Per dzūkiško kalendoriaus pristatymą – ir gilių kovos iš šimtamečio ąžuolo kaštavimas
Žodžiai, tariami vien originalia dzūkiška tarme. Dzūkų dainos. Šmaikštūs pokalbiai apie iš šio smėlingojo šilų krašto kilusias garsenybes. Gilių kovoskaštavimas. Dzūkuojantis renginys, skirtas pristatyti asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleistą 2019 metų „Dzūkų kalendorų“, vyko sostinėje, modernioje M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos salėje, tačiau jo atmosfera pametė laiką ir nukėlė į Dzūkijos gilumą.
Jos mylėtojai priminė: ir šiandien spausdintinis kalendorius gali būti vertinga, jauki namų ar darbo aplinkos puošmena, ypač – jei jame galima ne tik sekti lekiantį laiką bei svarbias datas, bet ir gėrėtis regiono charakterį išryškinančia tarme bei grožį atskleidžiančių vietovių patigrapijomis ar portretinėmis asmenybių nuotraukomis, dar ir rasti gardžių gėrimų receptų.
Greta vaizdų ir posakių – idėjos stalui
Kiekvieną stalinio, pastatomo „Dzūkų kalendoraus“ mėnesį „atverčia“ praeitą šimtmetį menantys Dzūkijos miestelių ir kaimų fragmentai, tarp jų – Merkinės turgaus aikštės, Punios piliakalnio, Punsko, Seinų kunigų seminarijos senovinės nuotraukos. Nostalgija dvelkiančias fotografijas, kurių leidinio rengėjai ieškojo muziejuose, lydi linksmi dzūkiški posakiai, kaip antai „Visur gerai, ale kur mes su šiknu, tį botagas su mazgais“ arba „visų dancys balci, bet nežinia, kas už dantų“.
Sieninis, pakabinamas kalendorius skirtas žymiausiems dzūkams: Vincui Krėvei-Mickevičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Sigitui Gedai, Veronikai Povilionienei ir kitoms ankstesnių laikų bei šių dienų garsenybėms.
Keturių kalendoriaus nuotraukų autorius – fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius. Kiekvieno mėnesio lapą puošia ir šmaikštūs, kai kurie, kaip dzūkai pasakytų, net apyšvankiai dzūkiški frazeologizmai. Taip pat aprašyti dzūkų gėrimų, pavyzdžiui, bruknių ar džiovintų mėlynių giros, sulos, gaminimo būdai.
Vienu jų – gilių kava – renginio svečius vaišino kalendoriui autentiškų receptų parūpinusi etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Pasitelkusi dzūkišką tarmę, ji visus kvietė pakaštavoti gilių kovos iš šimtamečio ąžuolo, kurią ruošė taip, kaip šį gėrimą ruošdavo močiutė.