Ką parodo vilniečių emocijų tyrimas?

Daugumą sprendimų žmogus priima vadovaudamasis emocijomis, o ne racionaliu mąstymu. Ir nors didieji pasaulio filosofai, tokie kaip Davidas Hume’as ar Fiodoras Dostojevskis, suvokė ir įvardijo šią žmogaus savybę jau seniai, vis dėlto tik dabar jau 16 metų gyvuojantis neurorinkodaros mokslas ėmė tyrinėti vartotojų sprendimų priėmimo procesus ir šias žinias taikyti praktikoje.

Neurorinkodara – tai tarpdisciplininė tyrimų sritis, jungianti neurologiją bei rinkodarą ir praktikoje taikanti neurofiziologijos bei neuropsichologijos rezultatus. Kūno kalbą analizuojanti ir realiu laiku į besikeičiančius individualius žiūrovo poreikius racionaliai reaguojanti reklama – toks teiginys skamba kaip utopija. O gal labiau kaip netolima ateitis? Pirmą žingsnį jau žengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų komanda, kuri racionalizuoja reklamos procesą, gerina kokybę, didina įdomumą, atlieka didelio masto pasaulinės svarbos tyrimus. Apie netipinius ir inovatyvius tyrimo būdus bei personalizuotos reklamos sprendimus kalba VGTU profesorius Artūras Kaklauskas.

Kokie neurorinkodaros tyrimo metodai yra taikomi?

Keliose Vilniaus vietose (Gedimino prospekte, Pilies gatvėje) yra įrengta mūsų aparatūra, kuri tiria praeivių kūno kalbą ir matuoja daugybę įvairių priklausomybių. Kas sekundę analizuojame žmones, jų nuotaiką, susidomėjimo lygį, veido temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies pulsą priklausomai nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, oro sąlygų, taršos, kietųjų dalelių, triukšmo. Programa skaičiuoja tas priklausomybes kas valandą. Tyrimai įrodė, kad žmonės yra labiausiai sužadinti šventiniu laikotarpiu – gruodį, sausį patiriami jausmai, tiek blogi, tiek geri, yra stiprūs, taip pat stipriai išgyvename ir Nepriklausomybės dieną, Velykas. Visiems žinoma, kad penktadienis yra suvokiamas kaip geriausia diena, o pirmadienis – nelaukiamiausia. Tą patį įrodė ir mūsų analizės. Taip pat pastebėta, kad žmonės piktesni vietose, kur yra daug triukšmo, nors kainos tokiose vietose mažesnės. Taigi, kameromis ir kita įranga analizuojame praeivių kūno kalbą, intuiciją, reakcijas į įvairius veiksnius, kiekvieną dieną surenkame dešimtis tūkstančių rezultatų.

Kuo šie tyrimai ypatingi?

Apie mūsų darbus rašo geriausi pasaulio žurnalai, tad akivaizdžiai kyla klausimas – ką naujo pasiūlėme, ko kiti iki mūsų nepadarė, ar galima tai taikyti praktikoje? Surenkame milijardus duomenų, niekas neturi tokios didelės bazės. Šis tyrimo būdas yra efektyvus, nereikia ieškoti žmonių, prašyti jų leidimo, kad būtų atliktas tyrimas. Viskas vyksta realiu laiku mieste, kur praeina šimtai tūkstančių žmonių, jie visi analizuojami. Mes tyrimus atliekame per atstumą, pasaulyje tokių metodų niekas netaiko.

Ar informacija, kurią surenkate tokiu būdu, yra patikima?

Tai pagrindinis visų klausimas. Taikome įvairius matematinius metodus, dirbame ir su kitais universitetais siekdami verifikuoti, validuoti, apskaičiuoti patikimumą. Iki šiol tyrimai būdavo atliekami priklijavus prie žmogaus daugybę elektrodų, su kuriais jis turėjo vaikščioti visą parą. Dabar gerokai daugiau duomenų galima surinkti iš 10–30 metrų atstumo.

Kaip gauti duomenys paveikia reklamų kūrimą?

Neseniai žurnale „Q1“ buvo paskelbtas mūsų straipsnis apie nekilnojamojo turto neuroreklamos rekomendacinę sistemą. Nekilnojamojo turto pasirinkimas priklauso nuo daugybės dalykų: lyties, amžiaus, kainos, pajamų, šeiminės padėties, netgi išsilavinimo. Jaunimas nori gyventi centre, garbaus amžiaus žmonės – ten, kur ramu, moterys nori, kad būtų gražu, šeimoms rūpi, kad būtų tinkamos sąlygos vaikams auginti. Yra sukurtos anketos, kurias užpildžius, iš dešimčių tūkstančių reklamų atrenkami aktualiausi skelbimai. Sistema analizuoja rodiklius, kuriuos surenkame mieste, ir pagal juos nustato žmogaus emocinę būklę. Jeigu jam neįdomu – perjungia reklamą į kitą. Tai yra jau porą metų veikianti sistema. Dažniausiai būna aptariama nekilnojamojo turto kaina, kokybė, o mes vertiname tinkamumą pagal emocinius parametrus. Teigiama, kad net 80 proc. mūsų sprendimų nulemia emocijos ir tik 20 proc. – logiškas mąstymas.

