Vilniuje vis dar trūksta aukščiausio lygio biurų

Nors centrinėje Vilniaus miesto dalyje susiformavusi didžiausia biurų pasiūla, tačiau aukščiausiai kartelę keliantiems verslams pasirinkimo vis dar stinga. Specialistų teigimu, sprendžiant svarbius būsimiems patalpų nuomininkams klausimus sostinės senamiestyje tenka įveikti nemenką kliūčių ruožą. Vienas iš sprendimų ieškant ir nekilnojamojo turto vystytojus, ir nuomininkus tenkinančių išeičių – konversija. 

Kaip pastebi vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas, nukreipę akis į Vilniaus senamiestį aukštos kokybės biurų nuomininkai susiduria su itin ribotu pasirinkimu.

„Kalbant apie išskirtinių ir modernių biurų segmentą senamiestyje, pasirinkimą riboja natūralūs veiksniai: paveldo reikalavimai, senųjų pastatų erdvių planavimo neatitikimas dabartiniams poreikiams, taip pat ir brangūs, o kartais paprasčiausiai neįmanomi parkavimo sprendimai. Todėl aukštai kartelę keliantiems verslams reikalingas galimybes užtikrinančius pastatus galime suskaičiuoti ant pirštų“, – teigia L. Savickas.

Ieško išskirtinių erdvių

Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas akcentuoja, kad senamiestyje darbo erdvių dairosi išskirtinumo ir aiškaus identiteto galimybių ieškančios įmonės, kurių vadovai dažniausiai dar turi ir specifinių reikalavimų.

„Unikalumo ieškantys įmonių vadovai paprastai nenori keltis į bendrus biurų pastatus, nes juose nemato išskirtinumo. Jiems tai reiškia problemą save aiškiai identifikuoti, atskirti nuo kitų panašių bendrovių. Pavyzdžiui kūrybinės agentūros, kai kurios teisininkų ir advokatų bendrovės, verslo konsultantai dažnai save identifikuoja pasirinkdami išskirtinius pastatus senamiestyje, ant kurių galėtų pakabinti tik savo iškabą. Nesenas pavyzdys – bendrovės „E&Y“ paskelbimas apie savo biuro Vilniuje perkėlimą į „Paupio“ verslo kvartalą, rodantis išreikštą kompanijos išskirtinumą labai aiškiai apibrėžtoje unikalioje teritorijoje, kuri atitinka ir darbuotojų motyvavimo funkciją“, – dėsto M. Kulbokas.

L. Savicko pastebėjimu, toks pavyzdys įmonės vadovams yra sėkminga galimybė sujungti svarbiausius bendrovei ir jos klientams kriterijus. 

„Įmonių vadovai, gaudami labai aiškų jų vietos ir statuso apibrėžimą, tuo pačiu gali užsitikrinti ir tokius privalomus sprendimus, kaip aukšta pastatų įrengimo kokybė, modernūs technologiniai sprendimai, biuro eksploatavimo paslaugų paketas, užtikrintos parkavimo vietos klientams ir didesnis darbuotojų pasitenkinimas. Ypač tai pasakytina apie naujos statybos biurus, kurie leidžia išspręsti daugybę senamiesčiui būdingų problemų, susijusių su technologinėmis, parkavimo ir kitomis galimybėmis“, – išskiria ekspertas.

Anot L. Savicko, vystytojams svarbu užtikrinti ir kasdienius darbuotojų poreikius, todėl greta šiuolaikiškų biurų iš anksto numatomos erdvės maitinimo įstaigoms, įvairioms paslaugų bendrovėms ir parduotuvėms.

„Šiuolaikiškų įmonių darbuotojams laiko trūkumas formuoja poreikį viską turėti po ranka – tiek darbo, tiek laisvalaikio erdvės tampa neatsiejamomis viena nuo kitos“, – pažymi L. Savickas.

M. Kulbokas priduria, kad nekilnojamojo turto kompanijų, kurios vysto projektus senamiestyje ir greta jo, sėkmė priklauso nuo to, kiek jos išnaudos galimybę atliepti pagrindinius unikalių erdvių ieškančių bendrovių reikalavimus.

„Centrinėje Vilniaus dalyje vienas iš ryškesnių ir vis dar svarbių reikalavimų yra parkavimas. Tai yra logiškas reikalavimas, nes miesto centrinė dalis susiduria su disproporcija tarp parkavimo vietų poreikio ir pasiūlos. Kiti du svarbūs kriterijai: tvarumas, apimantis įvairius energetinio efektyvumo sprendimus, ir išmanumas, automatizuotomis pastatų valdymo technologijomis užtikrinantis didesnį biurų funkcionalumą. Su šiais trimis suformuotais kriterijais šiandien didžioji dalis verslo vadovų pradeda biuro paieškas: tiek senamiestyje, tiek kitose miesto vietose“, – atkreipia dėmesį M. Kulbokas.

