Susipažink su Vilniumi: KGB kalėjimas (Okupacijų ir laisvės kovų muziejus)

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Būsimasis KGB kalėjimo pastatas Vilniuje, Gedimino pr. bei Aukų g. sankirtoje pastatytas 1899 m. specialiai Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismams. Teismai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau – iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios įstaigos.

1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Lietuvoje prasidėjo masinės represijos – buvo suimami, žudomi, tremiami į atokias Sovietų Sąjungos vietas okupantams įtartini ar neįtinkantys piliečiai. Jiems persekioti ir naikinti buvo kuriamos atitinkamos žinybos, plečiamas kalėjimų ir areštinių tinklas. Kalėjimas pastato pusrūsyje įrengtas 1940 m. rudenį. Tuomet jame buvo per 50 kamerų.

1941–1944 m. – vokiečių slaptosios saugumo policijos (gestapo) ir SD būstinė, jos kalėjimas, Vilniaus ypatingojo būrio (vok. Sonderkommando), vykdžiusio akcijas prieš žydus ir kitus Lietuvos gyventojus, kareivinės. Nacių okupacijos laikotarpis – vienas juodžiausių Lietuvos istorijoje, nes per tuos metus Lietuvoje buvo nužudyta apie 200 tūkst. žydų; nuo nacių nukentėjo ir  per 45 tūkst. kitų tautybių žmonių. Dabar ant 3-iosios kameros sienų atidengti 1942–1944 m., kai pastate šeimininkavo gestapas, kalinių įrašai. Nors čia kalėjo įvairių tautybių žmonių, įrašai daugiausia lenkiški.

 Lietuvą antrą kartą okupavus sovietams, kalėjimas dar išplėstas, kalinimui pritaikius keletą pagalbinių patalpų.

Kalėjimo maisto užteko tik gyvybei palaikyti. Valgyti duodavo tris kartus per dieną. Rytais – 200–300 g duonos ir šilto vandens, vadinto arbata, pietums – žalių kopūstlapių ar iš žuvų galvų, supjaustytų daržovių išvirtos vandeningos sriubos (kartais – samtį košės ar be riebalų troškintų daržovių), vakarienei – kokių nors kruopų košės, kartais sūrios žuvies, karšto vandens, gabalėlį duonos. Maistą paduodavo pro langelį kameros duryse. Jį kaliniai vadino „kormuške“.

1995–1996 m. atlikti polichrominiai tyrimai rodo, kad kamera buvo perdažyta net 18 kartų. Žinoma, tai buvo daroma ne dėl grožio ar švaros, o norint paslėpti kalinių paliktus įrašus. Dabartinė mėlyna kameros  spalva – viena seniausių. Beje, kalinius nuolat perkeldavo iš kameros į kamerą. Viena tokio elgesio priežasčių buvo ta, kad taip lengviau galėjo veikti saugumiečių užverbuoti agentai. Jie lyg niekur nieko atsidurdavo prie saugumiečius dominančių  kalinių, iš kurių mėgindavo išgauti reikalingą informaciją.

Archyvinių dokumentų apie mirties bausmės vykdymą išliko labai nedaug. Žinoma, kad egzekucijas vykdė saugumiečių sudaryta ir griežtai įslaptinta speciali grupė, priklausiusi vadinamajam „A“ skyriui, o budelio pareigas 1944–1947 m. atlikdavo ir pats vidaus kalėjimo viršininkas (nuo 1945 m. gegužės mėn. – pavaduotojas) pplk. V. Dolgirevas. Tais metais per naktį būdavo nužudoma net iki 45 nuteistųjų. Po egzekucijos nužudytųjų palaikai būdavo sukraunami toje pačioje patalpoje įrengtame sandėliuke, o vėliau sunkvežimiu išvežami į užkasimo vietas. 1944–1947 m. sušaudytų 766 žmonių palaikai buvo užkasti beveik miesto centre – Tuskulėnuose. Kur užkasti sušaudytų po 1950 m., kai Sovietų Sąjungoje vėl buvo įvesta mirties bausmė, žmonių palaikai, tiksliai nežinoma. Manoma, kad maždaug 30 km spinduliu apie Vilnių yra ne viena iki šiol nežinoma kapavietė. Kol kas ištirta tik viena – Tuskulėnų kapavietė. Joje buvo surasti 706 žmonių palaikai: 702 vyrų, 4 – moterų. 43 asmenų palaikai identifikuoti. Nuo 1994 m. buvęs KGB kalėjimas yra atviras lankytojams. Šiame pastate dabar yra įkurtas Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

