Juozas Statkevičius savo mados namų 30-metį minėjo Vilniuje

„Net ir sijono siuvimą pakylėjau iki meno lygio, perlipau šalies ribas ir išėjau į pasaulį“, – portalui LRT.lt sako dizaineris Juozas Statkevičius, minintis savo mados namų 30-metį. Jis sako, kad šis jubiliejus – puikiausias įrodymas, kad aistros darbui jis niekada nemelavo ir  visada nuoširdžiai dirbo. Vienų liaupsinamas, o kitų peikiamas kūrėjas patikina, kad kritika, pavydas ar net kitų noras pažeminti jį visuomet skatino daryti daugiau, garsiau ir išdidžiau

–  Minite savo vardo mados namų 30-metį. Kuo ypatinga jūsų jubiliejinė kolekcija?  

– Šį vakarą ant kone dviejų kilometrų ilgio podiumo – 180 modelių iš skirtingų mano kūrybos etapų. Manau, visuomet įdomu pažiūrėti ir palyginti, kaip laikui bėgant keičiasi kūrėjo darbai. Taigi vakaro svečiams suteikta galimybė pamatyti, ką kūriau anksčiau ir dabar. Galbūt kažkas iškart įžvelgs mano braižą, savitumą, kažkas galbūt pasakys, kad kai kurie darbai nepavaldūs laikui ar visada madingi. 

– Daugelis šiandien jus sveikina dviejų jubiliejų proga – prieš mėnesį šventėte savo 50-metį, o dabar ir 30-ąjį mados namų gimtadienį...

– Savo gimtadienio švęsti nenorėjau, o mados namų jubiliejus man – didelė šventė. Juk trisdešimt metų ir skamba geriau nei penkiasdešimt! (Juokiasi.) Be to, asmeninius jubiliejus švenčia visi, o nuosavų mados namų trisdešimtmetis – pasiekimas. Per tiek metų verslas gali žlugti, išvarginti ar nusibosti. Tai, kad aš šiandien miniu jubiliejų reiškia, jog niekada nemelavau aistros savo darbui ir nuoširdžiai dirbau.

Galbūt kažkas kuria dėl reklamos ar pinigų, o aš kuriu todėl, kad man malonus pats procesas. Visada stengiausi, siekiau savo kūrybą pristatyti Paryžiuje ar Niujorke, norėjau parodyti Lietuvos veidą saulei bei pasauliui. Norėjau, kad Lietuva būtų garsesnė ir visi žinotų, kad niekuo nenusileidžiame kitiems, tačiau tuo pačiu esame išskirtiniai –  mes faini lietuviai. Ir ne veltui dėl savo laisvės kovojom... 

– Dažnai meno žmonių klausia apie įkvėpimą. Mūzos jus aplanko ar kūryba veikiau yra darbas?

– Įkvėpimas – didžiulė prabanga. Tačiau, pas mane mūzos tikrai atskrenda ir įkvėpimas visuomet yra po ranka. Idėjos man gali kilti vaikštinėjant miške, skrendant lėktuvu, už lango pamačius debesis, žiūrint spektaklį ar klausantis koncerto... Mane labai daug kas įkvepia. 

J. Auškelio/LRT nuotr.

– Atrodo, kad užsienio dizaineriai gali visiškai atsiduoti kūrybai, o mūsų šalies kūrėjai turi ir kurti, ir verslininkais ar reklamos specialistais pabūti...

–  Lietuvoje daug dizainerių ir manekenių, o mados vadybos beveik nėra, nors ji beveik tokia pati svarbi, kaip ir kūryba. Sutinku, vien dizaineriu būti nepakanka, reikia turėti ir verslininko gyslelę. Kodėl man sekasi? Nes tai, ką sukuriu, man pavyksta parduoti.

Tarkime, norėdamas parduoti kvepalus, turi parduoti orą, sapnus ir fantazijas. Kartais ir drabužius sukuri tokius, kokius ne kiekvienas gali dėvėti, tačiau taip gali parodyti, kaip turėtų ar galėtų būti, formuoji tam tikrą suvokimą. Taip stengiuosi statyti mados pamatą Lietuvoje. Veikiausiai tai netgi didesnė užduotis, nei gražus drabužio modelis. Mano mados namų trisdešimtmetį įprasmina tai, kad sijono siuvimą pakylėjau iki meno lygio, perlipau šalies ribas ir išėjau į pasaulį.

