Šiandien Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (išskyrus Australiją) tarp primityvių ir civilizuotų tautų.         

Vergovės esmė – žmogaus, kaip nuosavybės, priklausymas vergvaldžiui. Esminis vergo bruožas – jis neturi jokių teisių. Vergo padėtis taikliai apibūdinama „socialinės mirties“ metafora. Išrautas iš prigimtinės aplinkos, netekęs giminystės ryšių ir nuosavybės, vergas tapdavo vergvaldžio valios ir įgeidžių tenkinimo įrankiu. Pirmiausia vergai vertinti kaip nemokama darbo jėga. Antikinės Graikijos ir Romos imperijos ūkis nemaža dalimi rėmėsi vergų darbu, frankų imperija apsirūpindavo vergais iš karo žygių prieš pagonių germanų arba slavų žemes. Tačiau pirmoji visuotinėje istorijoje žinoma pasaulio ekonominė sistema, paremta vergove, susiformavo kartu su musulmonų ekspansija, prasidėjusia VII amžiuje. Svetimų kraštų užkariavimais sukurtas musulmonų kalifatas galėjo išsilaikyti tik pavergdamas didžiulį skaičių žmonių. VIII amžiuje musulmonų kalifatui nusidriekus nuo Ispanijos iki Indijos, nepasotinamą vergų paklausą turėjo tenkinti periferiniai kraštai. Paklausa buvo didžiulė, todėl prekyba vergais apėmė Europą, Afriką, Vidurinę Aziją ir Indiją. Pagrindiniais europiečių vergų tiekėjais tapo skandinavų vikingai (IX–XI a.), vengrai (X a.), musulmonų piratai (IX–XI a.).         

Afrikos šiaurėje ir rytinėje pakrantėje susikūrusios musulmonų valstybės tapo vergų medžioklės ir eksporto organizacijomis. Statistiniai skaičiavimai rodo, kad nuo 650 iki 1920 m. iš Afrikos vergais į musulmonų žemes buvo deportuota maždaug 17 mln. žmonių; tai didesni skaičiai nei į Vakarų pusrutulį išgabentų vergų – apie 11,5 mln. (1450–1870). Pridėjus bent keletą milijonų vergų, į musulmonų rankas patekusių iš Juodosios jūros regiono, Vidurinės Azijos ir Indijos, aiškėja, kad šios sistemos mastai – milžiniški.   XII amžiaus pab. į tarptautinę vergų prekybą įsijungė ir grobiamuosius žygiu pradėję lietuviai. Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis.        

Baltų žemės nuo IX a. buvo patekusios į vergų tiekimo zoną. Tuo metu ir vėliau pasitaikydavę vikingų įsiveržimai į baltų žemes leidžia manyti, kad jie čia vykdė vergų medžioklės operacijas. Dauguvos upė buvo it tranzitinis prekybos vergais kanalas. Ši prekyba palietė ir vietines gentis. Šiuo požiūriu dėmesio nusipelno X a. pab. Vyslos žemupyje apsilankiusio anglosaksų keliautojo Wulfstano pranešimo apie prūsus fragmentas: „Tarp jų būna daug karų.“ Taip atsirasdavo vergų: dalis likdavo vietinės diduomenės rankose, dalis buvo realizuojama tarptautinės prekybos žmonėmis tinkluose.      

 XII a. pab. grobiamuosius žygius pradėję lietuviai reiškėsi kaip vergų medžiotojai. Kaip būdinga ir kitiems vergų medžioklės apimtiems regionams, grobiamieji žygiai pasižymėdavo kraują stingdančiu žiaurumu. Tarpusavio antpuoliuose Pabaltijo gentys žudydavo viena kitos vyrus, o į nelaisvę imdavo daugiausia tik moteris ir vaikus. Tokius belaisvius buvo galima lengviau pavergti.         

To meto ir vėlesnių amžių vokiečių, rusų, lenkų tekstuose gausu žinių apie tai, kad lietuviai į nelaisvę imdavo vietinius gyventojus. Štai 1205 m. lietuviai, nusiaubę vieną Estijos sritį, traukė namo „su begale belaisvių ir neapsakomu skaičiumi paimtų gyvulių ir arklių“.        

