Šiandien Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, žvejys, gimęs Betsaidoje, Tiberiados ežero šiauriniame krante ir pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais. Jį Jėzus Kristus pašaukė patį pirmą, ir todėl jis vadinamas „pirmuoju pašauktuoju“. 

Apie tolesnį apaštalo Andriejaus gyvenimą pasakoja padavimas, esantis daugiau legendinio pobūdžio.

Pasak legendos, Apaštalas Andriejus iškeliavo apaštalauti į rytų valstybes. Perėjo Mažąją Aziją, Trakiją, Makedoniją ir priėjo iki Dunojaus upės, perėjo Juodosios jūros krantus, Krymą, paskui nuėjo į Skitiją.

Grįždamas į Graikiją įkūrė krikščioniškąją bendruomenę Bizantijoje, būsimajame Konstantinopolyje, kur paliko pirmąjį vyskupą Stahijų.

Legenda apie apaštalo Andriejaus buvimą Kijevo Rusijoje

Pagal legendą, apaštalas Andriejus per Dnieprą pakilo iki vietos, kur dabar stovi Kijevo miestas. Čia jis apsistojo prie Kijevo kalnų nakvynei. Ryte atsikėlęs jis pasakė su juo buvusiems mokiniams: Matote šiuos kalnus? Šituose kalnuose suklestės tikėjimas Dievu, čia bus didelis miestas ir Dievas pastatys daug cerkvių. Apaštalas pakilo į kalnus, palaimino juos ir pastatė kryžių.

Po 12 amžių pranašystės atminimui toje vietoje buvo pastatyta Garbingojo Kryžiaus Iškėlimo cerkvė. Vėliau Petro Didžiojo dukters įsakymu ji buvo pakeista cerkve, skirta pačiam apaštalui Andriejui.

Pasimeldęs jis pakilo dar aukščiau per Dnieprą ir priėjo prie slavų gyvenvietės, kur buvo įkurtas Novgorodas.

Apaštalas Andriejus mirė kankinio mirtimi ant raidės „X“ formos kryžiaus (Andriejaus kryžius), apie 70 m. Graikijos Patrų mieste.

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andriejaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Iš XIX a. Mažosios Lietuvos lietuvininkų papročių: „Endrėjinės vakarą merginos ir vaikinai nueina tylomis į sodą, nusilaužia vyšnios šakelę ir pamerkia vandens stiklinėje šiltame kambaryje. Jeigu ji tarp Kalėdų ir Trijų karalių sužaliuos ir pražydės, tai tais metais prireiks marčios vainiko“. Šį paprotį buvus visoje Lietuvoje paliudija vėlesni tautosakos šaltiniai. Tik kai kur šakelę mirkydavo tamsioje patalpoje, kitur pastatydavo ant palangės. Linkmeniškiai manė, kad šakelė būtinai turi būti iš svetimo sodo pasivogta. Būrimas buvo tarsi dar labiau sustiprinamas vogto daikto magijos principu.

Daug reikšmės buvo skiriama Šv. Andriejaus nakties sapnams. Tačiau, kad norimą dalyką susapnuotum, reikėjo tinkamai pasirengti. Pavyzdžiui, ištisą dieną išpasninkavusi mergina, prieš atsiguldama, suvalgo iškart 1-3 nemirkytas silkes ar gerai užsūdytos, dar su apyniais sumaišytos avižinių miltų tešlos bandelę (kai kur 9 dienas keptą!), paskui atsigula prie slenksčio, sukalbėjusi 9 poterius ir rožančių. Tada būtinai susapnuos, kad mylimas vaikinas atneša vandens atsigerti. Už to ir ištekėsianti. Jeigu sapne pamatys pro langą kišamą lopšį, vadinasi, mergaudama pavainikio kūdikio susilauks. Kai kurios prie lovos pasidėdavo vandens stiklinę, kad prisisapnuotasis turėtų ką paduoti gerti. Arba pasikišdavo po lova balanėle uždengtą dubenį su vandeniu. Tada manė susapnuosiančios tą, kuris per lieptelį perves. Varėniškės burdavo, pasiėmusios rankšluostį, puodelį su vandeniu ir porą veidrodžių – žiūri veidrodin, atgalia ranka prausiasi ir kalba: „Dievuli, kad aš pamatytau savo berną“. Tad ir pamato jį už nugaros pastatytame veidrodyje. Šiaulių apylinkių merginos po lova pasistatydavo geldą su vandeniu, įmetusios plaukioti rūtų vainikėlį. Kas sapne ateis vainiko paimti, tas ir bus likimo skirtasis.

