Ką parodo vilniečių emocijų tyrimas?

Daugumą sprendimų žmogus priima vadovaudamasis emocijomis, o ne racionaliu mąstymu. Ir nors didieji pasaulio filosofai, tokie kaip Davidas Hume’as ar Fiodoras Dostojevskis, suvokė ir įvardijo šią žmogaus savybę jau seniai, vis dėlto tik dabar jau 16 metų gyvuojantis neurorinkodaros mokslas ėmė tyrinėti vartotojų sprendimų priėmimo procesus ir šias žinias taikyti praktikoje.

Neurorinkodara – tai tarpdisciplininė tyrimų sritis, jungianti neurologiją bei rinkodarą ir praktikoje taikanti neurofiziologijos bei neuropsichologijos rezultatus. Kūno kalbą analizuojanti ir realiu laiku į besikeičiančius individualius žiūrovo poreikius racionaliai reaguojanti reklama – toks teiginys skamba kaip utopija. O gal labiau kaip netolima ateitis? Pirmą žingsnį jau žengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų komanda, kuri racionalizuoja reklamos procesą, gerina kokybę, didina įdomumą, atlieka didelio masto pasaulinės svarbos tyrimus. Apie netipinius ir inovatyvius tyrimo būdus bei personalizuotos reklamos sprendimus kalba VGTU profesorius Artūras Kaklauskas.

Kokie neurorinkodaros tyrimo metodai yra taikomi?

Keliose Vilniaus vietose (Gedimino prospekte, Pilies gatvėje) yra įrengta mūsų aparatūra, kuri tiria praeivių kūno kalbą ir matuoja daugybę įvairių priklausomybių. Kas sekundę analizuojame žmones, jų nuotaiką, susidomėjimo lygį, veido temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies pulsą priklausomai nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, oro sąlygų, taršos, kietųjų dalelių, triukšmo. Programa skaičiuoja tas priklausomybes kas valandą. Tyrimai įrodė, kad žmonės yra labiausiai sužadinti šventiniu laikotarpiu – gruodį, sausį patiriami jausmai, tiek blogi, tiek geri, yra stiprūs, taip pat stipriai išgyvename ir Nepriklausomybės dieną, Velykas. Visiems žinoma, kad penktadienis yra suvokiamas kaip geriausia diena, o pirmadienis – nelaukiamiausia. Tą patį įrodė ir mūsų analizės. Taip pat pastebėta, kad žmonės piktesni vietose, kur yra daug triukšmo, nors kainos tokiose vietose mažesnės. Taigi, kameromis ir kita įranga analizuojame praeivių kūno kalbą, intuiciją, reakcijas į įvairius veiksnius, kiekvieną dieną surenkame dešimtis tūkstančių rezultatų.

Kuo šie tyrimai ypatingi?

Apie mūsų darbus rašo geriausi pasaulio žurnalai, tad akivaizdžiai kyla klausimas – ką naujo pasiūlėme, ko kiti iki mūsų nepadarė, ar galima tai taikyti praktikoje? Surenkame milijardus duomenų, niekas neturi tokios didelės bazės. Šis tyrimo būdas yra efektyvus, nereikia ieškoti žmonių, prašyti jų leidimo, kad būtų atliktas tyrimas. Viskas vyksta realiu laiku mieste, kur praeina šimtai tūkstančių žmonių, jie visi analizuojami. Mes tyrimus atliekame per atstumą, pasaulyje tokių metodų niekas netaiko.

Ar informacija, kurią surenkate tokiu būdu, yra patikima?

Tai pagrindinis visų klausimas. Taikome įvairius matematinius metodus, dirbame ir su kitais universitetais siekdami verifikuoti, validuoti, apskaičiuoti patikimumą. Iki šiol tyrimai būdavo atliekami priklijavus prie žmogaus daugybę elektrodų, su kuriais jis turėjo vaikščioti visą parą. Dabar gerokai daugiau duomenų galima surinkti iš 10–30 metrų atstumo.

Kaip gauti duomenys paveikia reklamų kūrimą?