Išsigelbėjimas – konversija

Anot M. Kulboko, didelė dalis šiuolaikiškų įmonių greta išskirtinumo paieškų turi ir kitą varančiąją jėgą renkantis biurų erdves – darbuotojų nuomonę.

„Tai yra viena dažniausių paskatų keisti biurą, sakyčiau, kad – tiesiog masinis sindromas. Tačiau jis logiškas dėl vienos paprastos priežasties: rinkoje darbuotojai jau įprato dirbti geromis arba net geriausiomis sąlygomis, kokias gali suteikti darbdavys, kuris taip pat mato, kad patogiai dirbdamas darbuotojas gali būti daug produktyvesnis. Todėl milžiniškos konkurencijos dėl kai kurių specialistų rinkoje kontekste biuras virsta solidžiai motyvuojančiu faktoriumi“, – atkreipia dėmesį specialistas.

M. Kulboko teigimu, problema yra tai, kad kai kuriuose biuruose miesto senamiestyje darbdaviai tiesiog fiziškai nebegali užtikrinti taip trokštamo modernumo.

„Senamiestyje nėra daug naujų biurų – dažniausiai tai yra tam tikra rekonstrukcija, kuri dėl  imperatyvių paveldo dalykų neleidžia pritaikyti tam tikrų išmanių sprendimų. O išmanūs technologiniai sprendimai, tokie, kaip aktyvios darbo vietos, kurias darbuotojas rezervuojasi iš anksto, susitikimų patalpų rezervavimas, įvairūs kiti funkcionalumo sprendimai yra norimi ir senamiesčio biuruose. Klientai reikalauja ne vien gražių sienų, bet kad biuras veiktų funkcionaliai ir būtų galima daryti daug sprendimų vienu metu“, – atskleidžia ekspertas.

Anot L. Savicko, vienas efektyviausių būdų spręsti šias problemas yra pramoninių patalpų sostinės centre konversija į šiuolaikines gyvenamąsias ir darbo erdves. 

„Šiuo metu Vilniuje įgyvendinamas „Architektūros parko“ planas, kurį vykdant bus konvertuota senamiesčio teritorija tarp Maironio gatvės ir Belmonto parko. Jo pirmajame ir svarbiausiame etape – „Paupio“ rajone – vien verslo reikmėms bus pastatyta 14 tūkst. kvadratinių   metrų ploto šiuolaikiškų pastatų, užtikrinančių visus darbdavių poreikius“, – pavyzdžiu argumentuoja L. Savickas.

Darbo vieta – tik senamiestyje

Kalbėdamas apie nuomininkus, L. Savickas išskiria senamiesčio bendruomenės įmones, kurios savo darbo erdvės kitose miesto dalyse neįsivaizduoja.

„Joms tai yra istoriškai susiklosčiusi situacija. Įvairios teisininkų, konsultantų, viešųjų ryšių specialistų ir panašios įmonės, dirbančios senamiestyje nuo pat įsikūrimo, savęs ne centre net neįsivaizduoja. Jų identitetas yra aiškiai suaugęs su šia miesto vieta. Tačiau tai nereiškia, kad jas tenkina bet kokios sąlygos. Rungdamiesi dėl darbuotojų darbdaviai patys užkėlė kartelę biurams, todėl senamiesčio verslų bendruomenėje taip pat stebima nuolatinė geresnės, patogesnės, modernesnės darbo erdvės paieška“, – teigia L. Savickas.

Jo pastebėjimu, besikeičianti verslo aplinka diktuoja ir naujus sostinės senamiestyje įsikūrusių įmonių poreikius.

„Daugelis verslų, siekdami turėti galimybę lanksčiau įgyvendinti savo poreikius, greitai prisitaikyti prie kintančios situacijos, pradedamų ar užbaigiamų projektų, ieško biurų, su įvairiomis bendradarbiavimo, susitikimų erdvėmis. Laiko taupymo faktorius lemia augantį mitybos, laisvalaikio, sveikatos paslaugų pasirinkimo aplink darbo erdves poreikį“, – vardina L. Savickas.