– Ne kartą sakėte, kad pramynėte takus į užsienį, savo kūrybą pristatėte mados sostinėmis tituluojamuose miestuose, tačiau tais jūsų pramintais takais taip niekas ir nepasinaudojo. Ką turite omenyje? Kaip tuo buvo galima pasinaudoti?

– Pirmiausia parodžiau visiems, kad tai yra įmanoma – ir mūsų šalies kūrėjų darbus galima pristatyti užsienyje. Visuomet sunkiausia tiems, kurie šiuos takus mina pirmieji. Aš daug dalykų padariau, kurių galbūt dabar jau niekas neprisimena. Pavyzdžiui, aš kalbėjausi su fotografais, kaip geriausia fotografuoti madą. Šiandien visi tai puikiai daro, nors ir neprisimena, kad kažkada jiems dalijau patarimus. Juk kam daryti bet kaip, kai gali padaryti gerai? Aš padariau, ką padariau, o kiti tegul kitus kelius atranda, galbūt aš tuo pasinaudosiu.

J. Auškelio/LRT nuotr.

– Kalbant apie pramintus kelius, praėjusiais metais buvo pirmas kartas, kai akreditacijos žiniasklaidai į jūsų kolekcijos pristatymą buvo mokamos. Kodėl?

– Pernai, kai buvo pranešta, kad visi žurnalistai, kurie nėra mano rėmėjai, turės susimokėti už akreditacijas, kilo pasipiktinimo banga. Mano galva, akreditacijos kaina simbolinė – 30 eurų. Tiesiog manau, kad kai darbdavys sumoka už akreditaciją, darbuotojas atsakingiau dirba, o ne ateina, pasilinksmina, pasižiūri madų pristatymą ir nieko doro neparašo. Dėl tokio sprendimo ant manęs pyksta, su purvais maišo, o kai numirsiu prie paminklo gėles dės.  

Aš sulaužiau tradiciją ir tapau matomas. Tiesą sakant, nieko naujo neišradau, yra tokia tvarka pasaulyje, net ir daug kartų minėtame Paryžiuje. Gali ant manęs pykti, o aš nepykstu. Visuomet draugauju su žurnalistais, mielai duodu interviu, ateinu į laidas. Kiek žinau, jos visuomet būna įdomios ir žiūrimos.

Be to, ką gali žinoti, galbūt jau kitais metais akreditacijos žiniasklaidai bus mokamos į daugelį mados renginių...

– Vis paminite užsienį, kaip manote, ar daug Lietuvoje yra kūrėjų, kurie turėtų savo kūrybą pristatyti užsienyje?

– Auga nauja karta ir galbūt jau greitai turėsime, kuo didžiuotis. Kol kas nėra kito dizainerio, kuris sukūrė kostiumus daugiau nei šimtui spektaklių, pristato trečiąją savo knygą, dirba tris dešimtmečius. Atsiranda ryškių kūrėjų, tačiau jie greitai ir pradingsta. O aš tris dešimtmečius darbuojuosi, turėjau drąsos ir Paryžiuje ar Niujorke pasirodyti, gavau ordinų ir apdovanojimų... Kas dar tiek nuveikė? Sakysite giriuosi, bet kodėl turiu būti kuklus, jei tiek pasiekiau?

J. Auškelio/LRT nuotr.

– Galbūt mes, lietuviai, esame kuklūs ir per retai apie savo pasiekimus kalbame...

– Nežinau, ar esame kuklūs, tačiau tikrai turėtume išmokti džiaugtis kito žmogaus sėkme. Žinoma, kai tautietis išvyksta į užsienį ir jam pasiseka, visi jaučiame tam tikrą pasididžiavimą. Taip pat būna ir kai mūsų krepšinio rinktinė dalyvauja čempionate. Jei komandai sekasi – mes didžiuojamės, jei krepšininkai pralaimi – ir šiokiais, ir kitokiais vadiname. Toks mūsų būdas...

