Planetariumas – teatrinis pastatas, naudojamas švietimui ir pramogai astronomijos tematika.
Pagrindinis daugumos planetariumų atributas yra didelis kupolo formos projekcinis ekranas, kuriame atkartojamas astronominių ir danguje matomų kūnų judėjimas. Žvaigždinės scenos kuriamos naudojant daugybe įvairių technologijų (pvz., skaidrių projektoriai, lazeriai ir kitos). Neretai įvairios technikos kombinuojamos tarpusavyje sukuriant bendrą vaizdą. Pirmasis planetariumas buvo įkurtas 1924 m. Vokietijoje.
Pirmasis planetariumas Vilniuje buvo įkurtas 1962 m. J. Basanavičiaus gatvėje, netoli buvusio kino teatro „Lietuva“ (dabar MO muziejus). Planetariumas pastatytas pagal tipinį projektą, parengtą Maskvos valstybinio teatrų projektavimo instituto „Giproteatr“ specialistų – architekto V. Turčinovičiaus ir konstruktoriaus V. Rabinovičiaus. Sostinei jį pritaikė tas pats „Lietuvos“ kino teatro autorius J. Kasperavičius. Pagrindinė salė, skirta 146 žiūrovams, suprojektuota kaip apvali 12,3 m skersmens patalpa su ją dengiančiu 6 m aukščio kupolu. Jo kupolas taisyklingas, žvynuotas, būtų panašus į bažnyčios, tačiau ant jo nėra jokių religinių ženklų. Joje įrengtas mažasis C. Zeisso gamyklos projektorius. Prie žiūrovų salės iš Vingrių G. pusės prišlietos puslankio formos administracinės ir techninės patalpos, o iš J. Basanavičiaus g. – erdvus vestibiulis tarnavęs ir kaip parodų paviljonas. 1961 m. nors ir buvo baigti statybos darbai , tačiau prasidėjo apdailos darbai.