BIURAI BIURŲ NUOMA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Būstas
Viena didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“ pradėjo paskutinių butų įmonės vystomame „Paupio“ rajone pardavimus. Atgimstančioje istorinėje Vilniaus senamiesčio dalyje pirkėjams bus siūloma įsigyti daugiau nei 300 naujų būstų paskutiniuose – šeštajame bei septintajame – projekto etapuose. Nestandartiniai sprendimai „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė sako, kad šiuo metu bendrov...
Įvykiai
Antakalnio rajone šiandien iškilmingai atidarytas penktas modulinis priestatas prie lopšelio-darželio „Atžalėlės“ (Antakalnio g. 74). Naujajame dviejų aukštų darželyje veikia 6 grupės, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams. Taip pat įrengtos patalpos ir vaikų persirengimui, daiktų saugojimui, miegui bei valgymui skirtos zonos, nupirkti nauji baldai, žaislai ir ugdymo priemonės. Į modulinį darželį priimti 105 vaikai. 1,5-3 metų amžiaus grupė...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant miesto žemės stovinčius garažus. Prie garažų nukėlimo proceso Vilniuje jungiasi ir Aplinkos ministerija, o savivaldybė toliau teikia pagalbą geranoriškoms garažų bendrijoms. Išskirtiniais atvejais garažų savininkai gali prašyti nukėlimo atidėjimo. Iki šios dienoms seniūnijoms pranešta apie beveik 2 000 nukeltų garažų iš 10 700. Vilniaus miesto savivaldybės administracijo...
Įvairios
Visą vasarą Lukiškių aikštėje veikusio dirbtinio paplūdimio idėja patiko vilniečiams – sostinės gyventojų apklausa parodė, kad dauguma teigiamai įvertino tokį kūrinį miesto centre. 57 proc. apklaustų sostinės gyventojų teigia, kad yra patenkinti arba tikrai patenkinti Lukiškių aikštės paplūdimiu. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų vilniečių šios idėjos nepalaikė, o 18 proc. neturėjo nuomonės. „Tai dar kartą patvirtino, kad šis sprendimas buvo reikalingas v...
Kultūra
Prasidėjus kino festivalių sezonui, „Neakivaizdinis Vilnius“ pristato naują maršrutą – „Nuo Iliuzijos iki Vilniaus“. Jį sudarė kino istorikė, knygos „Vilniaus iliuzionai. Miesto kino teatrų istorijos“ autorė Sonata Žalneravičiūtė. Bendradarbiaujant su Tarptautiniu Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu (VDFF), vyks naujojo maršruto pristatymo ekskursijos – į jas registruotis galės festivalio žiūrovai. Iki nepriklausomybės – 50 kino teatrų Į Vilnių kinas at...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 138 koronaviruso (COVID-19) atvejai. 60 iš jų registruota Šiaulių, 37 Kauno, 33 Vilniaus, 5 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Utenos apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 113 asmenų. 24 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią parą Vilniaus apskrityje registruotas 1 įvežti...
Įvykiai
Šią savaitę Vilniuje filmavimo darbus pradeda jau trečioji kino kūrėjų komanda iš Švedijos. Mieste bus kuriamas šešių dalių kriminalinis serialas. Švedų kino kūrėjai jau seniai pamėgę Vilnių ir lietuvių kino profesionalų darbo kokybę. Filmavimai mieste numatomi daugiau nei 2 mėnesius, prie projekto dirba 90 lietuvių kino specialistų.  Nuo rugpjūčio mėnesio Vilniaus gatvėse filmuojami dar 2 švedų serialai „Kai tiesa išaiškės“ ir „Neprarask budrumo“, prie ši...
Įvairios
Industrinis Vilniaus priemiestis, kurio darbininkus linksmino daugybė smuklių. Klestinčio aludario bravoras ir šveicariškas sodas su fontanais, kurių kaimynystėje – itin progresyvaus odininko valdos, besidriekusios prieš keletą šimtų metų. O šiandien – jau sostinės senamiesčio pakraštys, kuriame atgimstantis legendomis apipintas rajonas vis garsiau kviečia miestiečius susipažinti su daugiasluoksne jo istorija. Taip čiurlenančios Vilnios skalaujamą Paupį ap...
Įvykiai
Naujojoje Vilnioje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vokiečių pirklio Emilio Poselio valdytas, čia gamintais dalgiais visame pasaulyje išgarsėjęs, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo sunykęs fabrikas prisikelia naujam gyvenimui. Prieš pora metų erdvesnių patalpų ieškojusiam kraftinio alaus daryklos „Sakiškių alus“ įkūrėjui ir savininkui Linas Zakarevičiui į akis kritęs buvęs dalgių fabrikas per tuos kelerius metus ne tik nusipurtė į jo rūbus įsismelkusias...