Adresas: Aukų g. 2A, Vilnius

Go Vilnius
KGB KALĖJIMAS LAISVĖS KOVŲ MUZIEJUS VILNIAUS ISTORIJA AUKŲ G. 2a
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Rugsėjo 16-osios vakarą Vilniaus oro uoste pradedami keleivių išleidimo panduso išvykimo terminalo link tvarkymo darbai. Pirmieji ir aktyviausi tvarkymo darbai šią savaitę vyks naktimis, todėl nuo 8 val. vakaro iki 3 val. ryto pandusu eismas bus draudžiamas, vėlesniuose darbų etapuose eismas naktimis bus tik apribotas. Tai paruošiamieji darbai „Kiss and Fly“ zonos įrengimui. Planuojama, kad visi panduso paruošiamieji darbai naujos sistemos startui bus baig...
Įvairios
Devyniuose sostinės paplūdimiuose, kuriuos tvarko ir prižiūri UAB „Grinda“, oficialiai baigėsi maudynių sezonas. Gelbėtojų profesionalumo dėka Vilniaus miesto Valakampių I ir II, Žirmūnų, Salotės ir Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio I ir II bei Tapelių I ir II paplūdimiuose šią vasarą tragiškų įvykių pavyko išvengti – maudynės nepasiglemžė nė vienos gyvybės. Poilsiautojų saugumą paplūdimiuose užtikrinantys UAB „Grinda“ gelbėtojai skaičiuoja, kad nuo birželio...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Šią vasarą oro linijų bendrovė „airBaltic“ pristatė lietuviška trispalve nudažytą orlaivį „Airbus A220-300“. Rugsėjo 16 dieną šis „Vilniaus“ vardu pavadintas lėktuvas pirmą kartą nusileido Lietuvos sostinės oro uoste. „airBaltic“ generalinio direktoriaus Martino Gauso teigimu, toks orlaivio dizainas buvo sukurtas siekiant pažymėti „airBaltic“ paslaugų paklausos augimą Lietuvos rinkoje. „Lietuvos rinka mums yra labai svarbi. Šiandien siūlome daugiau kaip 80...
Švietimas
Mykolo Romerio universitetas ir toliau palaiko ir skirs ypatingą dėmesį universitetų tinklo optimizavimo procesui. Rugsėjo 13 dieną Mykolo Romerio universiteto Taryba susirinkusi į posėdį priėmė nutarimą, kuriuo siūloma sudaryti Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto trejų metų strateginės partnerystės (jungtinės veiklos) sutartį, kurią įgyvendinant universitetai suartintų bendruomenes, vykdydami jungtines mokslinių tyrimų...
Įvykiai
Sekmadienį sostinės gatvėse pirmą kartą pasklido pėsčiųjų, dviračių, paspirtukų, riedlenčių, vaikų vežimėlių ir viešojo transporto žygis. Iš skirtingų miesto lokacijų pajudėję, automobilio atsisakę vilniečiai ir miesto svečiai susibūrė aikštėje prie Seimo, o nuo ten pajudėjo link Lukiškių aikštės, skatindami judėti ne tik darniai, bet ir draugiškai, kelyje pastebint vieni kitus. Šiuo žygiu Vilniuje atidaryta Europos judumo savaitė. „Nuo pavasario kiekvieną...
Įdomu!
Ant bendrovės „Krašto projektai“ pastato sienos esanti skulptoriaus Algio Griškevičiaus sukurta skulptūra „Žiogas – autoportretas“ atidengta 2008 m. 09 mėn.. Įspūdingas, šešių metrų ilgio ir pustrečio metro aukščio kūrinys sostinės Konstitucijos prospekte pastatytas privačia iniciatyva bei lėšomis. Kaip teigia skulptūros autorius, Vilniui trūksta įvairesnių skulptūrų, žaismingesnių akcentų. A. Griškevičiaus skulptūra „Žiogas – autoportretas“ vaizduoja milž...
Įvykiai
Kodėl mes tikime televizijos reklamų aktorių, persirengusių medikais ir reklamuojančių vitaminus, lūpomis sakoma informacija? Kaip iliuzionistai apgauna svarbiausią mūsų pojūtį – regėjimą? Kodėl raukomės ir burnoje kaupiasi daugiau seilių, kai matome kitus žmones, geriančius citrinos sultis? Kodėl parduotuvėje renkamės dažniau ne produkto turinį, o pakuotę, kuri padėta mūsų akių lygyje? Kaip sinchroniškai mušant plastiko vamzdžius galima atkurti žinomas me...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai pergalių seriją A lygoje pratęsė iki dešimties. Lietingą penktadienio vakarą žalgiriečiai namuose 5:0 (1:0) nepasigailėjo „Panevėžio“. Dvikovos pradžioje Vilniaus klubas dominavo – žaidimas vyko „Panevėžio“ aikštės pusėje. Rafaelis Broetto atrėmė pavojingus Tomislavo Kišo bei pirmą sykį A lygoje pasirodžiusio Hugo Videmonto smūgius, o panevėžiečiams, atlaikiusiems išpuolių laviną, pavyko ilgiau kontroliuoti kamuolį. Darbo...