Šiandien Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, žvejys, gimęs Betsaidoje, Tiberiados ežero šiauriniame krante ir pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais. Jį Jėzus Kristus pašaukė patį pirmą, ir todėl jis vadinamas „pirmuoju pašauktuoju“. 

Apie tolesnį apaštalo Andriejaus gyvenimą pasakoja padavimas, esantis daugiau legendinio pobūdžio.

Pasak legendos, Apaštalas Andriejus iškeliavo apaštalauti į rytų valstybes. Perėjo Mažąją Aziją, Trakiją, Makedoniją ir priėjo iki Dunojaus upės, perėjo Juodosios jūros krantus, Krymą, paskui nuėjo į Skitiją.

Grįždamas į Graikiją įkūrė krikščioniškąją bendruomenę Bizantijoje, būsimajame Konstantinopolyje, kur paliko pirmąjį vyskupą Stahijų.

Legenda apie apaštalo Andriejaus buvimą Kijevo Rusijoje

Pagal legendą, apaštalas Andriejus per Dnieprą pakilo iki vietos, kur dabar stovi Kijevo miestas. Čia jis apsistojo prie Kijevo kalnų nakvynei. Ryte atsikėlęs jis pasakė su juo buvusiems mokiniams: Matote šiuos kalnus? Šituose kalnuose suklestės tikėjimas Dievu, čia bus didelis miestas ir Dievas pastatys daug cerkvių. Apaštalas pakilo į kalnus, palaimino juos ir pastatė kryžių.

Po 12 amžių pranašystės atminimui toje vietoje buvo pastatyta Garbingojo Kryžiaus Iškėlimo cerkvė. Vėliau Petro Didžiojo dukters įsakymu ji buvo pakeista cerkve, skirta pačiam apaštalui Andriejui.

Pasimeldęs jis pakilo dar aukščiau per Dnieprą ir priėjo prie slavų gyvenvietės, kur buvo įkurtas Novgorodas.

Apaštalas Andriejus mirė kankinio mirtimi ant raidės „X“ formos kryžiaus (Andriejaus kryžius), apie 70 m. Graikijos Patrų mieste.

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andriejaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Iš XIX a. Mažosios Lietuvos lietuvininkų papročių: „Endrėjinės vakarą merginos ir vaikinai nueina tylomis į sodą, nusilaužia vyšnios šakelę ir pamerkia vandens stiklinėje šiltame kambaryje. Jeigu ji tarp Kalėdų ir Trijų karalių sužaliuos ir pražydės, tai tais metais prireiks marčios vainiko“. Šį paprotį buvus visoje Lietuvoje paliudija vėlesni tautosakos šaltiniai. Tik kai kur šakelę mirkydavo tamsioje patalpoje, kitur pastatydavo ant palangės. Linkmeniškiai manė, kad šakelė būtinai turi būti iš svetimo sodo pasivogta. Būrimas buvo tarsi dar labiau sustiprinamas vogto daikto magijos principu.

Daug reikšmės buvo skiriama Šv. Andriejaus nakties sapnams. Tačiau, kad norimą dalyką susapnuotum, reikėjo tinkamai pasirengti. Pavyzdžiui, ištisą dieną išpasninkavusi mergina, prieš atsiguldama, suvalgo iškart 1-3 nemirkytas silkes ar gerai užsūdytos, dar su apyniais sumaišytos avižinių miltų tešlos bandelę (kai kur 9 dienas keptą!), paskui atsigula prie slenksčio, sukalbėjusi 9 poterius ir rožančių. Tada būtinai susapnuos, kad mylimas vaikinas atneša vandens atsigerti. Už to ir ištekėsianti. Jeigu sapne pamatys pro langą kišamą lopšį, vadinasi, mergaudama pavainikio kūdikio susilauks. Kai kurios prie lovos pasidėdavo vandens stiklinę, kad prisisapnuotasis turėtų ką paduoti gerti. Arba pasikišdavo po lova balanėle uždengtą dubenį su vandeniu. Tada manė susapnuosiančios tą, kuris per lieptelį perves. Varėniškės burdavo, pasiėmusios rankšluostį, puodelį su vandeniu ir porą veidrodžių – žiūri veidrodin, atgalia ranka prausiasi ir kalba: „Dievuli, kad aš pamatytau savo berną“. Tad ir pamato jį už nugaros pastatytame veidrodyje. Šiaulių apylinkių merginos po lova pasistatydavo geldą su vandeniu, įmetusios plaukioti rūtų vainikėlį. Kas sapne ateis vainiko paimti, tas ir bus likimo skirtasis.

Nemaža būrimų siejama su aguonomis ir kanapėmis. Pavyzdžiui, Šv. Andriejaus naktį, prieš eidama miegoti, mergina atgalia ranka (būrimui tai būtina sąlyga!) aplink savo lovą pabarsto kanapių kalbėdama: „Šventas Andriejau, kanapes sėju. Kas nori mane imti, tegu ateina kanapių rauti“. Arba per patį šventės vidurnaktį pasėja kanapių nuo savo lovos iki šulinio, vis taip prašydama šventą Andriejų, kad būsimąjį vyrą parodytų. Kitos dar kanapių triskart atgalia ranka aplink šulinį apibarsto ir žiupsnį šulinin įberia. Tada klausosi, bene muziką išgirs. Jeigu išgirs – kitais metais ištekės.

