Būsto pirkėjų laikas: ką jiems žada auganti plėtotojų konkurencija?

Kiekvienas, šiemet įsigijęs naują butą Vilniuje ar domėjęsis tokia galimybe, turėjo pastebėti, kad pasiūla – kaip niekad gausi. Auga ne tik naujų projektų kiekis, bet ir jų įvairovė: statybos artėja prie miesto centro, plėtojama triskart daugiau prestižinės klasės butų, tuo pat metu kuriamos ir „tūkstantmečio kartai“ pritaikytos gyvenimo erdvės. Ką šie pokyčiai žada pirkėjams ir ko galime tikėtis ateityje?

Dėmesys kokybei, išskirtinumo paieškos, prisitaikymas prie skirtingų auditorijų poreikių – tokius svarbiausius iššūkius turės įveikti augančioje sostinės rinkoje sėkmingai veikti norintys NT plėtotojai.

Visos priežastys augti

Nereikėtų stebėtis aktyvumu NT rinkoje – tokioms tendencijoms yra priežasčių. Lietuvos bankas skelbia, jog suteiktų būsto paskolų apimtys per metus išaugo beveik 9 proc., reikšmingai – 2 procentiniais punktais – padidėjo ir „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Vilniuje. Jis reiškia, kad miestiečiams butus įsigyti tampa vis lengviau. Bankas skelbia, jog sostinėje dviem mėnesiais sutrumpėjo ir pradiniam įnašui sutaupyti reikalingas laikas.

Gerėjanti finansinė padėtis vilniečiams suteikia ir daugiau laisvės rinktis – vis drąsiau pirkėjai žiūri į prestižinius, miesto centre statomus projektus. Tad nenuostabu, kad vien per tris šių metų ketvirčius Vilniuje pastatyta apie 1000 prestižinės klasės butų, o bendra tokio būsto pasiūlos dalis rinkoje per metus augo triskart: nuo 6,7 proc. pernai iki 17,1 proc. šiuo metu.

Konkurencija skatina investuoti į kokybę

Geroji žinia yra ta, kad nuosaikaus ekonomikos augimo sąlygomis padidėjusi konkurencija tarp plėtotojų nėra trumpalaikis, greitai išnyksiantis reiškinys. Tai reiškia, jog norintiems sėkmingai veikti tokiomis rinkos sąlygomis neužtenka tiesiog daugiau investuoti į reklamą – vis aukštesnius reikalavimus keliančių pirkėjų dėmesys visų pirma krypsta į būsto kokybę. Ženkliai išaugęs plėtotojų dėmesys naujų projektų kokybei bei išskirtinumui – neabejotinai didžiausia rinkos pokyčių padiktuota pergalė.

Konkuruodami dėl naujakurių dėmesio, plėtotojai ieško nestandartinių, tačiau tvarių sprendimų, investuoja į visavertės, gyvenimui ir poilsiui pritaikytos aplinkos kūrimą. Tai – ne tik labai svarbus privalumas vis aukštesnius reikalavimus keliantiems būsto pirkėjams, bet ir reikšmingas žingsnis sostinei. Sekdamas labiausiai pažengusių pasaulio didmiesčių pėdomis, Vilnius pamažu tampa darniai plėtojamu miestu.

Dar viena ryški tendencija – investicijos į apleistų teritorijų gaivinimą. Konversija leidžia aukščiausios kokybės kvartalus kurti visai šalia miesto centro, darniai juos plėtoti, o dar pradiniame statybų etape išskirtinio pirkėjų dėmesio sulaukusio ir pastarąjį ketvirtį daugiausiai butų aukštos klasės NT segmente pardavusio „Paupio“ sėkmė rodo, jog naujakuriai Vilniuje noriai investuoja į kokybę ir pridėtines vertes.

Panašios tendencijos šiemet atsispindi visoje Europoje: geidžiamiausiu kurti ir statyti miestu išlieka Berlynas dėl nestandartinių sprendimų mieste, galimybių ir holistinio požiūrio į miesto plėtrą. Šiame sąraše dėl tų pačių priežasčių aukštą vietą užima ir Kopenhaga. Bendros tendencijos rodo, kad ir toliau didės didmiesčių tankumas, juose bus kuriami nauji projektai. Siekiant užtikrinti darnią plėtrą, itin didelis dėmesys Lietuvoje ir visoje Europoje bus skiriamas visaverčių kvartalų kūrimui: išmanus gyvenamųjų, viešųjų, kultūrinių ir verslo erdvių persipynimas tarpusavyje užtikrins įdomių sprendimų ir netikėtų erdvių pasiūlymų gausą.