Ar nemanote, kad naudojimasis neuromarketingo tyrimų atradimais, jų taikymas realiose situacijose pažeidžia asmens teisę į privatumą?

Kai žiūrite į savo artimąjį, ar braunatės į jo asmeninę erdvę? Visa informacija, kurią gauname, yra anoniminė. Prieš pusę metų buvo priimta direktyva, kad be žmogaus sutikimo jam negalima nieko reklamuoti. Lietuvoje jau sumažėjo reklamų, kadangi netgi skambinant ir siūlant produktą reikia kelis kartus atsiklausti, ar žmogus sutinka, ar turi tam laiko. Artimiausiu metu sumažės reklamų ir socialiniuose tinkluose. Ta pati direktyva reikalauja, kad prie veikiančių kamerų būtų pritvirtintos lentelės, įspėjančios, jog žmogus stebimas, ir klausiančios, ar jis nori būti analizuojamas. Tačiau duomenys yra nuasmeninti, mes apie tuos žmonės nieko nežinome. Norėtume tyrimus pradėti vykdyti ir kituose Europos miestuose. Vilniuje pagal įstatymus nenusižengiame. Kitų šalių sostinėse neskubama kabinti lentelių prie stebėjimo kamerų, nes visi ir taip žino, kad yra stebimi, pirmiausia dėl saugumo.

Kur dar, be reklamos, galima pritaikyti tyrimų rezultatus?

Dar vienas didžiulis projektas, prie kurio dirbame, yra prie žmogaus prisitaikantis pastatas, tai yra patalpa analizuoja žmogų ir pati parenka tinkamą mikroklimatą, apšvietimą, muziką ir netgi pritaiko baldus. Kita idėja, kurią nagrinėjame, yra šviesų instaliacijos. Per įvairias šventes mieste 2 000 metrų aukštyje būtų suinstaliuoti specialūs šviestuvai, kurie užsidegtų skirtingomis spalvomis pagal tai, kokias emocijas patiria praeiviai. Taip pat kuriame neurorekomendacinę sistemą, tiriame miestus ir teikiame nekilnojamojo turto rekomendacijas, analizuojame, kokie žmonės lankosi nagrinėtoje teritorijoje, kaip jie jaučiasi, kokia oro tarša, drėgmė ir panašiai. Nekilnojamojo turto vertė nėra įvardijama tik pinigais – svarbi ir emocinė reikšmė. Šiuolaikinio miesto tikslas – kad žmonės nenuobodžiautų, tad ši sistema padėtų rinktis vietą, kur žmogus jaustųsi saugus ir laimingas.

Taigi, raktas į sėkmę – žmogiškumas, atsižvelgimas į emocinę darną?

Taip! Ir tą užtikrina geriausios, naujausios technologijos. Jeigu norime dirbti prie rimtų projektų arba skelbti atradimus geriausiuose užsienio periodiniuose mokslo leidiniuose, reikia išrasti kažką naujo, tam panaudojant naujausias technologijas, kurios padėtų užtikrinti žmogaus gerovę. Pagrindinis visų veiksmų tikslas – kad žmogus gyventų sveikai, įdomiai ir džiaugsmingai.

