Tarakonai mūsų namuose: žiema jiems nebaisi

Žiema ne už kalnų ir nors jau pamiršome musių zyzimą, kovą su geliančiais uodais – nemalonūs ir namuose tikrai nelaukiami tarakonai žiemos miegu nemiega, o aktyviai drumsčia mums ramybę.

Tarakonai – pavojingų ligų platintojai

Ūsuotieji vabzdžiai kuria nešvaros įspūdį, jie potencialiai platina įvairius  ligų sukėlėjus. Kadangi tarakonai minta pačiu įvairiausiu organiniu maistu (dažniausiai atliekomis), jie perneša bakterijas ir ligų sukėlėjus. Jei tarakonai apsigyvena ten, kur yra pagyvenusių asmenų, ligonių arba vaikų, buriasi jaunimas, susirūpinti reikia nedelsiant. Pasak pašnekovo, tarakonus žmonės gali parsinešti namo iš užkrėstų vietų, šie kenkėjai taip pat plinta per ventiliacijos angas, plyšius grindyse, sienose, elektros instaliacijai, vamzdynams skirtas nišas ir pan.

Tarakonai, dažniausiai tūnantys virtuvėse ar voniose tarp vamzdžių, buitinės technikos, žmonėms kelia labai realų pavojų, nes platina įvairaus pobūdžio ligų sukėlėjus: salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę. Jei nesiimate šių kenkėjų naikinti, jų populiacija sparčiai auga, kartu didėja tikimybė užsikrėsti dar pavojingesnėmis ligomis: echinokokoze, toksoplazmoze, himenolepidoze. Per tarakonų išmatas, išnaras paliktas ant įvairių paviršių namuose, galima užsikrėsti ir astma bei egzema.

Ar būstu dalijatės su tarakonais?

Nors tarakonai moka puikiai maskuotis ir dažniausiai iš slėptuvių išlenda tik naktį, keletas požymių neleis suklysti, padės greičiau įvertinti situaciją ir numatyti veiksmų planą.

Kaip žinia, didžiausio tarakonų aktyvumo laikas – naktis. Jei virtuvėje ar vonioje (arčiau drėgmės šaltinio), po virykle, šaldytuvu, spintelėmis ar kitais virtuvės (vonios) baldais pastebėjote tarakoną ar jų išnaras, tai rodo, kad namų teritorija dalijatės su nekviestais svečiais – tarakonais. Šaltuoju metų laiku problemos su tarakonais tampa žymiai aktualesnės. 

Ieškodami maisto ir palankių gyvenimo sąlygų, tarakonai dažnai migruoja, todėl paprastai užkrėstumas šiais kenkėjais neapsiriboja vieno buto sienomis. Kadangi ūsuotieji labai sparčiai dauginasi, efektyviausia su jais dorotis susitarus su kaimynais, kad vabzdžiai neišplistų ir visiems namo gyventojams būtų saugu ir patogu gyventi.

Švara – priemonė Nr. 1

Tarakonų siaubas – švara, tad kruopštus ir reguliarus namų valymas, ypatingą dėmesį skiriant toms vietoms, kur drėgniau ir šilčiau (virtuvei ir voniai), yra efektyvus būdas kovojant su ūsuotais kenkėjais. Kenkėjų kontrolės specialistai primena, kad reikia pašalinti maisto likučius, trupinius, nekaupti šiukšlių ir nereikalingų daiktų, švarą palaikyti nuolatos, o susidūrus su tarakonais, nedelsiant imtis naikinimo priemonių, atsikratyti vabzdžių likučių ir išmatų.

Nesvarbu su kokiais kenkėjais susiduriame, būtina atminti, kad naikinimo priemonės turi būti naudojamos saugiai, stengiantis nepakenkti savo ir aplinkinių sveikatai ir aplinkai. Pasirinkus tinkamas priemones, tarakonus naikinti nėra itin sunku. Visgi įsidėmėtina, kad prekybos centruose parduodamų preparatų poveikis dažniausiai yra tik laikinas. Liaudiškos priemonės taip pat ne visada suveikia, todėl kilus abejonėms dėl geriausio kenkėjų kontrolės ir naikinimo būdo, visada rekomenduojame pasitarti su specialistais.

