Amžinieji pasivaikščiojimai po menininkų kalnelį

Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis – unikali laidojimo erdvė, amžinojo poilsio priglaudžianti iškilias Lietuvos menui ir kultūrai nusipelniusias asmenybes. Ypatingą aurą skleidžiantys Menininkų kalnelio šlaitai aplink Vėlines (ir ne tik tokiu metu) tarsi parkai yra tapę mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų vieta. Vieni mylimų kūrėjų atminimą pagerbia malda, žvakele, gėlės žiedu, kitus tiesiog traukia šios vietos originalumas: menininko gyvenimą ir darbus kūrybingai įprasminantys antkapių paminklai, netradicinis kraštovaizdis, pagaliau – čia atsiverianti mūsų šalies meno ir literatūros istorija.

Vilniaus tyrinėtojas, rašytojas DARIUS POCEVIČIUS, neseniai išleidęs savo naująją knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ (leidykla „Kitos knygos“), teigė, kad teritorijos, kurioje nusidriekęs Menininkų kalnelis, sutvarkymas siejamas apskritai su Antakalnio karių kapinių, kaip tuomet jos buvo vadinamos, konstrukcija. Projektą, pasak jo, pradėta rengti septintojo dešimtmečio pradžioje, apie 1962 metus, o baigtas jis prieš 1970-uosius.

Gedimino Šulco nuotrauka

Miesto tyrinėtojas D. Pocevičius: jau sovietmečiu buvo rūpinamasi vieningu šios vietos vaizdu

„Kiek vėliau, sutvarkius karių kapų monumentą, imtasi ir Menininkų kalnelio, nors projektas iš pradžių buvo bendras, – kalbėjo D. Pocevičius. – 1971 metais vyriausybė buvo priėmusi potvarkį suprojektuoti Mokslo, meno, kultūros ir kitų atsakingų darbuotojų laidojimo vietą Antakalnio kapinėse. 1972 metų rudenį jau buvo išskirtas granitas laiptų pakopoms ir atraminėms sienutėms. Būtent tada ir suformuotas dabartinis Menininkų kalnelio vaizdas – ganėtinai nepaprasto suplanavimo, nes vieta kalvota, su takeliais, nusileidimais, laiptais.“ 

Pasak miesto tyrinėtojo, planuoti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, simbolinė monumentalioji skulptūra netoli Menininkų kalnelio. Tačiau ji, nors ir pradėta projektuoti, taip ir neiškilo. „Planuota ganėtinai aukšta, apie 6 metrų, skulptūrinė kompozicija, turėjusi atsirasti Menininkų kalnelio šiaurės vakarų pusėje“, – teigė D. Pocevičius.

Gedimino Šulco nuotrauka

Pašnekovo žodžiais, įdomu ir tai, kad 1965 metais, rengiant šios teritorijos sutvarkymo projektą, buvo numatyta Antakalnio karių kapines radiofikuoti – kas valandą radijo linija mušti miesto laikrodį ir iš magnetofono juostos įrašo leisti gedulinę muziką.

Jis sakė prisimenantis, kaip šioje vietoje aštuntajame dešimtmetyje per Vėlines skambėdavo choralinė gedulinė muzika: „Taip buvo daugelyje Vilniaus kapinių. Dabar kažkodėl to nepraktikuojama, bet tada buvo visai neprastai. Prieš kiekvienas Vėlines kapinės būdavo sutvarkomos, teritorija apšviečiama, įrengiama radiofikacija. Gedulinė muzika skambėdavo dvi paras.“ 

Gedimino Šulco nuotrauka

„Dar vienas įdomus dalykas, kurį fiksuoja dokumentai. 1965–1970 metais ne kartą buvo nusivilta palaidotų žymių visuomenės veikėjų menine antkapių verte, esą jie atrodo eklektiški: vieni labai dideli, kiti – minimalūs, treti išvis nestovi. Nutarta antkapių paminklų įrengimu rūpintis labiau centralizuotai, parengiant šioje vietoje palaidotų žymių visuomenės veikėjų antkapių paminklų projektus. Ir valdžia, jeigu velionių giminės negali ar nesugeba pastatyti deramus paminklus, tai darė vietoj jų savo lėšomis, kad Menininkų kalnelio vaizdas būtų vieningas“, – pasakojo rašytojas D. Pocevičius. 

