Kalėdinė dovana Vilniaus Santaros vaikų ligoninei

Prieš Kalėdas džiaugiamės ne tik lemputėmis, bet ir balta žiemiška spalva, su sąlyga, jei tai – ne baltos ligoninės sienos. Dauguma žmonių, papuolę į gydymo įstaigą, stengiasi kuo greičiau iš jos išvykti namo. Namuose – jaukiau, nėra to ligoninėms būdingo „slogučio“. Tačiau reklamos kūrybininku dirbantis Aurimas Kadzevičius ir interjero dizainerė Milda Kadzevičienė per pastaruosius metus įrodė, kad ligoninės palata taip pat gali būti jauki ir žaisminga. Jis savanoriškai prisidėjo prie Santaros Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus remonto. Keliolikai šypseną keliančių palatų sukurti tereikėjo idėjos, entuziazmo, keliasdešimties valandų laiko ir kibirų kokybiškų, ligoninėms tinkamų dažų. Kilus idėjai kreipėsi į dukros gydytoją

„Vaikų ligų klinikos profesorė, Pediatrijos centro vadovė Augustina Jankauskienė anksčiau gydė rimta liga sirgusią mūsų dukrą. Norėjosi puikiai ir su didele meile savo darbą atlikusioms gydytojoms atsidėkoti. Mane įkvepia ispanų tapytojo Joano Miró darbai, stilius. Taip pat vartau įvairius kūrėjų, menininkų tinklaraščius ir mano akį patraukė britų menininkė Morgan Myerscougt, sukūrusi ryškių figūrų dizainą vienoje iš ligoninių, – apie idėjos gimimą pasakojo A.Kadzevičius. – Nusprendėme ir patys kažką panašaus nuveikti, nusiunčiau prof. A.Jankauskienei klausimą: ar galėtume kažką tokio padaryti Lietuvoje?“. Vaikų neurologijos skyriaus kolektyvas šią idėją sutiko labai palankiai. Be to, šis skyrius įprastai gauna mažiau įvairių rėmėjų dėmesio, nors neurologinės ligos vaikus taip pat ilgam sulaiko ligoninėje.

„Išsiaiškinome, kad netrukus prasidės patalpų remontas ir mūsų idėjai įgyvendinti tereikia dažų. Milda man pasufleravo, kad įmonė „Tikkurila“ remia dažais gatvės menininkus. Pagalvojome, gal palaikys ir mūsų idėją?“ – prisiminė pašnekovas. Susitikęs su įmonės atstovais A.Kadzevičius teigiamą atsakymą ir didžiulį palaikymą gavo dar nė nebaigęs savo pristatymo.

Bendrovės „Tikkurila“ pardavimų direktorius Pijus Genevičius sako, kad iniciatyvas, skirtas padėti vaikams, jo atstovaujama bendrovė stengiasi palaikyti.

„Vaikų tema yra labai jautri, todėl esame socialiai atsakinga įmonė, stengiamės nuolat daryti gerus darbus. Tik išgirdę apie šią idėją, sakėme: „Darom! Darom greičiau!“. Mes suvokiame, kad jei patenki į tokią situaciją, į ligoninę, o dar sienos Tave slegia... Būna labai liūdna“, – sakė P.Genevičius.

Paprasti piešiniai ir gamtos objektai parinkti ne atsitiktinai

Ligoninei „Tikkurila“ skyrė specialius dažus, neskleidžiančius kvapo, savo sudėtyje turinčius aktyviojo sidabro jonų, kurie apsaugo nuo mikrobų augimo ant dažyto paviršiaus. Palatas išmarginęs A.Kadzevičius prieš imdamasis šio darbo, įsigilino į vaikų neurologiją ir kas konkrečiai daro teigiamą poveikį jiems sveikstant.

„Siekiau, kad ir ant sienų atsirastų kažkas, kas nukelia sergantįjį arčiau gamtos, į vasarą, arčiau augalų, vabaliukų, gamtos reiškinių. Gamta kiekvienam kelia geras emocijas, padeda sveikti. Beje, vaikams reikia nupiešti kuo paprastesnį ir kuo įvairiau interpretuojamą piešinį. Jei parodysi vaikui sudėtingą piešinį, jis supras, kad pats taip nupiešti negalėtų. Dažydami palatas nuėjome, galima sakyti, į visiškai primityvius piešinukus, tačiau vaikus jie skatina pasitikėti savimi. Kiekviena dėmė gali būti ežeras, o gal debesis, ar pieva – ar bet kas, ką toje dėmėje įžvelgi“, – sakė idėjos autorius. Jo teigimu, neurologijos ligomis sergantiems vaikams sveikti padeda įvairūs būdai skatinantys jų mąstymą.

