Šiandien Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (išskyrus Australiją) tarp primityvių ir civilizuotų tautų.         

Vergovės esmė – žmogaus, kaip nuosavybės, priklausymas vergvaldžiui. Esminis vergo bruožas – jis neturi jokių teisių. Vergo padėtis taikliai apibūdinama „socialinės mirties“ metafora. Išrautas iš prigimtinės aplinkos, netekęs giminystės ryšių ir nuosavybės, vergas tapdavo vergvaldžio valios ir įgeidžių tenkinimo įrankiu. Pirmiausia vergai vertinti kaip nemokama darbo jėga. Antikinės Graikijos ir Romos imperijos ūkis nemaža dalimi rėmėsi vergų darbu, frankų imperija apsirūpindavo vergais iš karo žygių prieš pagonių germanų arba slavų žemes. Tačiau pirmoji visuotinėje istorijoje žinoma pasaulio ekonominė sistema, paremta vergove, susiformavo kartu su musulmonų ekspansija, prasidėjusia VII amžiuje. Svetimų kraštų užkariavimais sukurtas musulmonų kalifatas galėjo išsilaikyti tik pavergdamas didžiulį skaičių žmonių. VIII amžiuje musulmonų kalifatui nusidriekus nuo Ispanijos iki Indijos, nepasotinamą vergų paklausą turėjo tenkinti periferiniai kraštai. Paklausa buvo didžiulė, todėl prekyba vergais apėmė Europą, Afriką, Vidurinę Aziją ir Indiją. Pagrindiniais europiečių vergų tiekėjais tapo skandinavų vikingai (IX–XI a.), vengrai (X a.), musulmonų piratai (IX–XI a.).         

Afrikos šiaurėje ir rytinėje pakrantėje susikūrusios musulmonų valstybės tapo vergų medžioklės ir eksporto organizacijomis. Statistiniai skaičiavimai rodo, kad nuo 650 iki 1920 m. iš Afrikos vergais į musulmonų žemes buvo deportuota maždaug 17 mln. žmonių; tai didesni skaičiai nei į Vakarų pusrutulį išgabentų vergų – apie 11,5 mln. (1450–1870). Pridėjus bent keletą milijonų vergų, į musulmonų rankas patekusių iš Juodosios jūros regiono, Vidurinės Azijos ir Indijos, aiškėja, kad šios sistemos mastai – milžiniški.   XII amžiaus pab. į tarptautinę vergų prekybą įsijungė ir grobiamuosius žygiu pradėję lietuviai. Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis.        

Baltų žemės nuo IX a. buvo patekusios į vergų tiekimo zoną. Tuo metu ir vėliau pasitaikydavę vikingų įsiveržimai į baltų žemes leidžia manyti, kad jie čia vykdė vergų medžioklės operacijas. Dauguvos upė buvo it tranzitinis prekybos vergais kanalas. Ši prekyba palietė ir vietines gentis. Šiuo požiūriu dėmesio nusipelno X a. pab. Vyslos žemupyje apsilankiusio anglosaksų keliautojo Wulfstano pranešimo apie prūsus fragmentas: „Tarp jų būna daug karų.“ Taip atsirasdavo vergų: dalis likdavo vietinės diduomenės rankose, dalis buvo realizuojama tarptautinės prekybos žmonėmis tinkluose.      

 XII a. pab. grobiamuosius žygius pradėję lietuviai reiškėsi kaip vergų medžiotojai. Kaip būdinga ir kitiems vergų medžioklės apimtiems regionams, grobiamieji žygiai pasižymėdavo kraują stingdančiu žiaurumu. Tarpusavio antpuoliuose Pabaltijo gentys žudydavo viena kitos vyrus, o į nelaisvę imdavo daugiausia tik moteris ir vaikus. Tokius belaisvius buvo galima lengviau pavergti.         

To meto ir vėlesnių amžių vokiečių, rusų, lenkų tekstuose gausu žinių apie tai, kad lietuviai į nelaisvę imdavo vietinius gyventojus. Štai 1205 m. lietuviai, nusiaubę vieną Estijos sritį, traukė namo „su begale belaisvių ir neapsakomu skaičiumi paimtų gyvulių ir arklių“.        

