Valdovų rūmuose bus eksponuojamas autentiškas antikinis Aristotelio biustas

Į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Akropolio muziejaus (Atėnai, Graikija) atkeliavo autentiškas antikinis didžiojo filosofo Aristotelio marmurinis biustas, rastas per 2005 m. archeologinius kasinėjimus šalia Akropolio muziejaus buvusioje Antikos laikotarpio viloje. Integruota į Valdovų rūmų atkurtų istorinių interjerų ekspoziciją, ši 1 mln. eurų įkainota unikali vertybė bus pristatyta tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“, kuri bus atidaryta jau šį penktadienį, lapkričio 16 dieną.

„Ši tarptautinė paroda – tai Graikijos Respublikos dovana valstybingumo atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai, o kartu – neeilinis įvykis, prie kurio vyksmo daug prisidėjo Graikijos Respublikos ambasada Vilniuje. Už šią gražią iniciatyvą ir dovaną nuoširdžiai dėkojame Graikijos ambasadorei Lietuvoje dr. Vassiliki Dicopoulou. Džiaugiamės, kad mūsų lankytojai turės išskirtinę galimybę pamatyti didžio Antikos filosofo, vieno garsiausių Vakarų pasaulio mąstytojų ir svarbiausių europinės civilizacijos ir filosofinės sistemos kūrėjų, Aleksandro Makedoniečio mokytojo atvaizdą ir priartėti prie antikinės kultūros ištakų. Ji padarė lemtingą įtaką ir krikščioniškosios Europos, ir mūsų valstybės bei visuomenės gyvenimui, kultūros raidai, mokslui ir švietimui“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Vos prieš keliolika metų rastas marmurinis didžiojo filosofo Aristotelio biustas buvo aptiktas šalia Partenono, prie pagrindinio įėjimo į prabangią vėlyvosios Antikos laikotarpio vilą. Iš viso yra žinoma keliolika marmurinių Aristotelio biustų, tačiau šis yra geriausiai išlikęs jo atvaizdas, vienintelis rastas neaptrupėjęs ir su nenuskelta nosimi. Jis datuojamas I a. po Kr., yra hermos formos (keturkampis, į apačią siaurėjantis akmeninis postamentas su skulptūriniu portretu). Archeologinių kasinėjimų vietoje kartu su šiuo buvo rasti dar du marmuriniai biustai, vienas jų, kaip manoma, vaizduoja romėnų imperatorių Adrianą.

Iki šiol šis Aristotelio biustas nebuvo išvežtas už Graikijos Respublikos ribų ir paties Akropolio muziejaus lankytojams pirmą kartą parodytas vos prieš ketverius metus per 2014 m. rugsėjo 26–28 d. vykusius renginius, skirtus paminėti Europos paveldo dienas ir Pasaulio turizmo dieną. Dabar ši skulptūra laikoma viena vertingiausių Akropolio muziejuje, kuris kitais metais – kaip ir Valdovų rūmų muziejus – minės savo veiklos dešimtmetį.

„Šia tarptautine paroda Graikijos Respublika sveikina Lietuvos Respubliką šimtmečio proga, taip pat žymi reikšmingą kultūrinio bendradarbiavimo pradžią, kurią vainikuoja ir tarp dviejų svarbiausių abiejų valstybių muziejinių institucijų užsimezgusi draugystė. Pirmą kartą istorijoje antikinis eksponatas iš Graikijos bus eksponuojamas Lietuvoje, ir mes didžiuojamės turėdami garbės prisidėti prie šio ypatingo istorinio įvykio“, – sako Graikijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė dr. Vassiliki Dicopoulou.

Šią tarptautinę parodą lydės ir plati mokslinė bei kultūrinė programa, ją pradės Akropolio muziejaus direktorius prof. dr. Dimitrios Pandermalis, per 2018 m. lapkričio 16 d. vyksiantį parodos atidarymą skaitysiantis pranešimą anglų kalba „Akropolio muziejus. Po dešimties metų“.

Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) gimė mažame Stageiros mieste, esančiame Chalkidikės pusiasalyje (Šiaurės Graikija). Būdamas septyniolikos metų atvyko į Atėnus, ten studijavo Platono akademijoje. Po mokytojo mirties jis paliko miestą ir po kurio laiko Makedonijoje įsikūrusiuose karališkuosiuose Pilypo II rūmuose ėmė mokyti jaunąjį Aleksandrą Didįjį. 335 m. pr. Kr. Aristotelis grįžo į Atėnus ir viename iš miesto viešųjų gimnasijų (pastatas su didžiuliu kiemu, salėmis ir maudyklėmis, kur lavinosi gimnasijo mokiniai) įkūrė savo filosofijos mokyklą – Likėjų (arba peripatetinę mokyklą). Jo darbai sulaukė neblėstančios pasaulinės šlovės. Didžiojo intelektualo pasiekimai filosofijos ir mokslo srityje tapo Vakarų pasaulio mokslo pamatu.

Aristotelio filosofija Lietuvoje plito iš pradžių bažnytinėse ir vienuolijų mokyklose. Svarbus impulsas jos sklaidai buvo Renesanso humanistinė kultūra. Šios kultūros židiniai buvo ir valdovo bei diduomenės dvarai. Kaip žinoma, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1529/1530/1544/1548–1572) buvo aistringas bibliofilas, jo knygų kolekcijoje būta apie 4 000 tomų įvairių sričių veikalų, tarp jų ir Aristotelio darbų originalo (graikų) kalba bei lotyniškų vertimų. Didžiojo mąstytojo kūriniais buvo papildyti ir didikų, pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto, knygų rinkiniai. Iš Aristotelio darbų logikos, gamtos ir antgamtinių dėsnių pažinimo, psichologijos, etikos, politikos ir ekonomikos žinių buvo semiamasi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros veikėjo Abraomo Kulviečio apie 1540 m. Vilniuje įsteigtoje vidurinio tipo protestantiškoje mokykloje. Su garsių Antikos mąstytojų, tarp jų ir Aristotelio, veikalais Lietuvos diduomenė susipažindavo ir studijuodama užsienio universitetuose. Štai Leipcige mokęsis būsimasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega Trečiajame Lietuvos Statute (1588) įrašytoje dedikacijoje, skirtoje Lietuvos ir Lenkijos valdovui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632), taip pat citavo „išmintingąjį graikų filosofą“.

Antikinės kultūros mokymas buvo itin svarbus ir jėzuitų švietimo sistemoje, paremtoje humanistiniu metodu. 1579 m. įsteigtas Vilniaus universitetas buvo organizuotas pagal Vakarų Europos trikalbių humanitarinių gimnazijų (kolegijų) modelį, todėl greta dėstomosios lotynų kalbos daug vietos skirta ir graikų, o iš dalies – ir hebrajų kalbų studijoms. Trejus metus skaitomą filosofijos kursą sudarė Tomo Akviniečio komentarais pagrįstas Aristotelio aiškinimas, studijos buvo skaidomos pagal atitinkamus Aristotelio veikalus (logika, fizika, metafizika ir etika). Vienas ryškiausių grecistų Vilniaus universiteto istorijoje – teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas Žygimantas Liauksminas. Dėstydamas retoriką, jis rėmėsi Aristotelio estetikos teiginiais apie meną kaip pasaulio atspindėjimą, aukštino blaivų protą, minties aiškumą, sklandžią kalbą.

Pamatyti, kaip atrodė visų laikų žymiausias filosofas, tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“ nuo lapkričio 17 d. galės visi muziejaus lankytojai, įsigiję bilietą į II muziejaus maršrutą. Paroda veiks iki 2019 m. vasario 17 dienos.

