Ką parodo vilniečių emocijų tyrimas?

Daugumą sprendimų žmogus priima vadovaudamasis emocijomis, o ne racionaliu mąstymu. Ir nors didieji pasaulio filosofai, tokie kaip Davidas Hume’as ar Fiodoras Dostojevskis, suvokė ir įvardijo šią žmogaus savybę jau seniai, vis dėlto tik dabar jau 16 metų gyvuojantis neurorinkodaros mokslas ėmė tyrinėti vartotojų sprendimų priėmimo procesus ir šias žinias taikyti praktikoje.

Neurorinkodara – tai tarpdisciplininė tyrimų sritis, jungianti neurologiją bei rinkodarą ir praktikoje taikanti neurofiziologijos bei neuropsichologijos rezultatus. Kūno kalbą analizuojanti ir realiu laiku į besikeičiančius individualius žiūrovo poreikius racionaliai reaguojanti reklama – toks teiginys skamba kaip utopija. O gal labiau kaip netolima ateitis? Pirmą žingsnį jau žengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų komanda, kuri racionalizuoja reklamos procesą, gerina kokybę, didina įdomumą, atlieka didelio masto pasaulinės svarbos tyrimus. Apie netipinius ir inovatyvius tyrimo būdus bei personalizuotos reklamos sprendimus kalba VGTU profesorius Artūras Kaklauskas.

Kokie neurorinkodaros tyrimo metodai yra taikomi?

Keliose Vilniaus vietose (Gedimino prospekte, Pilies gatvėje) yra įrengta mūsų aparatūra, kuri tiria praeivių kūno kalbą ir matuoja daugybę įvairių priklausomybių. Kas sekundę analizuojame žmones, jų nuotaiką, susidomėjimo lygį, veido temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies pulsą priklausomai nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, oro sąlygų, taršos, kietųjų dalelių, triukšmo. Programa skaičiuoja tas priklausomybes kas valandą. Tyrimai įrodė, kad žmonės yra labiausiai sužadinti šventiniu laikotarpiu – gruodį, sausį patiriami jausmai, tiek blogi, tiek geri, yra stiprūs, taip pat stipriai išgyvename ir Nepriklausomybės dieną, Velykas. Visiems žinoma, kad penktadienis yra suvokiamas kaip geriausia diena, o pirmadienis – nelaukiamiausia. Tą patį įrodė ir mūsų analizės. Taip pat pastebėta, kad žmonės piktesni vietose, kur yra daug triukšmo, nors kainos tokiose vietose mažesnės. Taigi, kameromis ir kita įranga analizuojame praeivių kūno kalbą, intuiciją, reakcijas į įvairius veiksnius, kiekvieną dieną surenkame dešimtis tūkstančių rezultatų.

Kuo šie tyrimai ypatingi?

Apie mūsų darbus rašo geriausi pasaulio žurnalai, tad akivaizdžiai kyla klausimas – ką naujo pasiūlėme, ko kiti iki mūsų nepadarė, ar galima tai taikyti praktikoje? Surenkame milijardus duomenų, niekas neturi tokios didelės bazės. Šis tyrimo būdas yra efektyvus, nereikia ieškoti žmonių, prašyti jų leidimo, kad būtų atliktas tyrimas. Viskas vyksta realiu laiku mieste, kur praeina šimtai tūkstančių žmonių, jie visi analizuojami. Mes tyrimus atliekame per atstumą, pasaulyje tokių metodų niekas netaiko.

Ar informacija, kurią surenkate tokiu būdu, yra patikima?

Tai pagrindinis visų klausimas. Taikome įvairius matematinius metodus, dirbame ir su kitais universitetais siekdami verifikuoti, validuoti, apskaičiuoti patikimumą. Iki šiol tyrimai būdavo atliekami priklijavus prie žmogaus daugybę elektrodų, su kuriais jis turėjo vaikščioti visą parą. Dabar gerokai daugiau duomenų galima surinkti iš 10–30 metrų atstumo.

Kaip gauti duomenys paveikia reklamų kūrimą?