Henriko Latvio pasakojime pažymima, kad tąkart belaisviais tapo daugiau kaip tūkstantis estų. Žinant, kad lietuvių kariuomenę sudarė maždaug 2 000 raitelių,tokį grobį galime laikyti nemaža „sėkme“. Vis dėlto ji išslydo iš rankų, nes atgal traukę lietuviai pralaimėjo vokiečiams ir žiemgaliams. Ypatingu žiaurumu išgarsėjo pusantro tūkstančio lietuvių būrys, 1219 m. žiemą įsiveržęs į Saaremos salą: „Apkvaitę nuo savo drąsos / Jie perėjo per visą kraštą. (...) Visus kelius, taip pat takus / Jie krauju gausiai apšlakstė (...) / Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“ Užpuolikai nepamiršo, kad svarbiausias dalykas – grobis: „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Tiesa, Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“ Tokios ir panašios nesėkmės neatšaldydavo noro kitiems lietuviams sekti savo pirmtakų pėdsakais. Net ir tada, kai, pvz., rusų kunigaikščiai sumušdavo vienas lietuvių kariaunas, po kurio laiko pasirodydavo kitos. Tokį lietuvių antpuolių intensyvumą galima lyginti su Juodosios jūros regiono stepių klajoklių antpuoliais, kuriems „gyvasis inventorius“ buvo svarbiausias dalykas, įsiveržus į sėsliai gyvenusių rytų slavų ir finougrų žemes.       

Lietuvių ir kryžiuočių „verslas“ Vokiečių įsitvirtinimas Pabaltijyje ir nuo XIII a. pab. prasidėję jų žygiai į lietuvių žemes rodė, kad vergų medžioklės epidemija pasiekė ir Lietuvą. Tiek kryžiuočių žygiai į Lietuvą, tiek lietuvių – į Prūsiją ar Lenkiją iškyla kaip apsirūpinimo belaisviais kampanijos. 1277–1376 metais išskiriami 24 didesni lietuvių žygiai į Prūsiją ir lenkų žemes, kurių svarbiausias tikslas buvo prisigrobti vergų. Dar daugiau smulkių ir didelių žygių įvykdė Vokiečių ordinas, puldamas tiek iš Prūsijos, tiek iš Livonijos. Nepaisant konfrontacijos, verslūs lietuviai ir vokiečiai sutardavo dėl abipusės naudos. Šiuo požiūriu išskirtinė vertė tenka rygiečių XIV a. pr. skundui dėl nemalonumų, kuriuos vienas miestietis patyrė, kai ketino apsirūpinti „paklausiomis prekėmis“ iš netoli Vitebsko sustojusios lietuvių kariuomenės: „Jis norėjo eiti prie kariuomenės ir nusipirkti mergų... Tada, vykdamas keliu, nuklydo prie vienuolyno. Ir iššoko 3 vienuoliai ir kitas, ketvirtas, žmogus su jais, ten jį pradėjo mušti ir plėšti.“ Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis. Tai aiškiai rodo Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado Zöllnerio von Rotensteino priekaištas Jogailai, kad jis Ordino pavaldinius ne paleido į laisvę, kaip buvo žadėjęs, bet pardavė rusams (1383).               

Pagonių lietuvių indėlis į tarptautinę prekybą žmonėmis buvo menkas, palyginti su romėnais, arabais, vikingais ar Krymo totoriais (XV–XVIII a.), tačiau jis iki šiol yra beveik nepastebėtas ir neįvertintas reiškinys.