Valdovų rūmai
ARISTOTELIS ARISTOTELIO BIUSTAS VALDOVŲ RŪMAI TARPTAUTINĖ PARODA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ pergale pradėjo pasirengimo ciklą artėjančiam sezonui. Pirmose kontrolinėse rungtynėse vilniečiai rezultatu 2:1 (2:0) pranoko Latvijos „Valmiera“ klubą. Šiame mače vilniečiams nepadėjo smulkią traumą patyręs Liviu Antalis, nežaidė ir komandos naujokas Richie Enninas, kuris į Lietuvą atvyko tik šeštadienį. Žalgiriečių žaidimui vadovavo Victoras Basadre, o mačą gyvai stebėjo naujasis vyriausiasis treneris Aliaksejus Baga. „Valmiera“ praėj...
Įdomu!
Ocelotas yra nedidelio dydžio laukinė katė, kurią kai kurie žmonės laiko ir namuose. Ji turi didelę galvą, visoje galvoje yra juodos juostelės, užapvalintos ausys ir didelė rožinė nosis, kuri atrodo labai mielai. Ši katė turi skirtingą kailį ir spalvą, kuri priklauso nuo to, kur ji gyvena. Gyvūnai, gyvenantys miške, turi auksinę spalvą. O tie, kurie gyvena krūmuose, yra pilki. Tačiau visi Ocelotai turi vieną juos vienijantį požymį - dėmeles ant kūno, panaš...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ garsių skanduočių fanų palaikomas namuose iškovojo pergalę prieš Klaipėdos „Neptūną“ 92:69 (21:16, 27:22, 30:18, 14:13). Cameronas Bairstow atidaro vilniečių sąskaitą keturiais iš eilės taškais ir vilniečiai priekyje 4:2. Arno Butkevičiaus ir Evaldo Kairio vedamas „Rytas“ laimėjo pirmąjį kėlinį 21:16. Apsukų nemažinęs sostinės klubas ir toliau didino savo pranašumą ir po antrojo kėlinio turėjo jau dviženklę persvarą 48:38. Trečiajame kėlin...
Įvykiai
Greta senamiesčio, tarp istorinių Užupio ir Paupio priemiesčių, esanti teritorija turi naują urbanistinę jungtį – pėsčiųjų tiltą per Vilnią. Du kokybiškai besikeičiančius rajonus prie sklypo Polocko g. 17 sujungęs tiltas turėtų pakoreguoti vietos gyventojų maršrutus: užupiečiai per jį galės eiti į Tymo turgų, paupiečiai galbūt norės pakilti iki Bernardinų kapinių, vaikams nereikės sukti ilgų apylankų skubant į mokyklą, o tėvai pagaliau naudojasi tiltu, kur...
Įvairios
Didžiausias Lietuvoje ir išskirtinai moteriškai auditorijai skirtas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ skaičiuoja naujus registracijos rekordus. Per pirmas kelias registracijos savaites į renginį užsiregistravo virš 200 komandų ir beveik 700 dalyvių.  „Ekranuose šmėkščiojantys įspūdingi Dakaro ralio vaizdai, o gal šilta žiema kursto moterų azartą, tad net trečdalis užsiregistravusių į „Moterų ralį“ yra naujokės. Tik dešimtadalyje ekipažų važiuoja p...
Kriminalai
Du narkotinių medžiagų platintojai – trisdešimt šešerių metų vyras ir trisdešimt aštuonerių metų moteris bei narkotinių medžiagų įsigijęs trisdešimt dvejų metų vyras atsidūrė areštinėje. Pas įtariamuosius rasta ir paimta 216 folijos lankstinukų su gelsvais milteliais, įtariama, narkotinė medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai...
Kultūra
Slovėnijos režisierius Tomi Janežič Vilniaus mažajame pradeda statyti Antono Čechovo „DĖDĘ VANIĄ“, kurio premjera numatyta – 2020 m. rudenį. Paskutiniai šio režisieriaus darbai Liublijanoje yra ne tik gerai perkami, pamėgti ir vertinami žiūrovų, bet ir išgarsėję savo trukme: spektaklis „Dar be pavadinimo“ trunka dešimt valandų, o „Septyni klausimai apie laimę“ vyksta net septynias valandas. Mladinsko teatre rodomas spektaklis pradedamas rodyti 11 valandą r...
Įvykiai
Sausio 17-ąją, penktadienį, Lietuvoje minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 29-osios metinės. Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, išsirikiavo visų šešių KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat mūsų kaimyninių šalių – Lenkijos, Estijos ir Latvijos – Savanorių pajėgų kovinių vėliavų grupės. „Prieš keletą dienų minėjome 29-erius metus nuo Sausio 13-osios įvykių. Tądien žm...
Įvykiai
Daugiau nei 10 000 kavos puodelių nuo sausio 24 iki sausio 5 dienos padovanota 92-ose sostinės kavinėse, restoranuose, viešbučiuose ir kepyklėlėse, – tradicinės akcijos senjorams „Susitikim prie kavos puodelio“ statistika slepia daugybės žmonių teigiamas emocijas. Nes tai – septyni ilgos žiemos sekmadieniai bei kitos savaitės dienos, gausybės vyresnio amžiaus žmonių praleisti ne namuose, o jaukiose viešosiose erdvėse, kur vaišingų šeimininkų patiektas puod...