Vidutinės klasės būtų standartai kinta

Aukštos ir prestižinės klasės būsto paklausai augant, didžiausią parduodamų butų dalį vis dar sudaro ekonominės bei vidutinės klasės projektai. Tai rodo ir mieste parduotų butų skaičiai. Daugiausiai butų per pirmus tris šių metų ketvirčius parduoda Naujamiesčio seniūnijoje – 602, antroje vietoje – Verkių seniūnija, joje parduoti 407 butai, Pilaitėje ir Senamiestyje naujakurių atsirado beveik tiek pat – 245 ir 244.

Nauji kokybės standartai taikomi ir vidutinės klasės būstui – supratimą apie jį keičia tiek užsienio šalių patirtys, tiek nauja pirkėjų karta. Vadinamajai „tūkstantmečio kartai“ dažnai priskiriamas žavėjimasis dalinimosi ekonomika akivaizdžiai atsispindi ir renkantis namus. Vis daugiau reikšmės juose teikiama bendroms erdvėms, bendruomenės kūrimui ir galimybėms leisti laiką kartu. Plėtotojus tai įkvepia ieškoti naujų, iki tol Vilniuje nematytų sprendimų: kurti uždarus kiemus, bendruomenėms skirtas erdves, bendro naudojimo terasas kiemuose ar net ant stogų.

2019-ieji – augimo metai

Šios tendencijos taps dar ryškesnės artimiausiais metais, į Vilnių ir Kauną atsikraustant vis daugiau intensyvėjančios darbo rinkos čia priviliotų kaimyninių šalių piliečių. Pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje buvo stebima teigiama neto migracija – tai reiškia, kad į šalį atvyko daugiau žmonių, nei ją paliko.

Tokioms tendencijoms yra rimtas pagrindas. „Versli Lietuva“ neseniai pranešė, kad, nors pastaruoju metu informacinių technologijų specialistų atlyginimai rinkoje ir vėl reikšmingai išaugo, laisvų darbo vietų šioje srityje – vis dar daugiau nei 1000.

Kad kitąmet vilniečių ekonominė būklė ir toliau nuosaikiai augs, leidžia tikėtis ir kiti ekonominiai rodikliai. Padidėjus perkamajai galiai, miesto gyventojai vis drąsiau rinksis norimos kokybės pirkinius, tai kels kartelę plėtotojams. Taigi, panašu, kad išskirtinių gyvenimo sąlygų miestiečiams kūrimas ir darni Vilniaus plėtra išliks plėtotojų prioritetais.

Būsto rinkai daug žada ir nuolat intensyvėjanti verslo aplinka Vilniuje (taip pat – ir Kaune). Lietuva ir toliau galės pasiūlyti itin aukštos kvalifikacijos specialistus didiesiems tarptautiniams investuotojams, apie užsienio įmonių norą įsikurti čia reguliariai praneša žiniasklaida, tad naujakurių poreikis būstui ir toliau didės. Vien per 2017 m. Vilniaus rinka įsisavino 80.000 kv. m biurų ploto.

Tiesa, svarbu įvertinti ir tai, kad ilguoju laikotarpiu būsto rinką kiek pristabdyti gali Europos centrinio banko sprendimas didinti tarpbankinės rinkos palūkanų normą (EURIBOR), kuri šiuo metu yra neigiama, taigi, itin palanki būsto paskolų gavėjams. Tačiau „Swedbank“ prognozuoja, jog palūkanų normos augimas bus lėtas ir teigiamu kitąmet dar netaps.

Panašios tendencijos ir pasaulinėje rinkoje: būsto kainos auga tiek JAV, tiek Europoje, didėja ir plėtotojų dėmesys bei investicijos į naujos kartos pardavimus: blockchain sprendimai, internetiniai aukcionai, asmeniniai e-pardavimo agentai, naujos kartos rinkodara, susikoncentravimas į socialinius tinklus ir – galiausiai – mobilūs pardavimai pasitelkiant virtualios realybės butų apžiūras. Pasaulis gręžiasi į „tūkstantmečio kartą“ ir stengiasi parduoti jai, šias tendencijas matysime tik dar labiau intensyvėjant Lietuvoje.

