarkymo darbai šią savaitę vyks naktimis, todėl nuo 8 val. vakaro iki 3 val. ryto pandusu eismas bus draudžiamas, vėlesniuose darbų etapuose eismas naktimis bus tik apribotas. Tai paruošiamieji darbai „Kiss and Fly“ zonos įrengimui. Planuojama, kad visi panduso paruošiamieji darbai naujos sistemos startui bus baig...
Įvairios
Devyniuose sostinės paplūdimiuose, kuriuos tvarko ir prižiūri UAB „Grinda“, oficialiai baigėsi maudynių sezonas. Gelbėtojų profesionalumo dėka Vilniaus miesto Valakampių I ir II, Žirmūnų, Salotės ir Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio I ir II bei Tapelių I ir II paplūdimiuose šią vasarą tragiškų įvykių pavyko išvengti – maudynės nepasiglemžė nė vienos gyvybės. Poilsiautojų saugumą paplūdimiuose užtikrinantys UAB „Grinda“ gelbėtojai skaičiuoja, kad nuo birželio...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Šią vasarą oro linijų bendrovė „airBaltic“ pristatė lietuviška trispalve nudažytą orlaivį „Airbus A220-300“. Rugsėjo 16 dieną šis „Vilniaus“ vardu pavadintas lėktuvas pirmą kartą nusileido Lietuvos sostinės oro uoste. „airBaltic“ generalinio direktoriaus Martino Gauso teigimu, toks orlaivio dizainas buvo sukurtas siekiant pažymėti „airBaltic“ paslaugų paklausos augimą Lietuvos rinkoje. „Lietuvos rinka mums yra labai svarbi. Šiandien siūlome daugiau kaip 80...
Švietimas
Mykolo Romerio universitetas ir toliau palaiko ir skirs ypatingą dėmesį universitetų tinklo optimizavimo procesui. Rugsėjo 13 dieną Mykolo Romerio universiteto Taryba susirinkusi į posėdį priėmė nutarimą, kuriuo siūloma sudaryti Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto trejų metų strateginės partnerystės (jungtinės veiklos) sutartį, kurią įgyvendinant universitetai suartintų bendruomenes, vykdydami jungtines mokslinių tyrimų...
Įvykiai
Sekmadienį sostinės gatvėse pirmą kartą pasklido pėsčiųjų, dviračių, paspirtukų, riedlenčių, vaikų vežimėlių ir viešojo transporto žygis. Iš skirtingų miesto lokacijų pajudėję, automobilio atsisakę vilniečiai ir miesto svečiai susibūrė aikštėje prie Seimo, o nuo ten pajudėjo link Lukiškių aikštės, skatindami judėti ne tik darniai, bet ir draugiškai, kelyje pastebint vieni kitus. Šiuo žygiu Vilniuje atidaryta Europos judumo savaitė. „Nuo pavasario kiekvieną...
Įdomu!
Ant bendrovės „Krašto projektai“ pastato sienos esanti skulptoriaus Algio Griškevičiaus sukurta skulptūra „Žiogas – autoportretas“ atidengta 2008 m. 09 mėn.. Įspūdingas, šešių metrų ilgio ir pustrečio metro aukščio kūrinys sostinės Konstitucijos prospekte pastatytas privačia iniciatyva bei lėšomis. Kaip teigia skulptūros autorius, Vilniui trūksta įvairesnių skulptūrų, žaismingesnių akcentų. A. Griškevičiaus skulptūra „Žiogas – autoportretas“ vaizduoja milž...