Jis minėjo aptikęs ir dar vieną įdomų dalyką – 1966 metų sprendimą kiekvieną pavasarį ir rudenį rengti visuomenės talkas Menininkų kalneliui sutvarkyti, įtraukiant ir moksleivius. „Nežinau, ar tai buvo vykdoma, pats neidavau ir neprisimenu, kad devintajame dešimtmetyje kas nors iš mokyklos būtų ėjęs tvarkyti menininkų kapų“, – sakė jis.

Gedimino Šulco nuotrauka

DARIUS POCEVIČIUS: Mes ganėtinai dažnai nueidavome į Menininkų kalnelį pagerbti senųjų grandų, nuliedavome kelis lašus Pauliui Širviui ir kitiems, buvusiems arti tos alkoholinės bohemos. Ir tai darydavome nebūtinai per Vėlines, tiesiog kokį tamsų vakarą. Nueini, pasėdi, prisimeni, kas nors eilėraštį paskaito, knygutę atsineša...

Menininkų kapų lankymo tradicijos

Paklaustas, ar galima kalbėti apie menininkų kapų lankymo tradicijas, Vilniaus tyrinėtojas, rašytojas D. Pocevičius tvirtino, kad valstybės lygiu jos nebuvo propaguojamos ir menininkų kapai masiškai nebuvo lankomi. 

„Kūrybinės sąjungos, tarkime, Rašytojų sąjunga, pačios organizuodavosi žymių kūrėjų kapų lankymą metinių ar jubiliejų proga. Aš daugiau galiu kalbėti apie Rašytojų sąjungą, kuri rengdavo tokius lankymus: gėlių padėjimą, pagerbimą tylos minute ir pan. Manau, panašiai elgdavosi ir Mokslų akademija, ir Kompozitorių, Dailininkų sąjunga“, – pasakojo D. Pocevičius. 

Gedimino Šulco nuotrauka

Jis sakė iš asmeninės patirties prisimenantis, kad prieš 2000-uosius ir kiek vėliau vyko neformalūs poetų, rašytojų sambūriai, dažnai rengti „Suokalbyje“, Rašytojų sąjungos kavinėje. 

„Mes ganėtinai dažnai nueidavome į Menininkų kalnelį pagerbti senųjų grandų, nuliedavome kelis lašus Pauliui Širviui ir kitiems, buvusiems arti tos alkoholinės bohemos. Ir tai darydavome nebūtinai per Vėlines, tiesiog kokį tamsų vakarą. Su įvairia kompanija esame tai darę tikrai ne kartą ir ne du, na, galbūt kokį dešimtį. Nueini, pasėdi, prisimeni, kas nors eilėraštį paskaito, knygutę atsineša, – prisiminimais dalijosi rašytojas. – Nežinau, ar ši tradicija vis dar gyvuoja, bet iki kokių 2005-ųjų–2006-ųjų buvo gyva.“ 

Gedimino Šulco nuotrauka

Vilniečiai labai myli Menininkų kalnelį, įsitikinęs D. Pocevičius: „Ten labai gražu. Ši vieta iš tikrųjų turi šarmo. Ir tai nėra blogai.“