– Ir jus vieni apipila liaupsėmis bei komplimentais, kiti – negaili aštrios kritikos ar piktų komentarų. Tačiau toji kritika, rodos, jums nė motais. Tikrai?

– Tegul kritikuoja. Tie kritikai, kai numirsiu, sakys, kad buvau geras kūrėjas. Sakykite, ką norite, bet kito tokio kaip aš nėra. Pavydas, nepagrįsta kritika ar net bandymai pažeminti mane visuomet motyvuoja kurti, daryti daugiau, garsiau ir išdidžiau.

– Juozai, pastaruosius mėnesius visos mintys veikiausiai sukosi apie mados namų jubiliejų, o ką veikiate, kai turite daugiau laisvo laiko?

– Turiu labai daug veiklos! Važiuoju į pajūrį, einu pasivaikščioti, lankausi spektakliuose, koncertuose ir pan. Tačiau tas mano laisvalaikis yra kažkur tarp kūrybos. Išėjęs iš darbo, aš vis tiek galvoju apie darbą. Be paliovos. Visi žino, kad pastarosiomis savaitėmis ruošiausi pristatymui, tačiau tuo pačiu kūriau kostiumus net dviem spektakliams. Jau vasarį visi galės išvysti mano kostiumus Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje operoje „Pikų dama“.

J. Auškelio/LRT nuotr.

– Ar teatro kostiumų ir drabužių podiumui kūrimas labai skiriasi? Juk tikriausiai kurdamas spektakliams, stengiatės atgaivinti skirtingų laikotarpių madą, o kurdamas drabužių kolekcijas, turite sugalvoti kažką naujo.

– Kai spektakliui kuri kokios nors epochos kostiumus, paprastai labai daug visko sužinai ir toji epocha lieka mintyse. Vėliau kažkiek tos epochos panaudoji kurdamas kolekcijas. Lygiai taip pat, kurdamas teatrui gali pritaikyti kažką iš šiandienos mados. Labai džiaugiuosi, kad šie du keliai susisieja.

Iš tiesų abi šios sritys man labai patinka. Pavargęs nuo mados, teatre galiu pasitaškyti fantazijos fontanais ir bangomis. Tačiau kurdamas teatrui esi priklausomas nuo pjesės, režisieriaus, aktorių ir pan. Nuo to kartais taip pat truputį pavargsti ir gali pailsėti kurdamas madą.

Po to galbūt vėl išvargina mada. Iš tiesų ji kaip matematika – vieną dieną raudona, kitą – žalia, tačiau visuomet labai tiksli ir apskaičiuojama iš anksto. Kartais atrodo, kad ji netgi sausoka, neįdomi ir nereikalaujanti kūrybiškumo. Madoje yra sezonai, įtampa ir nuolatinis poreikis sukurti kažką naujo. Svarbiausia mokėti viską pateikti sudarant lengvumo įspūdį. Tai ir yra didysis menas. Tačiau, kaip jau minėjau, ir teatras, ir mada man labai patinka.

– Ar aukštąją madą kuriantiems dizaineriams bent kiek įdomios vyraujančios mados tendencijos, dažniausiai būdingos greitajai madai?

– Aukštoji mada visuomet darydavo įtaką gatvės madai, bet laikai keičiasi. Dabar ir gatvės mada kartais atsiduria ant aukštosios mados podiumo. Greitoji mada žudo aukštąją madą ir didžiąją kūrybą. Anksčiau visi žinojo, kas yra „Givenchy“, „Dior“, „Chanel“, jie užduodavo toną. Dabar greitoji mada viską nugriebia nuo garsiausių mados kūrėjų ir pasiuva pigiau. Todėl mados namams sunku išgyventi, bet man pavyko išgyventi 30 metų, manau, pavyks ir dar tiek pat išsilaikyti. Toks laikas, tokios taisyklės, o kas bus toliau, pamatysime.