Neseniai žurnale „Q1“ buvo paskelbtas mūsų straipsnis apie nekilnojamojo turto neuroreklamos rekomendacinę sistemą. Nekilnojamojo turto pasirinkimas priklauso nuo daugybės dalykų: lyties, amžiaus, kainos, pajamų, šeiminės padėties, netgi išsilavinimo. Jaunimas nori gyventi centre, garbaus amžiaus žmonės – ten, kur ramu, moterys nori, kad būtų gražu, šeimoms rūpi, kad būtų tinkamos sąlygos vaikams auginti. Yra sukurtos anketos, kurias užpildžius, iš dešimčių tūkstančių reklamų atrenkami aktualiausi skelbimai. Sistema analizuoja rodiklius, kuriuos surenkame mieste, ir pagal juos nustato žmogaus emocinę būklę. Jeigu jam neįdomu – perjungia reklamą į kitą. Tai yra jau porą metų veikianti sistema. Dažniausiai būna aptariama nekilnojamojo turto kaina, kokybė, o mes vertiname tinkamumą pagal emocinius parametrus. Teigiama, kad net 80 proc. mūsų sprendimų nulemia emocijos ir tik 20 proc. – logiškas mąstymas.

Ar nemanote, kad naudojimasis neuromarketingo tyrimų atradimais, jų taikymas realiose situacijose pažeidžia asmens teisę į privatumą?

Kai žiūrite į savo artimąjį, ar braunatės į jo asmeninę erdvę? Visa informacija, kurią gauname, yra anoniminė. Prieš pusę metų buvo priimta direktyva, kad be žmogaus sutikimo jam negalima nieko reklamuoti. Lietuvoje jau sumažėjo reklamų, kadangi netgi skambinant ir siūlant produktą reikia kelis kartus atsiklausti, ar žmogus sutinka, ar turi tam laiko. Artimiausiu metu sumažės reklamų ir socialiniuose tinkluose. Ta pati direktyva reikalauja, kad prie veikiančių kamerų būtų pritvirtintos lentelės, įspėjančios, jog žmogus stebimas, ir klausiančios, ar jis nori būti analizuojamas. Tačiau duomenys yra nuasmeninti, mes apie tuos žmonės nieko nežinome. Norėtume tyrimus pradėti vykdyti ir kituose Europos miestuose. Vilniuje pagal įstatymus nenusižengiame. Kitų šalių sostinėse neskubama kabinti lentelių prie stebėjimo kamerų, nes visi ir taip žino, kad yra stebimi, pirmiausia dėl saugumo.

Kur dar, be reklamos, galima pritaikyti tyrimų rezultatus?

Dar vienas didžiulis projektas, prie kurio dirbame, yra prie žmogaus prisitaikantis pastatas, tai yra patalpa analizuoja žmogų ir pati parenka tinkamą mikroklimatą, apšvietimą, muziką ir netgi pritaiko baldus. Kita idėja, kurią nagrinėjame, yra šviesų instaliacijos. Per įvairias šventes mieste 2 000 metrų aukštyje būtų suinstaliuoti specialūs šviestuvai, kurie užsidegtų skirtingomis spalvomis pagal tai, kokias emocijas patiria praeiviai. Taip pat kuriame neurorekomendacinę sistemą, tiriame miestus ir teikiame nekilnojamojo turto rekomendacijas, analizuojame, kokie žmonės lankosi nagrinėtoje teritorijoje, kaip jie jaučiasi, kokia oro tarša, drėgmė ir panašiai. Nekilnojamojo turto vertė nėra įvardijama tik pinigais – svarbi ir emocinė reikšmė. Šiuolaikinio miesto tikslas – kad žmonės nenuobodžiautų, tad ši sistema padėtų rinktis vietą, kur žmogus jaustųsi saugus ir laimingas.

Taigi, raktas į sėkmę – žmogiškumas, atsižvelgimas į emocinę darną?

Taip! Ir tą užtikrina geriausios, naujausios technologijos. Jeigu norime dirbti prie rimtų projektų arba skelbti atradimus geriausiuose užsienio periodiniuose mokslo leidiniuose, reikia išrasti kažką naujo, tam panaudojant naujausias technologijas, kurios padėtų užtikrinti žmogaus gerovę. Pagrindinis visų veiksmų tikslas – kad žmogus gyventų sveikai, įdomiai ir džiaugsmingai.