Neseniai žurnale „Q1“ buvo paskelbtas mūsų straipsnis apie nekilnojamojo turto neuroreklamos rekomendacinę sistemą. Nekilnojamojo turto pasirinkimas priklauso nuo daugybės dalykų: lyties, amžiaus, kainos, pajamų, šeiminės padėties, netgi išsilavinimo. Jaunimas nori gyventi centre, garbaus amžiaus žmonės – ten, kur ramu, moterys nori, kad būtų gražu, šeimoms rūpi, kad būtų tinkamos sąlygos vaikams auginti. Yra sukurtos anketos, kurias užpildžius, iš dešimčių tūkstančių reklamų atrenkami aktualiausi skelbimai. Sistema analizuoja rodiklius, kuriuos surenkame mieste, ir pagal juos nustato žmogaus emocinę būklę. Jeigu jam neįdomu – perjungia reklamą į kitą. Tai yra jau porą metų veikianti sistema. Dažniausiai būna aptariama nekilnojamojo turto kaina, kokybė, o mes vertiname tinkamumą pagal emocinius parametrus. Teigiama, kad net 80 proc. mūsų sprendimų nulemia emocijos ir tik 20 proc. – logiškas mąstymas.

Ar nemanote, kad naudojimasis neuromarketingo tyrimų atradimais, jų taikymas realiose situacijose pažeidžia asmens teisę į privatumą?

Kai žiūrite į savo artimąjį, ar braunatės į jo asmeninę erdvę? Visa informacija, kurią gauname, yra anoniminė. Prieš pusę metų buvo priimta direktyva, kad be žmogaus sutikimo jam negalima nieko reklamuoti. Lietuvoje jau sumažėjo reklamų, kadangi netgi skambinant ir siūlant produktą reikia kelis kartus atsiklausti, ar žmogus sutinka, ar turi tam laiko. Artimiausiu metu sumažės reklamų ir socialiniuose tinkluose. Ta pati direktyva reikalauja, kad prie veikiančių kamerų būtų pritvirtintos lentelės, įspėjančios, jog žmogus stebimas, ir klausiančios, ar jis nori būti analizuojamas. Tačiau duomenys yra nuasmeninti, mes apie tuos žmonės nieko nežinome. Norėtume tyrimus pradėti vykdyti ir kituose Europos miestuose. Vilniuje pagal įstatymus nenusižengiame. Kitų šalių sostinėse neskubama kabinti lentelių prie stebėjimo kamerų, nes visi ir taip žino, kad yra stebimi, pirmiausia dėl saugumo.

Kur dar, be reklamos, galima pritaikyti tyrimų rezultatus?

Dar vienas didžiulis projektas, prie kurio dirbame, yra prie žmogaus prisitaikantis pastatas, tai yra patalpa analizuoja žmogų ir pati parenka tinkamą mikroklimatą, apšvietimą, muziką ir netgi pritaiko baldus. Kita idėja, kurią nagrinėjame, yra šviesų instaliacijos. Per įvairias šventes mieste 2 000 metrų aukštyje būtų suinstaliuoti specialūs šviestuvai, kurie užsidegtų skirtingomis spalvomis pagal tai, kokias emocijas patiria praeiviai. Taip pat kuriame neurorekomendacinę sistemą, tiriame miestus ir teikiame nekilnojamojo turto rekomendacijas, analizuojame, kokie žmonės lankosi nagrinėtoje teritorijoje, kaip jie jaučiasi, kokia oro tarša, drėgmė ir panašiai. Nekilnojamojo turto vertė nėra įvardijama tik pinigais – svarbi ir emocinė reikšmė. Šiuolaikinio miesto tikslas – kad žmonės nenuobodžiautų, tad ši sistema padėtų rinktis vietą, kur žmogus jaustųsi saugus ir laimingas.

Taigi, raktas į sėkmę – žmogiškumas, atsižvelgimas į emocinę darną?

Taip! Ir tą užtikrina geriausios, naujausios technologijos. Jeigu norime dirbti prie rimtų projektų arba skelbti atradimus geriausiuose užsienio periodiniuose mokslo leidiniuose, reikia išrasti kažką naujo, tam panaudojant naujausias technologijas, kurios padėtų užtikrinti žmogaus gerovę. Pagrindinis visų veiksmų tikslas – kad žmogus gyventų sveikai, įdomiai ir džiaugsmingai.

