Prioritetų kaita: vietas automobiliams Vilniaus kiemuose užima sūpynės ir suoliukai

Didesnis išrankumas kokybei, aukštesni reikalavimai aplinkai ir naujas požiūris į bendrąsias erdves, lenkdami pirštus pagrindinius pokyčius, išryškėjusius Vilniuje per paskutinį dešimtmetį, vardija nekilnojamojo turto ir architektūros specialistai. Prieš dešimt metų šalį supurčiusi finansų krizė visus rinkos dalyvius privertė stabtelėti ir pergalvoti prioritetus. Juos perdėliojo ir būsto pirkėjai.

„Šiuolaikiniai naujakuriai yra labiau reiklūs. Jie nepasitenkina vien keturiomis sienomis ir raktais nuo durų. Šių dienų naujų būstų pirkėjams tiek pat svarbi gerai sutvarkyta gyvenamoji infrastruktūra, patogus susisiekimas ir daugybės kasdienius poreikius tenkinančių verslų buvimas aplinkui – jie vertina visumą“, – pastebi vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkės Rūtos Leitanaitės teigimu, pasikeitęs gyventojų mentalitetas padiktavo kryptį ir verslui. Dabar dažniau statomi originalesni, modernių sprendimų pareikalaujantys pastatai, o stiprėjantis gyventojų bendruomeninių erdvių poreikis verčia vietas automobiliams kiemuose keisti į plotus vaikų sūpynėms ar poilsio infrastruktūrai. Svarbia sąlyga tapo ir pastebimai išaugę naujo būsto besidairančiųjų kokybės reikalavimai.

„Krizės sustojimo laikotarpis pasitarnavo apmąstymams tiek architektams, tiek investuotojams, tiek pačiai visuomenei“, – pokyčių ištakas pastebi R. Leitanaitė.

Žvilgsnis plačiau

Kaip teigia architektas Algirdas Kaušpėdas, per pastaruosius kelioliką metų gyvenamosios paskirties pastatų kokybė pasikeitė iš esmės.

„Atsirado žaisminga architektūra, inovatyvios konstrukcijos, energiją tausojantys inžineriniai sprendimai, patogios ir erdvios automobilių saugyklos, užtikrinta pastatų izoliacija, įgyvendinti žmonių su negalia projektavimo reikalavimai“, – vardija žinomas specialistas.

R. Leitanaitės teigimu, bendras tendencijas galima pastebėti tiek kalbant apie naujas statybas Vilniaus centre, tiek apie taip vadinamus „miegamuosius rajonus“. Tik LAS pirmininkė sako, kad šis žodžių junginys jau atgyvenęs.

„Miegamieji rajonai – frazė, labiau tinkanti sovietmečio monofunkcinių zonų architektūrai, kai atskiras rajonas turėdavo savo specifinę paskirtį: viename – tik pramonė, kitame – tik kultūra ir laisvalaikis, o trečiame – miegamieji kvartalai, kur žmonės grįš tik pamiegoti. Šiuolaikiniuose miestuose, kaip Vilniuje, planuojamos daugiafunkcinės zonos. Tai reiškia, kad teritorijos, kuriose pavyzdžiui yra planuojami biurai, neturi tapti tuščios ir vaiduokliškos po penktos valandos“, – sako R. Leitanaitė.

M. Umbrasas pastebi, kad vadovaudamiesi šia kryptimi nekilnojamojo turto vystytojai statydami naujus namus žvelgia gerokai plačiau nei prieš dešimtmetį.

„Naujus butus perkantys gyventojai tikisi ne tik kokybiškai įrengtos gyvenamosios infrastruktūros, bet ir kelia platesnius reikalavimus aplinkai: ar bus šalia svarbiausių produktų parduotuvė, ar bus kirpykla, ar turėsiu kur išgerti rytinės kavos nevažiuodamas į miesto centrą. Visa tai turi numatyti vystytojas“, – skaičiuoja specialistas.

Anot A. Kaušpėdo, puikiu šių pokyčių pavyzdžiu gali tarnauti bedrovės „Darnu Group“ ką tik baigtas plėtoti „Antakalnio terasų“ gyvenamasis kompleksas.

„Čia įvykdyta didelio mąsto urbanistinė konversija ir vietoje buvusių Lietuvos kino studijos gamybinių pastatų išplėtota moderni gyvenvietė. Kompleksas darniai integruotas į esamą vertingą gamtinę aplinką, vienoje vietoje numatytos parduotuvės, restoranai, paslaugų centras. Šalia esančiame pušyne įrengtas skulptūrų parkas“, – dėsto architektas.

R. Leitanaitė akcentuoja, jog palyginus su ankstesniais laikais, šiuolaikiniams projektams vystytojai ieško daugiau unikalių detalių, stengiasi labiau išsiskirti iš bendros pasiūlos.

„Vilnius pasirinko tapti kompaktišku miestu, t.y. – sukurti patrauklių funkcijų miesto vidinėje struktūroje ir tankinti miesto užstatymą jo ribose, o ne priemiesčiuose. Dėl tokios bendros miesto priimtos strategijos ir NT vystytojai vis dažniau pasirenka mažesnės apimties teritorijas mažesnius sklypus, bet labiau išskirtines, savo charakterį turinčias vietos, kurioms pritaikomi unikalūs architektūriniai sprendimai“, – pastebėjimais dalijasi R. Leitanaitė.