Kiekviename piešinyje vardu įvardytas miniatiūrinis vabalėlis turi ryšį su gamtos objektu ar reiškiniu.

Dariaus Petrulaičio nuotrauka
Dariaus Petrulaičio nuotrauka

„Vaiko ir mamos ryšys vaikui sergant yra labai svarbus. Kaip ir vaiko ryšys su kita aplinka. Todėl vabaliukų ir pienės pūko, medžio ar ežero draugystė kaskart primena apie tai“, – sako Aurimas Kadzevičius.

Jis priminė, kad bet koks meno kūrinys taip pat turi teigiamą poveikį žmogaus savijautai, emocijoms.

„Tikiu, kad aplinka labai stipriai veikia savijautą. Beje, mes su Milda, eidami tapyti sienų, stengdavomės būti geros nuotaikos, nepavargę. Nors ligoninės energetika nėra lengva – ten nuėjus jaučiama slogi atmosfera. Tačiau vis tiek norėjome palikti ant sienų lašą optimizmo sergantiems vaikams ar jų tėvams. Mūsų piešiniai gal net padės jiems trumpam užsimiršti. Juk jauni tėvai žino taisyklę: jei nori, kad vaikas neverktų, reikia nukreipti jo dėmesį. O sėdėdamas priešais baltą sieną ir lieki su savo niūriomis mintimis“, – svarstė iniciatyvos autorius.

Dariaus Petrulaičio nuotrauka
Dariaus Petrulaičio nuotrauka

Dvi pacientės įsiamžino ant ligoninės sienos

Visi Aurimo ir jo žmonos Mildos Kadzevičienės sukurti vabaliukai turi vaistažolių ar įvairių augalų vardus, kurie užrašyti šalia ant sienos. Aurimas sako, kad ši dalis – labai svarbi.

Iš tapytojos Monikos Maziliauskienės gavome patarimą užrašyti vardus. „Kodėl to reikia? Kai turi šalia kažką, ką gali vadinti vardu, galima sakyti, jau turi draugą“, – šypsojosi pašnekovas. Su vardais susijusi dar viena šilta istorija: Kadzevičiai dirbo palatoje, kurioje tuo metu gulėjo dvi paauglės. „Mergaitėms, Dijai ir Saulei, buvo kokia 12-14 metų. Mes piešėme įsijungę projektorių ant sienos. Ir nusprendėme joms duoti nupiešti vabaliukus ir prie jų užrašyti savo vardus. Tai – vienintelė palata, kurioje vabalai turi realius mergaičių, o ne vaistažolių vardus. Jos vėliau skambino tėvams pasigirti, kad yra įamžintos ant ligoninės sienos“, – šypsojosi Aurimas Kadzevičius.

Piešinius palatose nupiešti padėjo ne tik idėjos autoriaus žmona, tačiau ir dvi dukros. Pašnekovas juokėsi, kad namuose išpieštos visos sienos.

Gydytoja: vaikai piešinius glosto

Neurologijos skyriaus gydytoja, vaikų neurologė Rūta Praninskienė sako, kad vaikų paklausus, kaip išdažyti palatas, dažniausias atsakymas būna: „Tik ne baltai!“

Dariaus Petrulaičio nuotrauka
Dariaus Petrulaičio nuotrauka

„Aurimas su žmona Milda palatas išdažė subtiliomis spalvomis, visur sukūrė po mažą vabalėlį su vardu. Mūsų skyriuje guli vaikai, turintys intelekto negalią, elgesio sutrikimų. Jiems bet kokios geros emocijos yra labai svarbios“, – kalbėjo dr. Rūta Praninskienė.

Gydytoja prisiminė, kad žaidimų kambaryje nupieštą Mikę Pūkuotuką, taip pat A.Kadzevičiaus vabaliukus vaikai kartais glosto, su jais bendrauja. Kai kuriose palatose panaudoti švytintys dažai, kurie, užgesinus visas šviesas, skleidžia silpną švytėjimą – vaikams tokioje palatoje užmigti ramiau ir drąsiau. Tą pastebėjo prie ligoniukų budintys jų tėvai.