Nemaža būrimų siejama su aguonomis ir kanapėmis. Pavyzdžiui, Šv. Andriejaus naktį, prieš eidama miegoti, mergina atgalia ranka (būrimui tai būtina sąlyga!) aplink savo lovą pabarsto kanapių kalbėdama: „Šventas Andriejau, kanapes sėju. Kas nori mane imti, tegu ateina kanapių rauti“. Arba per patį šventės vidurnaktį pasėja kanapių nuo savo lovos iki šulinio, vis taip prašydama šventą Andriejų, kad būsimąjį vyrą parodytų. Kitos dar kanapių triskart atgalia ranka aplink šulinį apibarsto ir žiupsnį šulinin įberia. Tada klausosi, bene muziką išgirs. Jeigu išgirs – kitais metais ištekės.

Įdomu tai, kad buriant daugiausia naudotos kanapės. Kanapė – tai vyriškas augalas, priešingai linams – moteriškam. Linus rovė tik moterys, o kanapes – vyrai. Iš jų vijo virves, pančius, vadeles, botagus. Tai daugiausia vyrų naudoti reikmenys. Būrimuose veiksmas atliekamas ne tik neįprastu būdu – atgalia ranka, – bet ir išsirengus nuogai. Nuogumas – betarpiškas susilietimas su gamta yra burtų išsipildymo sąlyga.

Tą vakarą vaikinai ir merginos svaidydavo sau per galvą kurpę. Į kur ji nosimi atsisuks, į tą pusę teks nueiti į marčias ar žentus.

Būrimams, kadangi jie susiję su rizika (laimė ar mirtis), viena iš sąlygų – būti vienam, su niekuo nesikalbėti, neišsigąsti. Keleto asmenų grupinis būrimas jau rodo jo pramoginį pobūdį.