Henriko Latvio pasakojime pažymima, kad tąkart belaisviais tapo daugiau kaip tūkstantis estų. Žinant, kad lietuvių kariuomenę sudarė maždaug 2 000 raitelių,tokį grobį galime laikyti nemaža „sėkme“. Vis dėlto ji išslydo iš rankų, nes atgal traukę lietuviai pralaimėjo vokiečiams ir žiemgaliams. Ypatingu žiaurumu išgarsėjo pusantro tūkstančio lietuvių būrys, 1219 m. žiemą įsiveržęs į Saaremos salą: „Apkvaitę nuo savo drąsos / Jie perėjo per visą kraštą. (...) Visus kelius, taip pat takus / Jie krauju gausiai apšlakstė (...) / Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“ Užpuolikai nepamiršo, kad svarbiausias dalykas – grobis: „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Tiesa, Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“ Tokios ir panašios nesėkmės neatšaldydavo noro kitiems lietuviams sekti savo pirmtakų pėdsakais. Net ir tada, kai, pvz., rusų kunigaikščiai sumušdavo vienas lietuvių kariaunas, po kurio laiko pasirodydavo kitos. Tokį lietuvių antpuolių intensyvumą galima lyginti su Juodosios jūros regiono stepių klajoklių antpuoliais, kuriems „gyvasis inventorius“ buvo svarbiausias dalykas, įsiveržus į sėsliai gyvenusių rytų slavų ir finougrų žemes.       

Lietuvių ir kryžiuočių „verslas“ Vokiečių įsitvirtinimas Pabaltijyje ir nuo XIII a. pab. prasidėję jų žygiai į lietuvių žemes rodė, kad vergų medžioklės epidemija pasiekė ir Lietuvą. Tiek kryžiuočių žygiai į Lietuvą, tiek lietuvių – į Prūsiją ar Lenkiją iškyla kaip apsirūpinimo belaisviais kampanijos. 1277–1376 metais išskiriami 24 didesni lietuvių žygiai į Prūsiją ir lenkų žemes, kurių svarbiausias tikslas buvo prisigrobti vergų. Dar daugiau smulkių ir didelių žygių įvykdė Vokiečių ordinas, puldamas tiek iš Prūsijos, tiek iš Livonijos. Nepaisant konfrontacijos, verslūs lietuviai ir vokiečiai sutardavo dėl abipusės naudos. Šiuo požiūriu išskirtinė vertė tenka rygiečių XIV a. pr. skundui dėl nemalonumų, kuriuos vienas miestietis patyrė, kai ketino apsirūpinti „paklausiomis prekėmis“ iš netoli Vitebsko sustojusios lietuvių kariuomenės: „Jis norėjo eiti prie kariuomenės ir nusipirkti mergų... Tada, vykdamas keliu, nuklydo prie vienuolyno. Ir iššoko 3 vienuoliai ir kitas, ketvirtas, žmogus su jais, ten jį pradėjo mušti ir plėšti.“ Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis. Tai aiškiai rodo Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado Zöllnerio von Rotensteino priekaištas Jogailai, kad jis Ordino pavaldinius ne paleido į laisvę, kaip buvo žadėjęs, bet pardavė rusams (1383).               

Pagonių lietuvių indėlis į tarptautinę prekybą žmonėmis buvo menkas, palyginti su romėnais, arabais, vikingais ar Krymo totoriais (XV–XVIII a.), tačiau jis iki šiol yra beveik nepastebėtas ir neįvertintas reiškinys.