NEURORINKODARA ARTŪRAS KAKLAUSKAS VGTU TYRIMAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Apie buvusią Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnę Laurą Kalinauskaitę, bausmių vykdymo sistemoje dirbusią vos 8 mėnesius, žino kone visa Lietuva, apie ją rašo laikraščiai, kalba televizijoje. Mįslinga istorija, apie merginą, kuri, neva, buvo spaudžiama užmegzti santykius su kalinčiaisiais, sulaukė atomazgos. Paaiškėjo, jog mergina toli gražu nėra sistemos „suvalgyta" nepaklusni auka, tyrimo metu nustatyta, jog  buvusi pareigūnė sulaužė duotą p...
Kriminalai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė šiandien kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama suimti š. m. kovo 6 d. sostinėje esančią parduotuvę, įtariama, apiplėšusius asmenis. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities AVPK Kriminalinėje policijoje buvo pradėtas, kai kovo 6-osios vakarą gautas pranešimas, kad Vilniuje, Architektų gatvėje, į parduotuvę „IKI" užėjo vyras ir, grasindamas daiktu, panašiu į ginklą, liepė kasininkei iš seifo išimti p...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad dėl užsitęsusių vandentiekio tinklų rekonstravimo ir lietaus nuotekų tinklų naujos statybos ir geodezinių darbų laikinai bus ribojamas eismas Mindaugo ir Kauno gatvių sankryžoje. Darbus numatoma vykdyti kovo 20-22 dienomis.  Vairuotojai prašomi būti atidžiais, stebėti kelio ženklus ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Vilniaus savivaldybė atsiprašo už laikinus eismo ribojimus.
Įvykiai
2019 m. kovo 27 d. Vilniuje organizuojamas seminaras apie Europos Sąjungoje vis aktyviau naudojamas palydovines navigacijos sistemas Galileo ir EGNOS. Renginio metu bus aptariamas šių sistemų praktinis pritaikymas įvairiose veiklos srityse: transporte, žemės ūkyje ir kitur. Savo įžvalgomis dalinsis ekspertai iš Lietuvos ir užsienio.   Renginyje pranešėjai iš Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūros GSA, Europos Komisijos, Bendrojo paga...
Įvykiai
Vilniaus oro uoste veikianti pirmoji ir vienintelė kino salė Centrinėje ir Rytų Europoje, pristato atnaujintą filmų repertuarą visai šeimai. Nuo šiandien jau penktus metus išvykstančius keleivius džiuginančioje kino salėje „Film Spot LT“ bus galima pamatyti dvi naujas filmų programas. Prie A2 vartų įsikūrusioje salėje rodomus filmus keleiviai prieš skrydžius gali žiūrėti nemokamai, tad belieka mėgautis ir sekti savo išvykimo laiką. Naujajame trumpametražių...
Įvykiai
Geros naujienos sostinės viešojo transporto keleiviams – atnaujinta daugelio pamėgta mobilioji programėlė m.Ticket. Nuo šiol jos naudotojai už viešojo transporto bilietus galės greitai ir patogiai atsiskaityti banko kortelėmis, o taip pat – bilietus vos keliais paspaudimais perkelti kitiems programėlę turintiems asmenims. „Šis m.Ticket atnaujinimas svarbus visiems išmaniuoju telefonu už viešojo transporto bilietus atsiskaitantiems keleiviams, nes atsiranda...
Įvykiai
Nuotaikingas pavasario renginys moterims „Moterų ralis“ penktojo gimtadienio proga žeria staigmenų. Šiemet visi norintys pamatyti spalvingus moterų ekipažus, jų startą, pirmąsias rungtis ir finišą, kviečiami į Lukiškių aikštę Vilniuje – čia vyks visos dienos renginys šeimai „Active Fest Vilnius“. „Pirmą kartą Vilniuje vyks visos dienos aktyvaus laisvalaikio šventė, skirta ne tik ralio žiūrovams, bet ir šeimoms, mėgstančioms aktyvų gyvenimo būdą. Šventės sv...
Įvykiai
Kovo 19-ąją švenčiamos Kliento dienos proga išmanius sprendimus kurianti „Bitė Lietuva“ vieną iš savo salonų pirmą kartą pavertė įspūdinga scena. Tokiame išmaniame bendrovės klientams skirtame koncerte pirmą kartą pasirodė „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalininkė, „Lietuvos balso“ nugalėtoja atlikėja Monika Marija Paulauskaitė ir, kaip ji pati sako, tai jai tapo nemenku iššūkiu. „Vertiname visus savo klientus, o Kliento diena kasmet mums tampa svarb...
Įvykiai
Vilniuje pradedami BBC TV filmo „Nacių iškilimas“ (angl. „The Rise of the Nazis“) filmavimo darbai. Tai trijų dalių atkuriamosios dokumentikos televizijos serialas, pasakojantis apie 1930-1933 m. laikotarpį Vokietijoje ir valdžią perėmusius nacius. Aukščiausi tuometinės Vokietijos vadovai Kurt von Schleicher ir Franz von Papen nepakankamai įvertino politikos naujoką Adolf1 Hitlerį bei tikėjęsi juo pasinaudoti, patys tapo režimo aukomis. A. Hitleris, vieną...