NEURORINKODARA ARTŪRAS KAKLAUSKAS VGTU TYRIMAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Aktyvaus gyvenimo būdo entuziastė Inga Žuolytė subūrė bendramintes mamas kartu su atžalomis prisijungti prie ekskursijos pėsčiomis Vilniaus senamiestyje. 3000 žingsnių ėjime su vaikiškais vėžimėliais dalyvavo būrys mamų su vaikais, tarp kurių – „Mamų radijo“ įkūrėja Laura Mazalienė su naujagimiu Matijumi, mitybos specialistė Anastasija Zizas su sūneliu Ričardu, tinklaraštininkė Erika Valiukaitė su sūnumi Manueliu. Būti aktyvesnėms trukdo stereotipai Daugia...
Įvykiai
Praėjusį savaitgalį Vilniuje lankėsi socialinio tinklo „Instagram“ žvaigždės iš užsienio. „Go Vilnius“ pakviesti nuomonės formuotojai pirmą kartą viešėjo Lietuvos sostinėje, todėl įspūdžių netrūko – nuotraukos ir momentinės istorijos užplūdo „Instagram“ tinklą, jas pamatė milijoninė auditorija. 11 populiarių autorių iš Didžiosios Britanijos, Izraelio, Italijos, Lenkijos ir Vokietijos atstovauja kelionių, muzikos, mados, fotografijos temas, tačiau juos vien...
Įvykiai
Sostinės Pilaitės rajone iškils nauja mokykla „Mokslo aikštė“ – birželį architektūrinės idėjos konkurse varžėsi net 18 dalyvių, o šiandien ekspertų komisija, kurią sudarė ir Pilaitės bendruomenės atstovai, atrinko 3 geriausias idėjas. Pirmąją vietą konkurse laimėjo architektų komandos UAB „DO architects“ projektas „Mokslo aikštė“. Laimėtojams atiteks 12 tūkst. eurų prizas. Naują, keturių aukštų ir beveik 12 tūkst. kv. m. ploto mokyklą Tolminkiemio gatvėje,...
Laisvalaikis
Žiūrint į Audriaus Bružo jaunystės fotografijas jį sunku atpažinti. Ilgus, pečius siekiančius plaukus nešiojęs jaunuolis toli gražu neprimena visiems gerai žinomo aktoriaus. Tačiau gana anksti plikti pradėjęs vyras šią vasarą turėjo progą prisiminti, koks jausmas turėti plaukus: naujoje režisieriaus Tado Vidmanto komedijoje „Pats sau milijonierius“ pagrindinį Donato vaidmenį atlikęs Audrius Bružas pasipuošė vešliu kaštoninių plaukų peruku ir savo išvaizda...
Sportas
FK „Žalgiriui“ nepavyko UEFA Europos lygos atsakomosiose rungtynėse su Budapešto „Honvéd“ panaikinti dviejų įvarčių deficito. Vilniečiai pirmieji įmušė įvartį ir turėjo ne vieną progą pasižymėti dar kartą, tačiau antrajame kėlinyje varžovai rezultatą išlygino ir dvikova baigėsi lygiosiomis 1:1. Jos buvo palankios svečiams, nes pirmąją akistatą Vengrijos klubas laimėjo 3:1.   „Žalgirio“ treneriai antrosioms rungtynėms pasirinko tokią pačią sudėtį, kokia žai...
Sportas
Jau šį sekmadienį (liepos 21 dieną) Vingio parke vyks tarptautinis Vilniaus 100 km bėgimas. Sportininkų laukia išbandymai įveikiant 100 ar 50 km distancijas, taip pat estafetė 10×10 km, o visų susirinkusių žiūrovų visą dieną lauks daug įdomių pramogų. Ilgų nuotolių bėgikams šios varžybos bus vienos svarbiausių šiame sezone, nes būtent šiame renginyje bus kovojama dėl Lietuvos 100 km bėgimo čempionato apdovanojimų. 100 ir 50 km distancijose lietuviams iššūk...
Verslas
Prieš metus Vilniuje įsteigusi padalinį JAV rinkodaros technologijų bendrovė „Bazaarvoice“ planuoja įgyvendinti tolimesnę plėtrą. Darbui klientų techninio palaikymo centre jau priėmusi 80 žmonių, bendrovė Lietuvoje planuoja plėsti savo paslaugas ir iki 2019 m. pabaigos pasiekti 100 darbuotojų skaičių. „Šalį plėtrai rinkomės itin atsakingai, o apsisprendimą lėmė Lietuvoje esantys profesionalūs ir talentingi darbuotojai. Šiandien savo žingsnį laikome itin sė...
Laisvalaikis
Didžiausias šokio edukacijos renginys šalyje „Vasaros šokio mokykla“ atsinaujina – keičia savo vardą į „Dance.lt Summer Intensive“ ir pristato ilgesnę, nei įprastai, programą. Projektą organizuojantis Lietuvos šokio informacijos centras rugpjūčio 16-24 d. šokio profesionalus ir mėgėjus kviečia dalyvauti net devynių dienų trukmės programoje, kurios metu šokio seminarus ir kūrybines laboratorijas ves aštuoni profesionalai iš užsienio ir vienas jaunosios kart...
Įvykiai
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad nuo liepos 15 d. iki lapkričio 30 d., dėl Ąžuolyno gatvės rekonstrukcijos darbų, laikinai keisis 7-ojo autobusų maršruto eismo organizavimas. Iš Lazdynų Šiaurės miestelio kryptimi kursuojantys autobusai iki stotelės Spaudos rūmai kursuos įprasta trasa, o toliau važiuos Laisvės prospektu iki Rygos–Buivydiškių g.–Laisvės pr. sankryžos, suks į Buivydiškių gatvę bei Ozo gatve grįš į įprastą trasą. Atgal a...