Darnu Group
NT RINKA NEKILNOJAMAS TURTAS VILNIUJE BŪSTO RINKA VILNIUJE NAUJI BUTAI VILNIUJE MANTAS UMBRASAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Būstas
Viena didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“ pradėjo paskutinių butų įmonės vystomame „Paupio“ rajone pardavimus. Atgimstančioje istorinėje Vilniaus senamiesčio dalyje pirkėjams bus siūloma įsigyti daugiau nei 300 naujų būstų paskutiniuose – šeštajame bei septintajame – projekto etapuose. Nestandartiniai sprendimai „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė sako, kad šiuo metu bendrov...
Įvykiai
Antakalnio rajone šiandien iškilmingai atidarytas penktas modulinis priestatas prie lopšelio-darželio „Atžalėlės“ (Antakalnio g. 74). Naujajame dviejų aukštų darželyje veikia 6 grupės, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams. Taip pat įrengtos patalpos ir vaikų persirengimui, daiktų saugojimui, miegui bei valgymui skirtos zonos, nupirkti nauji baldai, žaislai ir ugdymo priemonės. Į modulinį darželį priimti 105 vaikai. 1,5-3 metų amžiaus grupė...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant miesto žemės stovinčius garažus. Prie garažų nukėlimo proceso Vilniuje jungiasi ir Aplinkos ministerija, o savivaldybė toliau teikia pagalbą geranoriškoms garažų bendrijoms. Išskirtiniais atvejais garažų savininkai gali prašyti nukėlimo atidėjimo. Iki šios dienoms seniūnijoms pranešta apie beveik 2 000 nukeltų garažų iš 10 700. Vilniaus miesto savivaldybės administracijo...
Įvairios
Visą vasarą Lukiškių aikštėje veikusio dirbtinio paplūdimio idėja patiko vilniečiams – sostinės gyventojų apklausa parodė, kad dauguma teigiamai įvertino tokį kūrinį miesto centre. 57 proc. apklaustų sostinės gyventojų teigia, kad yra patenkinti arba tikrai patenkinti Lukiškių aikštės paplūdimiu. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų vilniečių šios idėjos nepalaikė, o 18 proc. neturėjo nuomonės. „Tai dar kartą patvirtino, kad šis sprendimas buvo reikalingas v...
Kultūra
Prasidėjus kino festivalių sezonui, „Neakivaizdinis Vilnius“ pristato naują maršrutą – „Nuo Iliuzijos iki Vilniaus“. Jį sudarė kino istorikė, knygos „Vilniaus iliuzionai. Miesto kino teatrų istorijos“ autorė Sonata Žalneravičiūtė. Bendradarbiaujant su Tarptautiniu Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu (VDFF), vyks naujojo maršruto pristatymo ekskursijos – į jas registruotis galės festivalio žiūrovai. Iki nepriklausomybės – 50 kino teatrų Į Vilnių kinas at...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 138 koronaviruso (COVID-19) atvejai. 60 iš jų registruota Šiaulių, 37 Kauno, 33 Vilniaus, 5 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Utenos apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 113 asmenų. 24 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią parą Vilniaus apskrityje registruotas 1 įvežti...
Įvykiai
Šią savaitę Vilniuje filmavimo darbus pradeda jau trečioji kino kūrėjų komanda iš Švedijos. Mieste bus kuriamas šešių dalių kriminalinis serialas. Švedų kino kūrėjai jau seniai pamėgę Vilnių ir lietuvių kino profesionalų darbo kokybę. Filmavimai mieste numatomi daugiau nei 2 mėnesius, prie projekto dirba 90 lietuvių kino specialistų.  Nuo rugpjūčio mėnesio Vilniaus gatvėse filmuojami dar 2 švedų serialai „Kai tiesa išaiškės“ ir „Neprarask budrumo“, prie ši...
Įvairios
Industrinis Vilniaus priemiestis, kurio darbininkus linksmino daugybė smuklių. Klestinčio aludario bravoras ir šveicariškas sodas su fontanais, kurių kaimynystėje – itin progresyvaus odininko valdos, besidriekusios prieš keletą šimtų metų. O šiandien – jau sostinės senamiesčio pakraštys, kuriame atgimstantis legendomis apipintas rajonas vis garsiau kviečia miestiečius susipažinti su daugiasluoksne jo istorija. Taip čiurlenančios Vilnios skalaujamą Paupį ap...
Įvykiai
Naujojoje Vilnioje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vokiečių pirklio Emilio Poselio valdytas, čia gamintais dalgiais visame pasaulyje išgarsėjęs, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo sunykęs fabrikas prisikelia naujam gyvenimui. Prieš pora metų erdvesnių patalpų ieškojusiam kraftinio alaus daryklos „Sakiškių alus“ įkūrėjui ir savininkui Linas Zakarevičiui į akis kritęs buvęs dalgių fabrikas per tuos kelerius metus ne tik nusipurtė į jo rūbus įsismelkusias...