Dariaus Petrulaičio nuotrauka
Dariaus Petrulaičio nuotrauka

„Lietuvos ligoninių interjeras turėtų lygiuotis į užsienio ligonines: ten einant koridoriais gali kažką surasti, kažką paglostyti, ant kažko pasėdėti“, – sako dr. R.Praninskienė. Gydytoja šypsosi, kad iš toliau atvykstantys vaikai prisimena kiekvieną žaismingą ligoninės kampelį. Mergaitės, atvykę pakartotinių tyrimų ir atradę vabalėlį, kurį pačios kažkada padėjo nupiešti, džiūgavo.

„Vaikai sako: „Važiuoju į tą ligoninę. Kai aplinka jauki, pozityvi, manau, kad vaiko smegenys tarsi užblokuoja tą visą neigiamą informaciją, potyrius. Norisi vaikus užimti iki pat tos akimirkos, kol jie išvedami atlikti tyrimų“, – sako Vaikų Neurologijos skyriaus gydytoja.

Pašnekovė džiaugiasi, kad piešinių autoriai juos pritaikė prie ligoninės įtaisų, pavyzdžiui, deguonies padavimo kranelis yra debesies akis. O gal saga? Gydytoja pripažįsta, kad vaikas, žiūrėdamas į labiau abstraktų vaizdą ima fantazuoti, svajoti. Vaikų piešimo raida vystosi su kiekvienais metais, pavyzdžiui, pirmieji nupiešti žmonės dažniausiai susideda iš galvos ir kojų. Jei vaikui pradėsi dėstyti, kaip reikia „teisingai“ ką nors piešti, gali būti, kad jis apskritai mes šį užsiėmimą ir nebepieš. Beje, garsūs neurologijos mokslininkai vaikų psichologinę būklę nustato išanalizavę tris vaiko nupieštus objektus: žmogų, namą ir medį.

Idėjų dar liko ir skyriaus koridoriams

Tapybos ant ligoninės sienų procesas tęsėsi ilgai, nes, kaip jau minėta, jį reikėjo priderinti prie neurologijos skyriaus remonto darbų.

„Ir vis tik mane sužavėjo paskutinis įvykis: vaikščiojome su fotografais po palatas, fotografavome piešinius ir, pravėrus vienos palatos duris, mane pasitiko mergaitė su prijungta lašeline: „Sveiki, pagaliau atėjote! Aš jūsų taip laukiau! Ateikit, sėskit šalia.” Kitą dieną, po valandos pokalbio, ji pakvietė mane į savo gimtadienį“, – prisiminė pašnekovas.

Šiuo metu Aurimas Kadzevičius planuoja Vaikų neurologijos skyriaus koridoriuose padaryti galeriją iš vaikų piešinių.

Dariaus Petrulaičio nuotrauka
Dariaus Petrulaičio nuotrauka

„Taip pat galvojame panaudoti magnetinius dažus koridoriams. Jie leistų magnetuką-vabaliuką „prilipdyti“ bet kurioje sienos vietoje, jį perstumti“, – planavo reklamos kūrybininkas.

Tuo metu jaukūs ir paprasti Aurimo vabaliukai ir gamtos objektai plinta toliau: „Tikkurila“ parengė 2019-ųjų metų kalendorių, kuriame panaudojo palatų fotografijas.

„Padedame menininkams puošti apleistus pastatus, dovanojame jiems dažus tam tikslui. Praėjusiais metais bendradarbiavimą su gatvės menininkais ir jų darbus įamžinome kalendoriuje. O šiųmetį kalendorių papuošėme vaizdais iš Vaikų neurologijos skyriaus palatų. Šie piešiniai, manau, siunčia labai gražius linkėjimus ir emociją visiems mūsų klientams“, – baigdamas pokalbį sakė Pijus Genevičius.