Eimantė Juršėnaitė

lrt.lt
JUOZAS STATKEVIČIUS MADOS ŠOU MADOS NAMŲ GIMTADIENIS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnams su įkalčiais sulaikė ir į areštinę uždarė vyrą, įtariamą vagyste. Jis policijai gerai žinomas, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Vasario 12 d. apie 4 val. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-io būrio vyriausieji patruliai skubėjo į iškvietimą Krivių g. ‒ namo gyventojas pastebėjo, kaip įtartinas asmuo bando...
Įvykiai
Uždarius Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) Didžiąją salę remontui, daugelis koncertų lankytojų sunerimo – o kaipgi bus su tradiciniu Vilniaus festivaliu? Ar jis šiemet vyks? Juk didžiumos festivalio koncertų įprasta klausytis būtent šioje Vilniaus salėje... Metas visus nuraminti – 23-iasis Vilniaus festivalis vyks! Ir pirmieji daugiau apie festivalį sužinos, o ir bilietų su gera nuolaida galės įsigyti Vilniaus knygų mugės lankytojai, apsilankę Filh...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia prisidėti prie istorinio pažinimo ir dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Antrus metus skirdama stipendijas, sostinės savivaldybė skatina puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, domėtis Vilniaus miesto istorija, tirti ją, siekti istorinės atminties gyvybingumo. Pernai stipendija skirta istorikei Vidai Girininkienei. Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams vieną kartą per metus humanitarinių...
Savivalda
Vilniaus taryba vasarį pritarė kvartalų atnaujinimo programai – numatyti  29 sostinės senųjų daugiabučių kvartalai, kuriuos būtina skatinti atsinaujinti. Įgyvendinus kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, labiausiai laimėtų  patys vilniečiai, kurių būstai sutaupys energijos ir išaugs jų gyvenamosios vietos vertė, patrauklumas, perspektyva. Programa  identifikuoja labiausiai energiškai neefektyvius kvartalus, kuriuose renovacijos ir modernizavimo...
Verslas
Nuo šiol vilniečiai ir miesto svečiai gali mėgautis miesto širdyje, Gedimino pr. ruošiamais karštais gėrimais, skanauti salotų, prancūziškų dešrainių, skrudinamų sumuštinių, įdarytų kruasanų bei kitų skanėstų. Po vienu stogu greta „Maximos“ Gedimino pr. 18 naujai įkurtoje maitinimo zonoje ruošiami skanūs ir švieži užkandžiai bei gėrimai skirti išsinešti. Jais pirmadienio popietę kulinaras Gidonas Šapiro vaišino „Maximos“ klientus. „Vilniaus gyventojams ir...
Laisvalaikis
LNOBT stenduose, kurie teatro mylėtojų lauks 1-oje (Muzikos) ir 3-ioje mugės salėse, lankytojai turės galimybę pirmieji išsirinkti geriausias vietas LNOBT rudens ir kalėdinio sezono spektakliuose. Sekmadienį Muzikos salėje pačius mažiausius mugės lankytojus nudžiugins “Muzika mažoms ausytėms”, o augesnius teatro gerbėjus – diskusija apie artėjančią premjerą „Turandot“. Kelią link LNOBT stendų mugėje neklysdamas rodys karšto šokolado aromatas. Sostinės publ...
Savivalda
Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei. Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilnia...
Laisvalaikis
Miesto istorijos archyvą slepiantis Vilniaus senamiesčio kiemelis gali nustebinti ir sužavėti ir vilniečius, ir miesto svečius,  kurie savo kelionės įspūdžiais ir nuotraukomis neš žinią apie vieną gražiausių Europos sostinių po visą pasaulį. Sostinės Savivaldybė kviečia susipažinti su dar neištirinėta Vilniaus dalimi ir atvykti į nemokamas ekskursijas po Vilniaus senamiesčio kiemelius. Pirmoji ekskursija vyks vasario 22 d., 13 val. Pilies g. 40 prie Marijo...
Laisvalaikis
2019 vasario 21-osios vakarą, 20 val. į gyvos muzikos klubą ,,Tamstą” kvies bardas, teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Rinktinių dainų programoje, kurią kontrabosu papildo Vytis Nivinskas,  Gitara pritaria Jonas Krivickas, o ritmą laiko aktorius Darius Miniotas (perkusija), klausytojai turės galimybę išgirsti pačias naujausias  ir kitas pamėgtas Gedimino Storpirščio dainas. 2018 metais dainų autorius ir atlikėjas pristatė naujausią savo darbą –...