Įdomūs faktai 

  • Tarakonai be maisto ir vandens gali išgyventi daugiau nei 2 mėnesius.
  • Suaugęs tarakonas pakelia apie 900 kartų už save didesnį svorį.
  • Tarakonai lengvai pralenda pro menkiausią plyšį, nes gali susispausti net iki 3 milimetrų storio.
TARAKONAI KENKĖJAI
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su sveikatingumo programėlės „Lympo“ komanda karantinuotųjų izoliavimui pasitelkė išmaniąsias technologijas ir sukūrė programėlę mobiliesiems telefonams „Karantinas“. Ši programėlė bus aktuali ne tik tiems, kas priversti karantinuotis namuose, tačiau visiems, kurie nori gauti naudingų suasmenintų patarimų dėl savo sveikatos. Sukūrus technologinį sprendimą, į Vilniaus kvietimą prisijungti ir suvienyti jėgas teigiamai sureag...
Įvairios
LRT skelbia naują informaciją apie koronaviruso sukelta infekcija užsikrėtusių asmenų maršrutus. Šią informaciją pateikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Tai yra informacija, kurią susirgę žmonės pateikė NVSC specialistams jų vykdomos atvejų epidemiologinės diagnostikos metu. Šis sąrašas bus nuolat pildomas. Ankstesnius užsikrėtusiųjų maršrutus galite rasti čia. 175. Patvirtintas 2020-03-29 (Klaipėda)...
Įvykiai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtintas dešimtas mirties nuo koronaviruso (COVID-19) atvejis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) balandžio 4-osios naktį nuo koronaviruso mirė gydytoja Stanislava Bukartienė. Tai feisbuke paskelbė jos dukra, žurnalistė Agnė Bukartaitė. S. Bukartienė daug metų dirbo gydytoja. Moteris buvo gydoma Klaipėdos ligoninė Akių ligų skyriuje, kuris buvo uždarytas dėl koronaviruso infe...
Sveikata
Šeštadienio rytą pateiktais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra užfiksuota 771 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. Per vakar dieną patvirtinta naujų ligos atvejų: 75 Per vakar dieną ištirta: 2944 Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 21376
Įvykiai
Šią vasarą Vilniaus mieste pradės veikti dar vienas oficialus paplūdimys. Jį planuojama įrengti Pilaitėje, prie Gilužio (kitaip – Gelūžės) ežero. Šiuo metu parengti paplūdimio įrenginių projektiniai pasiūlymai, kuriuos jau galima įvertinti (nuoroda apačioje). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės numatytoji rekreacinė teritorija yra daug didesnė negu paplūdimio zona. Siekiant ją tinkamai suplanuoti ir pritaikyti poilsiautojų reikmėms, bus rengiamas Gilužio e...
Įvairios
Vis dažniau fiksuojant sukčiavimo rinkoje atvejus, kuomet tiekėjai parduoda medicinos kaukių ir respiratorių klastotes, Vilniaus miesto savivaldybė savaitės pradžioje kreipėsi pagalbos į Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkus, kad būtų ištirtos Vilnių pasiekusios asmeninės apsaugos priemonės, skirtos sostinės medikams. Šiandien iš KTU tyrėjų gauta tyrimo ataskaita, kurioje pateiktos išvados dėl iki šiol jau...
Sveikata
Siekiant apsaugoti Šeškinės poliklinikos medikus bei čia dirbantį personalą, taip pat pacientus po nustatytų kelių teigiamų koronaviruso atvejų poliklinikos darbas yra tęsiamas tik nuotoliniu būdu, o būtinosios pagalbos paslaugos bus perkeliamos į Centro polikliniką. „Šioje situacijoje priimti sprendimai, nors ir nelengvi, buvo reikalingi apsaugoti tiek poliklinikos personalą, medikus, tiek ir gyventojus, kuriems reikės būtinosios pagalbos. Poliklinika dir...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą trumpinti trijų sostinėje veikiančių mobilių patikros punktų dėl COVID-19 darbo laiką perpus – vietoje 12 val. dirbti tik 6 val. Tokiu būdu Vilniuje mobiliuose punktuose atliekamų testų kiekis mažės dvigubai – nuo iki šiol galimų 450 – iki maždaug 220. Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau informavo, kad nesulaukia pakankamo norinčiųjų išsitirti srauto iš 1808 numerio, to...
Savivalda
Vienas svarbiausių ginklų kovoje su koronavirusu – medikų apsaugos priemonės ir medicininė įranga. Jų Vilniaus ligoninėms ir kitoms medicinos įstaigoms vis dar reikia. Pasak ekspertų, pandemijos pikas dar tik artėja, todėl medikai turi turėti priemones ilgai kovai. Daugiau nei šešios dešimtys asmenų, įmonių ir organizacijų jau prisidėjo prie medicininių priemonių įgijimo Vilniaus medicinos įstaigoms didesne nei 610 tūkstančių eurų suma. Šios paramos dėka j...