Gyvenamosios erdvės rehumanizavimas

LAS pirmininkės pastebėjimu, prieš dešimtmetį kilusi finansų krizė gerokai pakoregavo tiek NT vystytojų, tiek pirkėjų požiūrį į kokybę.

„Kai buvo ekonomikos pakilimas, prieš krizę, kai žmonės pirko butus nežiūrėdami, ką perka, buvo labai žemos kokybės pasiūla: prastas patalpų planavimas, nekokybiškos medžiagos, nevykę ir aplinkos sprendimai. Erdvės už namo ribų tiesiog nebuvo kuriamos – dažniausiai buvo apsiribojama vietomis mašinoms ir tiek. Krizės sustojimo laikotarpis pasitarnavo apmąstymams tiek architektams, tiek investuotojams, tiek pačiai visuomenei, kuri dabar ieško tikrai kokybiško būsto ir atidžiau žiūri: koks yra išplanavimas, koks higieninių normų išpildymas, taip pat ir į kitus kokybinius reikalavimus“, – sako R. Leitanaitė.

A. Kaušpėdo teigimu, visų šių pokyčių esmė – gyvenamosios erdvės rehumanizavimas.

„Gyventojų, šeimų, bendruomenės poreikiai iškeliami į pirmą vietą. Tai keičia visą infrastruktūrą, iškeliant automobilius į požemį, daug dėmesio skiriant architektūros medžiagiškumui, kiemų įrengimui, kraštovaizdžiui, mažajai architektūrai. Bendro naudojimo erdvės įgauna bendruomenės stiprinimo galią, kiekvienas kiemo plotelis tarnauja konkrečiai gyvenimo funkcijai. Aiškiai atskiriamos miesto, bendruomenės ir privačios zonos“, – pastebi A. Kaušpėdas.

„Mes matome iš visuomenės norą erdvėje šalia namų matyti ne savo automobilį, bet savo žaidžiantį vaiką“, – pritaria R. Leitanaitė.

Apie pakitusį bendrųjų lauko erdvių vertinimą kalba ir M. Umbrasas. Specialisto teigimu, pasikeitusius pirkėjų lūkesčius supratę nekilnojamojo turto vystytojai ėmėsi pasiteisinančių sprendimų.

„Automobiliai – į požemines aikšteles, o vietoje jų – poilsio ir žaidimų erdvės. Šio recepto sėkmę mums įrodė plėtojamų projektų gyventojų atsiliepimai“, – atskleidžia M. Umbrasas.

Išaugęs bendruomeniškumas

Anot architektų, atskiro paminėjimo vertas augantis žmonių bendruomeniškumas – tiek dėl teisinio reglamentavimo, tvarkant daugiabučio reikalus, tiek ir iš žmogiškojo poreikio socializacijai.

LAS pirmininkės teigimu, tai – dar vienas pakitusių žmonių poreikių atspindys.

„Bendruomenių vaidmuo dabar sustiprėjęs dar ir todėl, kad šiuolaikiniai žmonės nori savo daugiabučio kieme kažką veikti kartu. Jie nori kepti maistą ant grilio, jie nori organizuoti įvairiausius susitikimus: ar reikalų aptarimui, ar bendroms šventėms, ar metiniams renginiams. Jie nebenori to daryti kažkokiame rūsyje – verčiau susirinkti lauke. Tokia bendruomenė pati imasi iniciatyvos tvarkyti aplinką, jeigu to reikia, ar pagerinti, prižiūrėti ją, taip dar labiau su ja susitapatindami. Panašu, kad žmonių mentalitetas dabar išties pasikeitęs“, – pastebi R. Leitanaitė.

M. Umbrasas atkreipia dėmesį, kad vystytojai, tenkindami tokius naujakurių poreikius, randa originalių išeičių.

„Supratę šiuos poreikius vystytojai randa įvairių įdomių sprendimų. Pavyzdžiui, „LightHouse III“ projekte gyventojams įrengtos erdvios ir jaukios terasos ant namų stogų, suteikiančios galimybes dažniau susiburti ir mėgautis maisto šventėmis ar kitaip leisti laisvalaikį kartu“, – pavyzdžiu iliustruoja M. Umbrasas.

A. Kaušpėdo teigimu, žmonėms patinka aiškios gyvenimo taisyklės, atsakomybės ribos ir veiklos scenarijai. Tai skatina juos tausoti ir puoselėti savo gyvenamąją aplinką.

„Populiarėja mažoji sodininkystė – lauko terasose, ant eksploatuojamų stogų atsiranda vis daugiau žalumos, darželių, vaismedžių. Terasos tampa labai svarbiu šeimos vasaros kambariu, o įstiklinus – puikiai tarnauja ir pavasarį, rudenį“, – į naujausius akcentus dėmesį atkreipia architektas.