ldkistorija
VERGOVĖS PANAIKINIMO DIENA GRUODŽIO 2 DIENA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnams su įkalčiais sulaikė ir į areštinę uždarė vyrą, įtariamą vagyste. Jis policijai gerai žinomas, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Vasario 12 d. apie 4 val. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-io būrio vyriausieji patruliai skubėjo į iškvietimą Krivių g. ‒ namo gyventojas pastebėjo, kaip įtartinas asmuo bando...
Įvykiai
Uždarius Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) Didžiąją salę remontui, daugelis koncertų lankytojų sunerimo – o kaipgi bus su tradiciniu Vilniaus festivaliu? Ar jis šiemet vyks? Juk didžiumos festivalio koncertų įprasta klausytis būtent šioje Vilniaus salėje... Metas visus nuraminti – 23-iasis Vilniaus festivalis vyks! Ir pirmieji daugiau apie festivalį sužinos, o ir bilietų su gera nuolaida galės įsigyti Vilniaus knygų mugės lankytojai, apsilankę Filh...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia prisidėti prie istorinio pažinimo ir dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Antrus metus skirdama stipendijas, sostinės savivaldybė skatina puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, domėtis Vilniaus miesto istorija, tirti ją, siekti istorinės atminties gyvybingumo. Pernai stipendija skirta istorikei Vidai Girininkienei. Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams vieną kartą per metus humanitarinių...
Savivalda
Vilniaus taryba vasarį pritarė kvartalų atnaujinimo programai – numatyti  29 sostinės senųjų daugiabučių kvartalai, kuriuos būtina skatinti atsinaujinti. Įgyvendinus kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, labiausiai laimėtų  patys vilniečiai, kurių būstai sutaupys energijos ir išaugs jų gyvenamosios vietos vertė, patrauklumas, perspektyva. Programa  identifikuoja labiausiai energiškai neefektyvius kvartalus, kuriuose renovacijos ir modernizavimo...
Verslas
Nuo šiol vilniečiai ir miesto svečiai gali mėgautis miesto širdyje, Gedimino pr. ruošiamais karštais gėrimais, skanauti salotų, prancūziškų dešrainių, skrudinamų sumuštinių, įdarytų kruasanų bei kitų skanėstų. Po vienu stogu greta „Maximos“ Gedimino pr. 18 naujai įkurtoje maitinimo zonoje ruošiami skanūs ir švieži užkandžiai bei gėrimai skirti išsinešti. Jais pirmadienio popietę kulinaras Gidonas Šapiro vaišino „Maximos“ klientus. „Vilniaus gyventojams ir...
Laisvalaikis
LNOBT stenduose, kurie teatro mylėtojų lauks 1-oje (Muzikos) ir 3-ioje mugės salėse, lankytojai turės galimybę pirmieji išsirinkti geriausias vietas LNOBT rudens ir kalėdinio sezono spektakliuose. Sekmadienį Muzikos salėje pačius mažiausius mugės lankytojus nudžiugins “Muzika mažoms ausytėms”, o augesnius teatro gerbėjus – diskusija apie artėjančią premjerą „Turandot“. Kelią link LNOBT stendų mugėje neklysdamas rodys karšto šokolado aromatas. Sostinės publ...
Savivalda
Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei. Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilnia...
Laisvalaikis
Miesto istorijos archyvą slepiantis Vilniaus senamiesčio kiemelis gali nustebinti ir sužavėti ir vilniečius, ir miesto svečius,  kurie savo kelionės įspūdžiais ir nuotraukomis neš žinią apie vieną gražiausių Europos sostinių po visą pasaulį. Sostinės Savivaldybė kviečia susipažinti su dar neištirinėta Vilniaus dalimi ir atvykti į nemokamas ekskursijas po Vilniaus senamiesčio kiemelius. Pirmoji ekskursija vyks vasario 22 d., 13 val. Pilies g. 40 prie Marijo...
Laisvalaikis
2019 vasario 21-osios vakarą, 20 val. į gyvos muzikos klubą ,,Tamstą” kvies bardas, teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Rinktinių dainų programoje, kurią kontrabosu papildo Vytis Nivinskas,  Gitara pritaria Jonas Krivickas, o ritmą laiko aktorius Darius Miniotas (perkusija), klausytojai turės galimybę išgirsti pačias naujausias  ir kitas pamėgtas Gedimino Storpirščio dainas. 2018 metais dainų autorius ir atlikėjas pristatė naujausią savo darbą –...