Susipažink su Vilniumi: Vilniaus Televizijos bokštas

Aukščiausio, 326,5 m aukščio, Lietuvos pastato istorija prasidėjo sovietinės okupacijos metais, 1974 m, kai buvo supiltas pirmasis betono kubas į naujojo pastato pamatus. Po beveik septynerius metus trukusių darbų, 1981 m. statybos buvo baigtos ir patvirtintos. Legenda byloja, kad statybos vieta buvo pasirinkta patarus žymiai žolininkei, kurią dabartinėje bokšto vietoje, sutiko vienas iš architektų, besivaikydamas vėjo išnešiotus popieriaus  lapus.

Projektuodami Televizijos bokštą architektai stengėsi jį priderinti prie Gedimino pilies bokšto. Sakoma, kad langeliai ant bokšto kamieno primena pilies langus. Šiek tiek skaičių: kamieno diametras 15 m ir kas metrą jis siaurėja po 5 cm. 190 m aukštyje jo diametras perpus sumažėja ir siekia tik 8 m. Nors žvelgiant iš toli, pastatas atrodo išties galingas ir statiškas, iš tiesų jo viršūnės siūbavimo amplitudė siekia net iki 3 m, priklausomai nuo oro sąlygų. Darbuotojai teigia to nejaučiantys, tačiau nusileidus į apačią, dar kurį laiką atrodo, kad žemė juda.

Beje, įdomus faktas, kurį žino nedaugelis, kad Vilniaus televizijos bokštas turi brolį dvynį Taline. Šis pastatas buvo atidarytas kiek ankščiau dėl mieste vykusių Olimpinių žaidynių. 2012 m. buvo baigta mažojo broliuko (nes jo „ūgis“ 314 m)  renovacija. Dabar tai labai modernus ir naujųjų technologijų kupinas pastatas. Čia yra įrengti stebėjimo ekranai realiu laiku su automatiniu informacijos pateikimu apie stebimą teritoriją, elektroniniai orientaciniai bei edukaciniai žaidimai vaikams, 3D filmų salė, nano technologijos stiklas apžvalgos aikštelės grindyse, leidžiantis pasijusti ore.

Bokšto paskirtis. Iš Televizijos bokšto gyventojams yra siunčiamos radijo ir televizijos programos, čia jos yra skirstomos ir į kitas siuntimo stotis, per kurias pasiekia visus šalies žmones. Be to, pastaruoju metu teikia ir duomenų perdavimo paslaugas.

Šis 2011 m. atidarytas Antenų parkas, padeda supažindinti su duomenų perdavimo istorija, parodo kaip mus pasiekdavo radijo ir televizijos programos. Viena iš šių antenų, „Nera“, dar svarbi ir istoriškai. Ją per kruvinusius 1991 m. sausio įvykius padovanojo norvegai. Antenos dėka Lietuva pasauliui galėjo parodyti kas vyksta šalyje.

Taigi pasakojant apie Televizijos bokštą apie jį negalima kalbėti tik kaip pastatą. Tai svarbi istorinės atminties vieta mačiusi kruvinus istorinius įvykius kovojant dėl Lietuvos laisvės.

Memorialinės vietos ir muziejus

Viskas prasidėjo nuo regis nekaltų karinių pratybų, kurių metu Vilniaus gatvėje pasirodė karinė technika. Tačiau tai tebuvo graži pasakėlė gyventojams, siekiant užmaskuoti tikruosius kėslus. Sausio 12 dieną šarvuočiai apsupo automatinę telefono stotį Viršuliškėse, įsiveržė į Spaudos rūmus. Sausio 13-osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“ apsupo Vilniaus televizijos bokštą ir jį gynusius civilius. Liudininkai pasakojo, kad civiliai buvo beginkliai, tad kariams jie buvo nepavojingi. Tuo tarpu  kariškiai šaudė iš šaunamųjų ginklų, tankų, mėtė sprogstamuosius įtaisus ir kitus daiktus, skirtus kūnui žaloti. To įrodymus iki šiol galima išvysti tarp bokšto  antrojo aukšto langų. Šturmo metu žuvo ir mirė nuo sužalojimų 12 žmonių. Pusė jų buvo jaunesni nei 25 metų. Šimtai buvo sužeista. Šios  baisios nakties nuotraukas tikriausiai matė kiekvienas, ir daugeliui jos įstrigo atmintyje visiems laikams. Sausio 13 d. 12 val. pradėjo skambinti visų Lietuvos bažnyčių varpai, buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius. Žmonės ėmė rinktis prie bokšto ir dabartinių Seimo rūmų, nešė gėles ir degė žvakutes. Kijeve, Rygoje vyko mitingai Lietuvai paremti. Sausio 16 d. Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos Sausio tryliktosios aukas palydėjo į Antakalnio kapines.

