Šiandien Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (išskyrus Australiją) tarp primityvių ir civilizuotų tautų.         

Vergovės esmė – žmogaus, kaip nuosavybės, priklausymas vergvaldžiui. Esminis vergo bruožas – jis neturi jokių teisių. Vergo padėtis taikliai apibūdinama „socialinės mirties“ metafora. Išrautas iš prigimtinės aplinkos, netekęs giminystės ryšių ir nuosavybės, vergas tapdavo vergvaldžio valios ir įgeidžių tenkinimo įrankiu. Pirmiausia vergai vertinti kaip nemokama darbo jėga. Antikinės Graikijos ir Romos imperijos ūkis nemaža dalimi rėmėsi vergų darbu, frankų imperija apsirūpindavo vergais iš karo žygių prieš pagonių germanų arba slavų žemes. Tačiau pirmoji visuotinėje istorijoje žinoma pasaulio ekonominė sistema, paremta vergove, susiformavo kartu su musulmonų ekspansija, prasidėjusia VII amžiuje. Svetimų kraštų užkariavimais sukurtas musulmonų kalifatas galėjo išsilaikyti tik pavergdamas didžiulį skaičių žmonių. VIII amžiuje musulmonų kalifatui nusidriekus nuo Ispanijos iki Indijos, nepasotinamą vergų paklausą turėjo tenkinti periferiniai kraštai. Paklausa buvo didžiulė, todėl prekyba vergais apėmė Europą, Afriką, Vidurinę Aziją ir Indiją. Pagrindiniais europiečių vergų tiekėjais tapo skandinavų vikingai (IX–XI a.), vengrai (X a.), musulmonų piratai (IX–XI a.).         

Afrikos šiaurėje ir rytinėje pakrantėje susikūrusios musulmonų valstybės tapo vergų medžioklės ir eksporto organizacijomis. Statistiniai skaičiavimai rodo, kad nuo 650 iki 1920 m. iš Afrikos vergais į musulmonų žemes buvo deportuota maždaug 17 mln. žmonių; tai didesni skaičiai nei į Vakarų pusrutulį išgabentų vergų – apie 11,5 mln. (1450–1870). Pridėjus bent keletą milijonų vergų, į musulmonų rankas patekusių iš Juodosios jūros regiono, Vidurinės Azijos ir Indijos, aiškėja, kad šios sistemos mastai – milžiniški.   XII amžiaus pab. į tarptautinę vergų prekybą įsijungė ir grobiamuosius žygiu pradėję lietuviai. Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis.        

Baltų žemės nuo IX a. buvo patekusios į vergų tiekimo zoną. Tuo metu ir vėliau pasitaikydavę vikingų įsiveržimai į baltų žemes leidžia manyti, kad jie čia vykdė vergų medžioklės operacijas. Dauguvos upė buvo it tranzitinis prekybos vergais kanalas. Ši prekyba palietė ir vietines gentis. Šiuo požiūriu dėmesio nusipelno X a. pab. Vyslos žemupyje apsilankiusio anglosaksų keliautojo Wulfstano pranešimo apie prūsus fragmentas: „Tarp jų būna daug karų.“ Taip atsirasdavo vergų: dalis likdavo vietinės diduomenės rankose, dalis buvo realizuojama tarptautinės prekybos žmonėmis tinkluose.      

 XII a. pab. grobiamuosius žygius pradėję lietuviai reiškėsi kaip vergų medžiotojai. Kaip būdinga ir kitiems vergų medžioklės apimtiems regionams, grobiamieji žygiai pasižymėdavo kraują stingdančiu žiaurumu. Tarpusavio antpuoliuose Pabaltijo gentys žudydavo viena kitos vyrus, o į nelaisvę imdavo daugiausia tik moteris ir vaikus. Tokius belaisvius buvo galima lengviau pavergti.         

To meto ir vėlesnių amžių vokiečių, rusų, lenkų tekstuose gausu žinių apie tai, kad lietuviai į nelaisvę imdavo vietinius gyventojus. Štai 1205 m. lietuviai, nusiaubę vieną Estijos sritį, traukė namo „su begale belaisvių ir neapsakomu skaičiumi paimtų gyvulių ir arklių“.        