JURGITA JAČĖNAITĖ

Bernardinai
ANTAKALNIO KAPINĖS MENININKŲ KALNELIS DARIUS POCEVIČIUS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Savivalda
Vilniaus licėjaus pastato modernizavimo istorijoje liks itin pamokantis epizodas tokių projektų dalyviams: miesto savivaldybė praneša, kad dėl esminių sutarties pažeidimų ne tik atsisakyta projektavimo įmonės paslaugų, bet pasirūpinta ją įtraukti į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai reiškia, kad ši įmonė trejus metus negalės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. „Įtraukimas į „juoduosius sąrašus“, priešingai, negu dažnai mano...
Įvykiai
697-ąjį gimtadienį Vilnius pasitiks ryškiai – sausio 24–26 dienomis sostinę nušvies jau antrasis Vilniaus šviesų festivalis. Užsienio ir Lietuvos menininkų sukurtos 27 šviesų instaliacijos apšvies 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, apie 1500 įvairiausių pastatų žaviuose Senamiesčio kiemuose. Lietuvos menininkų ir svečių iš Prancūzijos, Rumunijos, Slovėnijos, Latvijos sukurtos netikėtos 27 meninės šviesos instaliacijos, šviesų objektai, projekc...
Būstas
Vilniaus Šnipiškių mikrorajone, Linkmenų ir Žalgirio gatvių ribojamoje teritorijoje, darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda šios sostinės dalies atgimimą žadančio urbanistinio projekto „Naujasis Skansenas“ I-ojo etapo darbus. Jo metu teritorijoje iškilsiančius modernius daugiabučius suprojektavo architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujama studijos „JP Architektūra“ komanda. Ties Linkmenų gatve pirmojo statybų etapo metu iškils du 6 aukštų daugia...
Laisvalaikis
Nors vis dar esame apgaubti kalendorinės žiemos, pats laikas pasvajoti ir pasiplanuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai savo laiką rekomenduoja skirti kelionėms bei kviečia išbandyti naujas kryptis jau nuo šių metų kovo pabaigos. Skrydžių žemėlapyje daug ilgai lauktų naujienų – kelionės į Kroatiją, Šveicariją, Armėniją bei kitus dėmesio vertus turizmo taškus. Nuo pavasario iš Vilniaus oro uosto - dar platesnis skrydžių pasirinkimas Šiemet iš Vil...
Įvykiai
„Wizz Air“, greičiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia aviakompanija Europoje* ir didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje bei Rytų Europoje, praneša, kad pradės skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą Rusijoje. Nuo šių metų birželio 3 d. skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – trečiadienį ir sekmadienį. Vietas šiam skrydžiui galima rezervuoti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėl...
Įvykiai
Jau šį savaitgalį sostinę nušvies Vilniaus šviesų festivalis – šaltuoju ir tamsiuoju sezonu miestui įkvėps gyvybės ir šilumos, išryškins miesto architektūrą, nušvies gražiausius Senamiesčio kiemus, atvilios minias vilniečių ir miesto svečių švęsti Vilnių. Antrus metus kuriama nauja tradicija festivalį surengti per miesto gimtadienį – sausio 25-ąją Vilnius švęs jau 697-ąjį. Miesto centre ir Senamiestyje sukurtomis instaliacijomis vilniečiai ir miesto svečia...
Įvykiai
Sausio 25 d. kviečiame švęsti Vilniaus gimtadienį miesto, o kartu ir visos Lietuvos, simboliu tapusiame Gedimino pilies bokšte. Nuo 10 iki 18 val. lankytojai bus kviečiami pasveikinti Vilnių ir palinkėti miestui arba pasižadėti patiems sau, ko niekada nebus per daug – daugiau nuoširdaus dėmesio senyvo amžiaus kaimynams, daugiau vaikščioti pėsčiomis, kad mažėtų spūstys, o gal tiesiog daugiau šypsenų. Juk kai keičiasi žmonės, keičiasi ir miestai. Linkėjimai...
Savivalda
Pasibaigus metams, Vilniaus miesto savivaldybė suskaičiavo 2019 metų lėšas, skirtas piniginei socialinei paramai mokėti – Vilniuje šios paramos prireikia vis mažiau vilniečių. Kokios to priežastys? „Suskaičiavę ir peržvelgę praėjusių metų išlaidas, pastebėjome, kad išnaudojome visas Vilniaus miesto savivaldybei 2019 m. šiai paramai finansuoti skirtas lėšas (beveik 23,5 mln. Eur), tačiau džiugina gera tendencija – išlaidos paramai mažėja. Tam įtakos turėjo...
Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ pergale pradėjo pasirengimo ciklą artėjančiam sezonui. Pirmose kontrolinėse rungtynėse vilniečiai rezultatu 2:1 (2:0) pranoko Latvijos „Valmiera“ klubą. Šiame mače vilniečiams nepadėjo smulkią traumą patyręs Liviu Antalis, nežaidė ir komandos naujokas Richie Enninas, kuris į Lietuvą atvyko tik šeštadienį. Žalgiriečių žaidimui vadovavo Victoras Basadre, o mačą gyvai stebėjo naujasis vyriausiasis treneris Aliaksejus Baga. „Valmiera“ praėj...