Gynėjų žuvimo vietos pažymėtos granito obeliskais. Šalia pasodinti medžiai – ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o vienintelės žuvusios moters, L.Asanavičiūtės, vietoje auga liepaitė. Jų garbei taip pat pavadintos gatvės Karoliniškių mikrorajone. 1992 m. pirmajame TV bokšto aukšte buvo įrengta, o 2004 m. atnaujinta ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti.  2005 m. prie Televizijos bokšto atidengtas paminklas „Aukojimas“, tai rankas į dangų iškėlusi moteris stovinti ant varpo, ant kurio iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas skamba prieš mišias ir kviečia žmones. Kasmet per sausio 13-osios metines prie Televizijos bokšto rengiami minėjimai, degami laužai, skaitomos eilės, degamos žvakutės ir dedamos gėlės.

Kol žmonės aukojo savo gyvybes lauke, televizijos bokšto viduje darbuotojai vis dar stengėsi kovoti už laisvą žodį. Pradžioje užsibarikadavę trečiame aukšte, vėliau slapta statydami siųstuvus Lietuvos spaudos pastato ventiliacinėje, Aukščiausios tarybos pastate ir Šalčininkuose. Bokšte likę darbuotojai okupantams yra iškrėtę keletą „pokštų“. Pavyzdžiui „netikėti“ elektros dingimai, kuris kelioms minutėms nutraukdavo „Kaspervizijos“ televizijos transliaciją. Arba darbuotojos „netyčia“ klaidingai sujungti laidai ir dėl to užsidegę siųstuvai.

Restoranas „Paukščių takas“

Apžiūrėjus eksponatus ir susipažinus su Televizijos bokšto istorija, atgauti jėgas ir pasigrožėti įspūdinga Vilniaus panorama kviečia restoranas „Paukščių takas“. Restorano išskirtinumas yra tame ,kad jis įsikūręs 165 m aukštyje ir turi apžvalgos aikštelę, kuri sukasi. Aplink savo ašį ji apsisuka per 55 m. tad lankytojai gali pasigrožėti 50 km spindulį siekiančiu Vilniaus ir jo apylinkių vaizdu. Pasakojama, kad pradžioje jo interjeras priminė filmo „Žvaigždžių karai“ motyvus, mat vyravo daug metalo. Dėl griežtų darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų interjerui buvo taikomi apribojimai. Restorane negalėjo būti staltiesių, užuolaidų, net ir patiekalų svoris buvo ribojamas. Kaip ir pirmieji, taip ir dabartiniai „Paukščių tako“ patiekalai turėjo prie restorano vardo priderintus pavadinimus: ankščiau „Aušrinė“, „Žvaigždynas“, „Kometa“, „Visata“, dabar „Saturnas“, „Kentauras“ ir kt.

Ir paskutinis svarbus Televizijos bokšto bruožas – įvairių rekordų ir netradicinių, bet įspūdingų renginių organizavimas. Nuo 2000 m. tai aukščiausia stilizuota Kalėdų eglė Lietuvoje. Taip pat 2000-ųjų liepos 6 d. mūsų valstybės nepriklausomybės dienos proga buvo iškelta didžiausia Lietuvos vėliava. 2006 m. rugpjūčio 19 d., pirmąją Pasaulio vyrų krepšinio čempionato Japonijoje dieną, TV bokštas virto didžiausiu šviečiančiu krepšio lanku.