ŠV.ANDRIEJUS SAULĖS GRĮŽTUVĖS LIETUVIŲ BURTAI LAPKRIČIO 30
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Sekmadienį sostinės gatvėse pirmą kartą pasklido pėsčiųjų, dviračių, paspirtukų, riedlenčių, vaikų vežimėlių ir viešojo transporto žygis. Iš skirtingų miesto lokacijų pajudėję, automobilio atsisakę vilniečiai ir miesto svečiai susibūrė aikštėje prie Seimo, o nuo ten pajudėjo link Lukiškių aikštės, skatindami judėti ne tik darniai, bet ir draugiškai, kelyje pastebint vieni kitus. Šiuo žygiu Vilniuje atidaryta Europos judumo savaitė. „Nuo pavasario kiekvieną...
Įdomu!
Ant bendrovės „Krašto projektai“ pastato sienos esanti skulptoriaus Algio Griškevičiaus sukurta skulptūra „Žiogas – autoportretas“ atidengta 2008 m. 09 mėn.. Įspūdingas, šešių metrų ilgio ir pustrečio metro aukščio kūrinys sostinės Konstitucijos prospekte pastatytas privačia iniciatyva bei lėšomis. Kaip teigia skulptūros autorius, Vilniui trūksta įvairesnių skulptūrų, žaismingesnių akcentų. A. Griškevičiaus skulptūra „Žiogas – autoportretas“ vaizduoja milž...
Įvykiai
Kodėl mes tikime televizijos reklamų aktorių, persirengusių medikais ir reklamuojančių vitaminus, lūpomis sakoma informacija? Kaip iliuzionistai apgauna svarbiausią mūsų pojūtį – regėjimą? Kodėl raukomės ir burnoje kaupiasi daugiau seilių, kai matome kitus žmones, geriančius citrinos sultis? Kodėl parduotuvėje renkamės dažniau ne produkto turinį, o pakuotę, kuri padėta mūsų akių lygyje? Kaip sinchroniškai mušant plastiko vamzdžius galima atkurti žinomas me...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai pergalių seriją A lygoje pratęsė iki dešimties. Lietingą penktadienio vakarą žalgiriečiai namuose 5:0 (1:0) nepasigailėjo „Panevėžio“. Dvikovos pradžioje Vilniaus klubas dominavo – žaidimas vyko „Panevėžio“ aikštės pusėje. Rafaelis Broetto atrėmė pavojingus Tomislavo Kišo bei pirmą sykį A lygoje pasirodžiusio Hugo Videmonto smūgius, o panevėžiečiams, atlaikiusiems išpuolių laviną, pavyko ilgiau kontroliuoti kamuolį. Darbo...
Kultūra
Jau vienuoliktasis šiuolaikinės japonų kultūros festivalis „NowJapan“ įsibėgėjo scenos meno vakarais Šv. Kotrynos bažnyčioje, jie tęsis dar šią savaitę, o šeštadienį ir sekmadienį vilniečius džiugins nemokami Didžiojo savaitgalio renginiai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, jo kieme bei Senamiestyje. Šiųmetis festivalis ypatingas tuo, kad tai yra dovana kultūros mėgėjams – Didysis festivalio savaitgalis yra atviras visiems, o programa – nemokama....
Kultūra
Lietuvos rusų dramos teatras naująjį, 74-ąjį, sezoną pradeda ugningai – 2019 m. rugsėjo 20 dieną jį paskelbs širdis ir protus uždeganti futuristo poeto Vladimiro Majakovskio kūryba, skambanti premjeriniame Jono Vaitkaus spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. Ši premjera, naujai pažvelgianti į chrestomatinę rusų ir pasaulio literatūros asmenybę ir taps įspūdinga įžanga į teatro sezoną, kuriame numatytos penkios premjeros pagal klasiką ir š...
Įvairios
Šį rugsėjį prie Vilniaus mokyklų ir darželių įrengtose automobilių trumpo sustojimo vietose „Tėvelių stotelė“ („Kiss and Ride“) tęsiama kontrolės ir edukacijos akcija vairuotojams. Nuo praėjusio rugsėjo tokių vietų sostinėje padaugėjo dvigubai – šiuo metu įrengtos 597 stotelės prie 107 ugdymo įstaigų. Atvykusiems ir šiose vietose automobilius paliekantiems vairuotojams SĮ „Susisiekimo paslaugos“ parkavimo kontrolieriai, kaip ir pernai, dalina specialius la...
Įvykiai
Palei Kareivių gatvę, tarp Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos, nusidriekė naujas beveik kilometro ilgio dviračių takas. Šioje tako atkarpoje paklotas raudonas asfaltas, įrengtas naujas dviračių tako apšvietimas, šaligatviai, atliktas ženklinimas. Naujas raudono asfalto takas tapo taip reikalinga jungtis su Eurovelo taku palei Nerį, kurį jau spėjo pamėgti daugelis dviratininkų. Tako įrengimui savivaldybė skyrė apie 250 tūkst. eurų. „Vilnius kasmet skiria...
Įvykiai
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užbaigė naujų nuotekų tinklų tiesimo darbus Naujojoje Vilnioje. Šioje Vilniaus miesto dalyje įgyvendinus antrą tinklų plėtros etapą nutiesti beveik 5 km nuotekų tinklų ir dagiau nei  150 namų ūkių gyventojų galės palengvinti savo kasdienybę.  „Centralizuotai tvarkomos nuotekos yra vienas iš miestietiško gyvenimo privalumų, kuris turėtų būti prieinamas kiekvienam miesto gyventojui. Lauko tualetai...