Henriko Latvio pasakojime pažymima, kad tąkart belaisviais tapo daugiau kaip tūkstantis estų. Žinant, kad lietuvių kariuomenę sudarė maždaug 2 000 raitelių,tokį grobį galime laikyti nemaža „sėkme“. Vis dėlto ji išslydo iš rankų, nes atgal traukę lietuviai pralaimėjo vokiečiams ir žiemgaliams. Ypatingu žiaurumu išgarsėjo pusantro tūkstančio lietuvių būrys, 1219 m. žiemą įsiveržęs į Saaremos salą: „Apkvaitę nuo savo drąsos / Jie perėjo per visą kraštą. (...) Visus kelius, taip pat takus / Jie krauju gausiai apšlakstė (...) / Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“ Užpuolikai nepamiršo, kad svarbiausias dalykas – grobis: „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Tiesa, Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“ Tokios ir panašios nesėkmės neatšaldydavo noro kitiems lietuviams sekti savo pirmtakų pėdsakais. Net ir tada, kai, pvz., rusų kunigaikščiai sumušdavo vienas lietuvių kariaunas, po kurio laiko pasirodydavo kitos. Tokį lietuvių antpuolių intensyvumą galima lyginti su Juodosios jūros regiono stepių klajoklių antpuoliais, kuriems „gyvasis inventorius“ buvo svarbiausias dalykas, įsiveržus į sėsliai gyvenusių rytų slavų ir finougrų žemes.       

Lietuvių ir kryžiuočių „verslas“ Vokiečių įsitvirtinimas Pabaltijyje ir nuo XIII a. pab. prasidėję jų žygiai į lietuvių žemes rodė, kad vergų medžioklės epidemija pasiekė ir Lietuvą. Tiek kryžiuočių žygiai į Lietuvą, tiek lietuvių – į Prūsiją ar Lenkiją iškyla kaip apsirūpinimo belaisviais kampanijos. 1277–1376 metais išskiriami 24 didesni lietuvių žygiai į Prūsiją ir lenkų žemes, kurių svarbiausias tikslas buvo prisigrobti vergų. Dar daugiau smulkių ir didelių žygių įvykdė Vokiečių ordinas, puldamas tiek iš Prūsijos, tiek iš Livonijos. Nepaisant konfrontacijos, verslūs lietuviai ir vokiečiai sutardavo dėl abipusės naudos. Šiuo požiūriu išskirtinė vertė tenka rygiečių XIV a. pr. skundui dėl nemalonumų, kuriuos vienas miestietis patyrė, kai ketino apsirūpinti „paklausiomis prekėmis“ iš netoli Vitebsko sustojusios lietuvių kariuomenės: „Jis norėjo eiti prie kariuomenės ir nusipirkti mergų... Tada, vykdamas keliu, nuklydo prie vienuolyno. Ir iššoko 3 vienuoliai ir kitas, ketvirtas, žmogus su jais, ten jį pradėjo mušti ir plėšti.“ Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis. Tai aiškiai rodo Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado Zöllnerio von Rotensteino priekaištas Jogailai, kad jis Ordino pavaldinius ne paleido į laisvę, kaip buvo žadėjęs, bet pardavė rusams (1383).               

Pagonių lietuvių indėlis į tarptautinę prekybą žmonėmis buvo menkas, palyginti su romėnais, arabais, vikingais ar Krymo totoriais (XV–XVIII a.), tačiau jis iki šiol yra beveik nepastebėtas ir neįvertintas reiškinys.