Adresas: Sausio 13 - ios g. 10, Vilnius

Renginiai Vilniuje

Go Vilnius
TV BOKŠTAS SAUSIO 13 G. VILNIAUS ISTORIJA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Nuo birželio 22 d., šeštadienio, pradės galioti vasaros viešojo transporto eismo tvarkaraščiai – keisis daugelio sostinės autobusų ir troleibusų maršrutų išvykimo ir atvykimo laikai. Jie keičiami atsižvelgiant į prasidėjusį vasaros atostogų sezoną, kurio metu, kaip ir kasmet, natūraliai kinta keleivių srautai. Taip pat atsižvelgta ir į pačių vilniečių nuomonę, kurie gegužės mėnesį galėjo teikti pasiūlymus autobusų ir troleibusų tvarkaraščių korekcijoms. „P...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) įdiegė klientų informavimo sistemą, kuri leidžia klientus informuoti individualiai elektroniniu paštu ir mobiliuoju telefonu. VŠT – viena pirmųjų iš centralizuoto šilumos tiekimo įmonių, pradėjusi individualiai informuoti klientus jiems aktualiais klausimais. Prieš porą metų sukūrusi naują savitarnos svetainę, VŠT klientams pradėjo siųsti el. pašto pranešimus apie joje pateiktą informaciją,...
Įvykiai
Istorijos fakultetas – vienas mažiausių Vilniaus universitete (VU), todėl čia veikianti studentų ir dėstytojų bendruomenė yra ypač glaudi. Kaip teigia patys studentai, tai ne tik kuria gerą studijų atmosferą, bet ir leidžia sėkmingiau rasti savo kelią ir gilinti studijuojamo dalyko žinias. VU Istorijos fakultete kiekvienas gali rasti savo nišą – čia užauga ne tik archeologai ir mokslininkai, bet ir istorinių filmų ar kostiumų kūrėjų konsultantai. Stoti įkv...
Įvykiai
Pilaitėje, viename sparčiausiai augančių sostinės rajonų, vos per porą mėnesių iškart atnaujintos dvi svarbios gatvės, kuriomis kasdien keliauja apie 11 tūkst. vilniečių: Taurupės gatvės dalis (iki Sietyno gatvės) ir Senasis Pilaitės kelias. Sutvarkius šias jungtis šiuo metu kur kas patogiau ir saugiau pasiekti Karoliniškių rajoną ar Pilaitės prospektą. „Pilaitė sparčiai plečiasi, todėl pastaruoju metu savivaldybė itin daug dėmesio skiria jos susisiekimo i...
Verslas
Šiuo metu Kalnėnų mikrorajone plėtojami didžiuliai visuomeninės ir komercinės paskirties projektai neatpažįstamai pakeis Liepkalnio gatvės sankryžą ir jos prieigas. Per artimiausius kelerius metus bus investuota apie 50 mln. eurų. Individualių namų sklypų kvartalą „Sklypai Kalnėnuose” plėtojantys verslininkai nuo šių metų pradžios pajuto ryškiai padidėjusį susidomėjimą galimybe apsigyventi šioje miesto dalyje. „Pirkimo bumas kilo vasarį. Per mėnesį trečdal...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė čigonų tautybės vyrą (gimusį 1981 m.), įtariamą plėšimu. Netrukus sulaikytas ir nepilnametis romas, ketinęs priduoti į lombardą plėšimu užvaldytą planšetinį kompiuterį. Abu įtariamieji atsidūrė už grotų. Birželio 13-osios vakarą trisdešimt septynerių metų vyras, grasindamas peiliu sužaloti taksi vairuotoją, atvežusį jį į taborą, pavogė planšet...
Įvykiai
Birželio 21 d., penktadienį, nuo 19. 00 val. vakaro iki saulės patekėjimo Verkių rūmų parke šurmuliuos 20-oji tradicinė Rasos šventė. Jau dvidešimtą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, visi drauge švęsime pačią seniausią trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Pasipuoškite vainikais, susiskinkite devynių žolynų Kupolę, pasiimkite lauknešėlį ir su šeimomis, draugais atvykite į liepomis kvepiantį Verkių parką. Nuo 19 val. vakaro ku...
Sportas
Išsiskyrė Vilniaus „Žalgirio“ ir saugo Timuro Pukhovo keliai. Sutartis su futbolininku iš Rusijos nutraukta abipusiu susitarimu. 20-metis saugas T. Pukhovas sostinės klubą papildė vasario mėnesį, tačiau per pirmąją sezono dalį į aikštę A lygoje žengė vos du kartus ir iš viso žaidė 15 minučių. Kur kas daugiau jis rungtyniavo „Žalgirio B“ gretose, kur per šešerias rungtynes pelnė vieną įvartį. Klubas dėkoja T. Pukhovui už profesionalumą ir atsidavimą bei lin...
Laisvalaikis
Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Įdomu, kodėl jie neturi pavadinimo, čia gal kaip ir su eilėraščiais: vieni turi, o kiti – tiesiog be pavadinimo. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Salotė – Vilniaus rajono savivaldybėje, 0,5 km į pietus nuo Pilaitės telkšantis ežeras. Ežeras netaisyklingo pavidalo, ilgis iš...