Darnu Group
DARNU GROUP ALGIRDAS KAUŠPĖDAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šiandien 20.06 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Dirvonų g., atvira liepsna dega medinis namas. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Įvykiai
Šiandien į sostinę po pertraukos grįžo legendinė visų kino ir medijų mėgėjų erdvė – „Planeta“. Naujoji kultūrinė erdvė sostinėje pavadinta pagal A. Goštauto g. 2 anksčiau įsikūrusį ir nuo 1963 m. veikusį to paties pavadinimo kino teatrą. „Planeta“ grįžta dėka Vilniaus miesto tarybos sprendimo, tad nuo šiol čia įsikurs „Skalvijos“ kino centras, „Meno avilys” ir „Vaikų žemė”, ateityje vyks ir kiti kino bei medijų renginiai. Naujojoje erdvėje apsilankė ir sos...
Kultūra
Projektas „Bardai tarp žvaigždžių“ Vilniaus universiteto planetariume ir gruodžio mėnesį džiugins klausytojus teisingos muzikos koncertais. Gruodžio 13 dieną, 19 val. į susitikimą su klausytojais kvies romantiškoji atlikėja Vilija Radvilė, kuriai smuiku pritars Oksana Sadauskienė, o violončelės partijas atliks Kornelija Petkutė. Vilija Radvilė – dainų autorė ir atlikėja, su daina keliaujanti per gyvenimą. Rokiškyje gyvenanti atlikėja pastaruoju metu sparči...
Savivalda
Sostinės savivaldybė kviečia vilniečius  atnaujinti savo daugiabučius namus, o miestas nemokamai atnaujins renovuoto kvartalo kiemus. Kartu miegamuosius rajonus įmanoma paversti vieta, kur jauku, patogu ir norisi leisti laiką. „Net du trečdaliai vilniečių gyvena „miegamuosiuose“ rajonuose, kuriems stinga jaukumo ir patogumo. Siūlome atnaujinti kaimynijose esančius daugiabučius namus, o mes sutvarkysime kiemus. Miesto kaimynijose yra net 934 ha neužstatytų...
Įvykiai
Lukiškių aikštės fontano šviesos ir stiklo instaliacija džiugins vilniečius bei sostinės svečius ir šį žiemos sezoną. Jau nuo gruodžio 13 dienos vakaro iki pat vasario pabaigos vietoje Lukiškių aikštės fontano iškils įvairiomis spalvomis spindinčios stiklo kolbos. „Lukiškių aikštė ir žiemą yra tobula laisvalaikio vieta šeimoms ir draugams. Šventinę nuotaiką čia kuria ledo čiuožykla po atviru dangumi, iš naujo atgimęs šviečiantis fontanas, naujai apšviesti...
Įvykiai
Po įspūdingosios Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo miesto širdyje, šventė nuvilnijo ir pasiekė atokiausius miesto rajonus – čia vyksta visa virtinė koncertų, mugių, vakaronių bendruomenėse ir mažesnių eglių įžiebimai, kurie tęsis visą gruodžio mėnesį. Naujovė šiemet – ypatingas svečias Šv. Kristoforas, kuris šventiniu laikotarpiu aplankys bendruomenes. Tai 4 m aukščio keliaujanti meninė instaliacija – šviečianti miesto globėjo šventojo Kristoforo skulptūra. S...
Kultūra
Gruodžio 31 d. – Vilniaus mažajame teatre jaukiai atsisveikinsime su senaisiais ir pasitiksime Naujuosius su spektakliu „Dėdės ir dėdienės“. Šis spektaklis – tai jautrus pasakojimas, gyvi žmonės, tyri jausmai. „Tai kiekvieno iš mūsų istorija, nes visi mes – Mykoliukai ir Severiutės. Kažkuriuo savo gyvenimo periodu paleidę laimę iš rankų. Mykoliuko ir Severiutės istorija – ne tik meilės vizija. Tai akimirka, kai iš skausmo ir vienatvės susikuria svajonė, ka...
Įvykiai
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad gruodžio 15 d. jau 44-ąjį kartą vyks tradicinis Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas. Jo metu bėgimo entuziastų lauks trys trasos – 300 m, 3, 6 ir 12 km: 300 m bėgimo trasa drieksis Gedimino prospektu, K. Sirvydo ir Šv. Jurgio gatvėmis. 3 km bėgimo trasa drieksis Gedimino prospektu, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Išganytojo, Bokšto, Pilies, Šv. Jono, Dominikonų, Šv. Ignoto, Benediktinių, Vilniaus gatvėmis...
Įvykiai
Vilniaus oro uosto teritorijoje oficialiai atidaryta šalyje analogų neturinti orlaivių stebėjimo (angl. planespotting) aikštelė. Nuo šiol kiekvienas į orlaivius norintis pažvelgti vilnietis ar sostinės svečias tai galės daryti saugiai ir nemokamai: aikštelė bus atvira visiems, veiks visą parą, o saugą joje užtikrins Vilniaus oro uosto ir policijos pareigūnai. „Visame pasaulyje aviacijos srautai auga, didėja ir keleivių, ir skrydžių skaičiai. Džiaugiamės, k...