ldkistorija
VERGOVĖS PANAIKINIMO DIENA GRUODŽIO 2 DIENA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
5 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Savivalda
Metų pabaigoje Vilniaus meras Remigijus Šimašius tradiciškai susitinka su visų darželių vadovais apžvelgti prabėgusius švietimo metus: pokyčius, pasiekimus ir kitų metų iššūkius. Kas keitėsi mažųjų vilniečių ugdymo įstaigose ir ką naujo pavyko pasiekti? Ar augti ir mokytis Vilniuje patogu ir įdomu? „Noriu padėkoti už šiuos metus – sparčiai judėjome į priekį, daug iššūkių palikome užmarštyje: strigusią netobulą priėmimo į darželius sistemą, eiles į darželiu...
Įvykiai
Vilniaus „Menų spaustuvė“ sausio 12-20 dienomis jau devintą kartą pakvies į festivalį vaikams ir jaunimui KITOKS, kuriame šiemet pasirodys trupės iš Švedijos, Serbijos, Belgijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Festivalio programoje – spektakliai, skirti įvairių amžiaus grupių žiūrovams nuo kūdikių iki paauglių. Šalia meninės KITOKIO’19 programos vyks ir du edukaciniai užsiėmimai: jaunųjų kritikų veikla ir seminaras „Tabu teatre vaikams“. „Džiaugiuosi, kad pagal...
Įvykiai
Seimo narys Dainius Kreivys ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai į Vilniaus miesto tarybą trečiadienį pristatė Vilniaus transporto sistemos programą. Renginyje, kuriame be Seimo nario programą pristatinėjo ir Vilniaus miesto tarybos narys Valdas Benkunskas, politikai siūlė sprendimus, kaip per pusę sumažinti vilniečių prastovimą laiką kamščiuose. Anot konservatorių, šiandien reikia kalbėti apie naujos transporto priemonės...
Savivalda
Lietuvos centro partijos (LCP) pirmininkas, Seimo narys, Naglis Puteikis dalyvaus Vilniaus miesto mero rinkimuose. N.Puteikio kandidatūrą į sostinės merus patvirtino LCP Vilniaus skyrius. "Visada kovoju ir ginu visuomeninį interesą. Ir į Vilniaus merus apsisprendžiau kandidatuoti būtent dėl to, nes reikia eiti ir ginti visuomeninį interesą nuo oligarchinių interesų. Vilniuje šiuo metu susidarė labai pavojinga situacija - beveik visi kiti kandidatai yra sus...
Verslas
Didžiausia Baltijos šalyse elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora" Vilniuje klientams pasiūlė naują užsakymų pristatymo technologiją - „Click & Collect" maistomatus, iš kurių pirkėjai galės atsiimti internetu užsakytas prekes bet kuriuo jiems patogiu metu.  Dvi pirmosios „Barboros" pirkinių stotelės pastatytos prie „Akropolio" Verslo centro ir šalia „Circle K" degalinės Ukmergės gatvėje. Kiekviename „Click & Collect" terminale bus 39 dė...
Įvykiai
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus habil. dr. Aivaro Kareivos iniciatyva šių metų gegužės 18 d. Lietuvos paštas į apyvartą išleido Andriaus Sniadeckio 250-osioms gimimo metinėms skirtą pašto ženklą. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė pasakoja, kad naująjį pašto ženklą sukūrė Lietuvos dailininkas Tomas Dragūnas. Pašto ženkle naudojamas A. Sniadeckio portretas, 1815 m. pieštas dailininko i...
Savivalda
UAB „Grinda“ sostinės infrastruktūros priežiūrai taiko vis daugiau inovatyvių priemonių. Šią žiemą miestą prižiūrinčių įmonių darbų kontrolei buvo pasitelktas dronas – po gruodį iškritusio sniego buvo atlikta šaligatvių stebėsena. Bepilote skraidykle galima iš aukščiau apžiūrėti sunkiau pasiekiamas vietas, užfiksuoti pažeidimus ir operatyviai pateikti vaizdo medžiagą už žiemos metu šaligatvių priežiūrą atsakingoms tarnyboms. „Mane visada prajuokina, kai žm...
Įvykiai
Gruodžio 16 d. bėgimo entuziastus į Vilnių sukvies jau 43-asis kalėdinis bėgimas. Žiemos bėgimas visad paskleidžia mieste džiugią nuotaiką, nes bėgikai vilki Kalėdų Senelių, Snieguolių ar Nykštukų kostiumus. Sekmadienį nuo pat ryto daugiau kaip trys tūkstančiai bėgikų varžysis 3, 6 ir 12 kilometrų distancijose, mažieji bėgimo dalyviai „Nykštukų bėgime“ įveiks 200 metrų atstumą. Šiemet bėgikai startuos Gedimino prospekte ties Vinco Kudirkos aikšte. Tai vien...
Įvykiai
Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje Kultūros istorijos vakaruose architektė Violeta Bruzgelevičiūtė skaitys paskaitą „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“. O apie tai, kas pastaruoju metu vyksta šioje teritorijoje plačiau papasakos visuomenininkė Rasa Kalinauskaitė. Kultūros paveldo centro Urbanizuotų vietovių poskyrio vedėja architektė V. Bruzgelevičiūtė pateiks trumpą Lukiškių priemiesčio istorijo...