NEURORINKODARA ARTŪRAS KAKLAUSKAS VGTU TYRIMAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, pirmadienį apžiūrėjęs Gedimino pilies kalno būklę, Lietuvos nacionaliniame muziejuje dalyvavo pasitarime dėl artimiausiu metu svarbiausių vykdytinų Gedimino kalno tvarkybos darbų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu. Lietuvos nacionalinis muziejus įpareigotas per savaitę Kultūros ministerijai pateikti siūlymus dėl būtinų tyrimų Gedimino kalne atlikimo ir jiems atlikti reikalingų lėšų poreikio, taip pat...
Sportas
Vilniaus „Rytas“už klubo vidaus taisyklių pažeidimus nusprendė suspenduoti 32-ejų amerikietį Dominique’ą Suttoną. Krepšininkas pirmadienį nevyks su komanda į Berlyną, kuriame vilniečiai antradienį žais Europos taurės rungtynes su Berlyno „ALBA“. „Nusprendėme imtis veiksmų, kurie būtų naudingi komandai siekiant labai svarbios pergalės Europos taurėje. Vieno žaidėjo interesai niekuomet negali būti aukščiau nei klubo, kuris tarptautiniame turnyre kaunasi dėl...
Įvykiai
Praėjusį metų Kauno gimtadieninis sveikinimas Vilniui tapo gražios kauniečio ir vilniečio meilės istorijos pradžia. Šventinės vakarienės metu susipažinę vilnietė Simona ir kaunietis Andrius gyvenimo neįsivaizduoja vienas be kito. Vilniuje gyvenanti mergina neatsisako minties kada nors persikelti gyventi į Kauną. Radijo stotyje dirbanti Simona tiki - jeigu sėdėsi namie, meilė į tavo duris nepasibels. „Įsėdau į autobusą ir važiavau su mintimi, jog gerai pral...
Įvykiai
Sausio 21 d. Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę dėl galimų teisės aktų pažeidimų vykdant Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajono plėtrą. Parlamentaro rašte yra prašoma pagal kompetenciją atsakingai išnagrinėti teritorijų planavimo procesą Sėlių g. 48 sklype, siekiant užtikrinti darnų teritorijų planavimą, taip pat įvertinti galimus teisės aktų pažeidimų atvejus. Anot Žvėryno gyv...
Įvykiai
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą. Po Sausio 13-osios Lietuvos mokyklose buvo rengiamos vilties ir tikėjimo pamokos, per kurias mokytojai pasakojo vaikams apie lemtin...
Įvykiai
Praėjusių metų antroje pusėje buvo paskelbta vieša rinkos konsultacija ir vykdomas viešasis pirkimas, kuriuo siekta atrinkti projektuotoją viso kalno kompleksiniam tvarkybos darbų projektui parengti ir reikalingiems tyrimams atlikti. Nors paskelbtu viešu tarptautiniu pirkimu susidomėjo bent 12 potencialių tiekėjų, buvo sulaukta tik vieno pasiūlymo. Pirkime nedalyvavo nė viena tarptautinė įmonė. Toks menkas Lietuvos ir tarptautinių įmonių aktyvumas vykusiam...
Verslas
Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) įgyvendindamas 2015 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 597 „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu“ planuoja skelbti Vilniaus kongresų centro nuomos konkursą. Prieš skelbdamas Vilniaus kongresų centro nuomos konkursą Turto bankas organizuoja nuomos...
Miesto plėtra
Vilniuje ir Klaipėdoje veikianti Balžeko teniso akademija „Balzekas Tennis Academy“ planuoja toliau plėstis sostinėje, kur po trejų metų atidarys naują 3-3,5 mln. eurų vertės teniso centrą naujai besikuriančiame Kalnėnų rajone. Akademijos vadovas ir treneris Arūnas Balžekas teigia, kad naujasis centras šiuo metu yra projektuojamas, o realūs statybos darbai bus pradėti maždaug po dvejų metų: 2021 m. pavasarį. „Kalnėnuose planuojame įrengti 4 uždarų ir 3 atv...
Kriminalai
Per savaitę, sausio 14-20 d., Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnams įkliuvo 18 transporto priemones vairavusių neblaivių vairuotojų, taip pat 4 vairuotojai, neturintys teisės vairuoti transporto priemones. Kelių policijos valdybos Kelių pareigūnai pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.) transporto priemones vairavusiems vairuotojams, ap...