SANTAROS KLINIKOS SANTAROS VAIKŲ LIGONINĖ AURIMAS KADZEVIČIUS MILDA KADZEVIČIENĖ
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Būstas
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Omberg“ anksčiau nei planuota užbaigė Vilniuje, Pašilaičiuose, 2017 m. pradėtą statyti gyvenamojo būsto projektą „Grigalaukio dominija“, kurį sudarė 4 statybų etapai. Iš viso į projektą investuota 21 mln. eurų ir pastatyti 444 butai. Aštuoniuose „Grigalaukio dominijos“ daugiabučiuose šiuo metu jau parduoti 399 butai – tai sudaro 90 proc. visų projekto butų. Ketvirtuoju etapu, į kurį „Omberg“ investavo 8 mln. eurų,...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 61 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 22 iš jų registruoti Vilniaus, 13 Kauno, 11 Šiaulių, 8 Telšių, 4 Panevėžio, 2 Klaipėdos bei 1 Marijampolės apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 45 asmenys. 15 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią Panevėžio apskrity...
Veidai
Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi premjerai – jaunas režisierius Motiejus Ivanauskas stato spektaklį „Dialogai“ pagal Platono ir kitų Antikos autorių tekstus, premjera įvyks rugsėjo 25 d. Pagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje ruošia aktorius Vytautas Anužis, kuris sutiko pasidalinti mintimis apie aktoriaus profesiją ir naujausią savo darbą. Daiva Šabasevičienė Pastaraisiais metais Jūsų vaidmenys išsiskiria didele mobilizacija, energijos ir žodž...
Kriminalai
Nuo teismo paskirtos bausmės atlikimo slapstęsis nuteistasis įkliuvo sostinės kriminalistams. Nors ieškomam dvidešimt dvejų metų vyrui pavyko pasprukti nuo pasalą jam rugpjūtį surengusių kriminalistų, jis, nuteistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, sukčiavimo ir turto pasisavinimo, šįkart neišsisuks. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, vykdę šio nuteistojo (gimusio 1998 m.)...
Savivalda
Vilniaus miesto Savivaldybė pasiryžo kiekvienoje sostinės seniūnijoje įrengti po vieną naują sporto aikštelę. Iki spalio pabaigos pilnai užbaigtos aikštelės atsiras 10 seniūnijų, o iki kitų metų vasaros darbai bus baigti ir likusiose 11 seniūnijų. Naujomis aikštelėmis siekiama praplėsti egzistuojančią sporto infrastruktūrą Vilniuje, kad miestiečiai turėtų daugiau vietų užsiimti aktyvia sportine veikla. „Miesto gyventojų tarpe matome poreikio kokybiškai spo...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 62 koronaviruso (COVID-19) atvejai. 22 iš jų registruoti Vilniaus, 17 Kauno, 15 Šiaulių, po 3 – Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse. Tuo metu, po 1 atvejį vakarykštę parą registruota Marijampolės bei Alytaus apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 41 žmogus. 17 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti ne...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Lietuvių liaudies buities, papročių, valgių ir amatų asociacija „Šventė visiems“ rugsėjo 17-20 dienomis organizuos renginį „Tautų mugė“. Todėl nuo rugsėjo 17 d. 19 val. iki rugsėjo 20 d. 22 val. draudžiamas transporto eismas Gedimino prospektu nuo Šventaragio iki J. Tumo-Vaižganto gatvės ir Totorių gatvės dalyje nuo Gedimino prospekto iki pastato Totorių g. 8, išskyrus renginio dalyvius, turinčius leidimus patekti į...
Kultūra
Prasideda išankstinė bilietų prekyba į didžiuosius Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio renginius Šv. Kotrynos bažnyčioje. Aštuonioliktus metus vyksiančio festivalio rengėjai sako, kad savo žiūrovams turi paruošę ir planą B, jei kartais, kaip šių metų pavasarį, atsitiktų gyvenimas. Tad spalio 12 - 17 d. festivalis įvyks bet kokiomis aplinkybėmis. Šių metų programoje rudenėjančio Vilniaus gyventojams bei miesto sveciams paruoštas stiprus tarpsrit...
Įvykiai
„Panašu, nostalgija – labai stiprus trintukas, iš atminties pašalinantis visas blogybes ir paliekantis tik teigiamus prisiminimus.” Miha Mazzini, slovėnų rašytojas, režisierius, scenaristas, publicistas. Šiemet švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 30-metį. Kartu, vis dažniau prisimenami paskutiniai sovietmečio bei pirmieji nepriklausomybės metai. Dažnai – su nostalgija ir ilgesiu. Kaip sako slovėnų kūrėjas Miha Mazzini, per tiek metų nustrina blogi...