Įdomu tai, kad buriant daugiausia naudotos kanapės. Kanapė – tai vyriškas augalas, priešingai linams – moteriškam. Linus rovė tik moterys, o kanapes – vyrai. Iš jų vijo virves, pančius, vadeles, botagus. Tai daugiausia vyrų naudoti reikmenys. Būrimuose veiksmas atliekamas ne tik neįprastu būdu – atgalia ranka, – bet ir išsirengus nuogai. Nuogumas – betarpiškas susilietimas su gamta yra burtų išsipildymo sąlyga.

Tą vakarą vaikinai ir merginos svaidydavo sau per galvą kurpę. Į kur ji nosimi atsisuks, į tą pusę teks nueiti į marčias ar žentus.

Būrimams, kadangi jie susiję su rizika (laimė ar mirtis), viena iš sąlygų – būti vienam, su niekuo nesikalbėti, neišsigąsti. Keleto asmenų grupinis būrimas jau rodo jo pramoginį pobūdį.

ŠV.ANDRIEJUS SAULĖS GRĮŽTUVĖS LIETUVIŲ BURTAI LAPKRIČIO 30
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
2019 vasario 21-osios vakarą, 20 val. į gyvos muzikos klubą ,,Tamstą” kvies bardas, teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Rinktinių dainų programoje, kurią kontrabosu papildo Vytis Nivinskas,  Gitara pritaria Jonas Krivickas, o ritmą laiko aktorius Darius Miniotas (perkusija), klausytojai turės galimybę išgirsti pačias naujausias  ir kitas pamėgtas Gedimino Storpirščio dainas. 2018 metais dainų autorius ir atlikėjas pristatė naujausią savo darbą –...
Įvykiai
Vasario 21-24 d., sostinėje vykstant tradicinei Vilniaus knygų mugei, pirmą kartą kursuos specialus maršrutas 177R Parodų rūmai–Ozo g., kuriuo vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patogiai keliauti į renginį ir iš jo. Šis maršrutas apims ne tik centrinę miesto dalį, tačiau ir nuo centro prieigų nutolusius rajonus, o jame galios įprastiniai viešojo transporto bilietai. Taip pat mugės metu iš miesto centro (nuo stotelės Arkikatedra) kas 20 minučių kursuos...
Įvykiai
Keistuolių teatras atveria duris Vilniaus miesto mokyklų mokytojams – kovo 5 dieną 19 valandą pedagogai kviečiami nemokamai apsilankyti režisieriaus Aido Giniočio spektaklyje pagal Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona”.             Daugeliui skirtingų kartų vis kitaip pažįstama, į mokyklinės literatūros sąrašus įtraukta moderniosios lietuvių literatūros klasika “Riešutų duona” Keistuolių teatre įkvepia šviežio oro gurkšnį, skambantį “The Beatles” muzik...
Įvykiai
Penktadienį vakare miesto Rotušėje skambėjo iškilmingos fanfaros – Viktoro ir Danguolės Butkų šeimai  įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos. Garbės piliečiai kasmet skelbiami jau daugiau kaip du dešimtmečius,  pagerbiant  miestą labiausiai garsinančius, Vilniui nusipelniusius žmones..   Sveikindamas juos, meras R. Šimašius papasakojo, kad garbės piliečiai  šiemet buvo išrinkti labai greit – niekam komisijoje nekilo jokių  abejonių ar didesnių diskusi...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo dvikovoje įveikė Kauno „Žalgirį“  70:67 (13:11, 17:24, 13:16, 27:16) ir tapo šio turnyro čempionu. Dvikovos pradžioje abi komandos susidūrė su įtampa ir klostėsi nerezultatyviai. Susitikimą geriau pradėjo žalgiriečiai, kurie po taiklaus Edgaro Ulanovo dvitaškio buvo priekyje (6:2). Tačiau netrukus 4 taškus iš eilės pelnė Artiomas Parakhouskis ir vilniečiai išlygino rezultatą (6:6). Rungtynės pir...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Įvykiai
Kovo 16 dieną Vilnių drebins didžiausias treniruočių festivalis Lietuvoje – „Nike treniruočių diena“. Šeštus metus iš eilės organizuojama sporto šventė šį kartą „Litexpo“ parodų ir kongresų centre dalyviams pasiūlys 25 treniruotes su geriausiais Lietuvos ir pasaulio treneriais. Festivalio organizatoriai kviečia ruoštis maksimaliam sporto iššūkiui ir žada daugybę judesio, nepakartojamos energijos ir malonias atokvėpio akimirkas.  „Jau šeštus metus iš eilės...
Laisvalaikis
2019 metų kovo 24 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje (per patį Domanto Razausko gimtadienį) laukia išskirtinis vakaras, kuriame kartu su styginių kvartetu į sceną žengs pamėgtas scenos bičiulių duetas – atlikėjas Domantas Razauskas ir multiinstrumentalistas Saulius Petreikis. Koncerte nuskambės kompozitoriaus Audriaus Balsio aranžuoti kūriniai, o specialiai ruošiamą programą nuspalvins dailininko Arvydo Buinausko kuriami šviesų paveikslai. Besiruošdami koncertu...
Laisvalaikis
Maždaug 40 kilogramų sverianti skulptūra iš betono ir geležies eksponuojama ant Užupio meno inkubatoriaus fasado karnizo, virš galerijos „Galera”. 2010 m. pastatytos skulptūros autoriaus yra Artūras Makštutis-Maksimilianas. Skulptūrėlė yra projekto „Miesto istorijos“ dalis, o pačio projekto tikslas – atspindėti pagrindinius Vilniaus miesto istorijos momentus ir ryškius personažus. Šis personažas kunigaikštis Vildaugas yra Stasys Urniežius, miręs 2015 m. Pu...