Susipažink su Vilniumi: Mokslo darbuotojų namai

Susipažink su Vilniumi: Mokslo darbuotojų namai, vilniuje.info

Du penkių ir ir keturių aukštų korpusai supa pusiau uždarą kiemą. Pagrindinis fasadas yra skvero pusėje. Pietryčių korpuso šiaurės rytų kampas šešių aukštų, su bokštu ir belvederiu. Namas buvo suprojektuotas 50 butų (kiekvienas su penkiais kambariais, su dviem santechniniais mazgais ir viena ūkine patalpa – niša). Vėliau butai, turėję išėjimus į dvi laiptines (paradinę ir ūkinę), pertvarkyti į du butus, todėl name yra apie 70 butų. Šiaurės pietų ir pietryčių korpusuose įrengti liftai ir šiukšlių rinktuvai. Namo sienos plytų mūro, pagrindinis ir gatvių fasadai tinkuoti granitiniu tinku. Įvažiavimas turi cilindrinį skliautą su rombiniu reljefiniu ornamentu. Kitos perdangos pliokščios. Stogai dengti čerpėmis.

Pagrindinis fasadas asimetriškas. Dominuoja kampinis bokštas su belvederiu, turinčiu kolonadą ir smailę. Fasade ryški pirmojo aukšto arkinių ir stačiakampių vitrininių langų kaita. Kitų aukštų langai mažesni, stačiakampiai, tik laiptinių penktojo aukšto langai arkiniai; juos rėmina piliastrai. Barokiniai frontonėliai ir portalai imituoja Vilniaus miesto baroką. Pastoges juosia karnizai.

Namas pastatytas 1950 m. pagal italų architekto Džovanio Ripa-Andžoleto (Giovanni Ripa-Angioletto) projektą. Belvederyje buvo numatyta įrengti vasaros, po juo – bokštinėje dalyje – žiemos kavinę. Vėlyvajame sovietmetyje pastate buvo įsikūrusios projektavimo ir prekybos organizacijos, kitos patalpos yra gyvenamosios.

Susipažink su Vilniumi: Mokslo darbuotojų namai, nuotrauka-1, Ievos Čičirkaitės nuotrauka

Specializuotų mokslo darbuotojų namų statybą Sovietų Sąjungoje reglamentavo vyriausybės nutarimas. Sąjunginių respublikų sostinėse turėjo būti pastatyti tipiniai prabangių butų (4-6 kambarių, 150-190 kv.m. ploto turinčių darbo kabinetus ir bibliotekas, po du sanitarinius mazgus ir netgi kambarėlius tarnaitėms) namai lojaliems mokslo, meno ir kultūros veikėjams. Mokslo darbuotojų namuose gyveno kalbininkas Juozas Balčikonis (1951- 1969) ir čia redagavo „Lietuvių kalbos žodyną“, vadovavo Lietuvių kalbos institutui, iki 1966 m. apsistodavo fiziologas Vladas Lašas, ekonomistas Dzidas Budrys (1951 – 1971), mikrobiologas, imunologas Vytautas Girdzijauskas (1950-1972), skulptorius Juozas Mikėnas (1951 – 1964), dailininkė Irena Trečiokaitė-Žebenkienė (1950-1985) ir literatūrologas, istorikas – „juodasis metraštininkas“, LSSR MA Istorijos instituto direktorius Juozas Žiugžda (1960-1979).

Namas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą kaip socialistiniam realizmui būdingo architektūros stiliaus pavyzdys.

Adresas: J. Tumo-Vaižganto g. 9, Vilnius

VilniusGo
MOKSLININKŲ NAMAI J.TUMO-VAIŽGANTO G. 9 VILNIAUS PASTATŲ ISTORIJA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.