ldkistorija
VERGOVĖS PANAIKINIMO DIENA GRUODŽIO 2 DIENA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Būstas
Viena didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“ pradėjo paskutinių butų įmonės vystomame „Paupio“ rajone pardavimus. Atgimstančioje istorinėje Vilniaus senamiesčio dalyje pirkėjams bus siūloma įsigyti daugiau nei 300 naujų būstų paskutiniuose – šeštajame bei septintajame – projekto etapuose. Nestandartiniai sprendimai „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė sako, kad šiuo metu bendrov...
Įvykiai
Antakalnio rajone šiandien iškilmingai atidarytas penktas modulinis priestatas prie lopšelio-darželio „Atžalėlės“ (Antakalnio g. 74). Naujajame dviejų aukštų darželyje veikia 6 grupės, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams. Taip pat įrengtos patalpos ir vaikų persirengimui, daiktų saugojimui, miegui bei valgymui skirtos zonos, nupirkti nauji baldai, žaislai ir ugdymo priemonės. Į modulinį darželį priimti 105 vaikai. 1,5-3 metų amžiaus grupė...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant miesto žemės stovinčius garažus. Prie garažų nukėlimo proceso Vilniuje jungiasi ir Aplinkos ministerija, o savivaldybė toliau teikia pagalbą geranoriškoms garažų bendrijoms. Išskirtiniais atvejais garažų savininkai gali prašyti nukėlimo atidėjimo. Iki šios dienoms seniūnijoms pranešta apie beveik 2 000 nukeltų garažų iš 10 700. Vilniaus miesto savivaldybės administracijo...
Įvairios
Visą vasarą Lukiškių aikštėje veikusio dirbtinio paplūdimio idėja patiko vilniečiams – sostinės gyventojų apklausa parodė, kad dauguma teigiamai įvertino tokį kūrinį miesto centre. 57 proc. apklaustų sostinės gyventojų teigia, kad yra patenkinti arba tikrai patenkinti Lukiškių aikštės paplūdimiu. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų vilniečių šios idėjos nepalaikė, o 18 proc. neturėjo nuomonės. „Tai dar kartą patvirtino, kad šis sprendimas buvo reikalingas v...
Kultūra
Prasidėjus kino festivalių sezonui, „Neakivaizdinis Vilnius“ pristato naują maršrutą – „Nuo Iliuzijos iki Vilniaus“. Jį sudarė kino istorikė, knygos „Vilniaus iliuzionai. Miesto kino teatrų istorijos“ autorė Sonata Žalneravičiūtė. Bendradarbiaujant su Tarptautiniu Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu (VDFF), vyks naujojo maršruto pristatymo ekskursijos – į jas registruotis galės festivalio žiūrovai. Iki nepriklausomybės – 50 kino teatrų Į Vilnių kinas at...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 138 koronaviruso (COVID-19) atvejai. 60 iš jų registruota Šiaulių, 37 Kauno, 33 Vilniaus, 5 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Utenos apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 113 asmenų. 24 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią parą Vilniaus apskrityje registruotas 1 įvežti...
Įvykiai
Šią savaitę Vilniuje filmavimo darbus pradeda jau trečioji kino kūrėjų komanda iš Švedijos. Mieste bus kuriamas šešių dalių kriminalinis serialas. Švedų kino kūrėjai jau seniai pamėgę Vilnių ir lietuvių kino profesionalų darbo kokybę. Filmavimai mieste numatomi daugiau nei 2 mėnesius, prie projekto dirba 90 lietuvių kino specialistų.  Nuo rugpjūčio mėnesio Vilniaus gatvėse filmuojami dar 2 švedų serialai „Kai tiesa išaiškės“ ir „Neprarask budrumo“, prie ši...
Įvairios
Industrinis Vilniaus priemiestis, kurio darbininkus linksmino daugybė smuklių. Klestinčio aludario bravoras ir šveicariškas sodas su fontanais, kurių kaimynystėje – itin progresyvaus odininko valdos, besidriekusios prieš keletą šimtų metų. O šiandien – jau sostinės senamiesčio pakraštys, kuriame atgimstantis legendomis apipintas rajonas vis garsiau kviečia miestiečius susipažinti su daugiasluoksne jo istorija. Taip čiurlenančios Vilnios skalaujamą Paupį ap...
Įvykiai
Naujojoje Vilnioje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vokiečių pirklio Emilio Poselio valdytas, čia gamintais dalgiais visame pasaulyje išgarsėjęs, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo sunykęs fabrikas prisikelia naujam gyvenimui. Prieš pora metų erdvesnių patalpų ieškojusiam kraftinio alaus daryklos „Sakiškių alus“ įkūrėjui ir savininkui Linas Zakarevičiui į akis kritęs buvęs dalgių fabrikas per tuos kelerius metus ne tik nusipurtė į jo rūbus įsismelkusias...