Suskaičiuoti Vilniaus pakraštyje žiemojantys šikšnosparniai

Praėjusio sekmadienio – sausio 27 d. – rytą LIFE integruotojo projekto komandos atstovai iš Aplinkos projektų valdymo agentūros bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro kartu su Neries regioninio parko ir Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos specialistais praleido nenaudojamame Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje. Ši atoki istorinė Vilniaus vieta žmonėms ne itin svetinga ir net pavojinga, tačiau nuošalumą ir ramybę įvertino šikšnosparniai. Tiesa, šiltuoju metų laiku šie žvėreliai drėgname tunelyje neužsibūna ir į čia beveik iš visos Lietuvos pradeda rinktis sulig pirmais žiemos žingsniais. Tad kiek jų čia žiemoja šiemet, savaitgalį aiškinosi ir Naturalit projekto atstovai.

Šikšnosparnių skaičiavimas – ypatingumo tikslumo reikalaujantis darbas

Šikšnosparnių skaičiavimas žiemavietėse – tai daug kruopštumo, atidumo ir atsargumo reikalaujantis darbas. Įsikūrę žiemai šikšnosparniai pasineria į hibernacijos būseną: nukrenta kūno temperatūra, sulėtėja jų širdies plakimas, kraujo apykaita ir kiti gyvybiniai procesai, o gyvybei palaikyti naudojami šiltuoju metų laiku sukaupti riebalai. Žiemą mūsų krašte gyvenantys šikšnosparniai neturi kuo maitintis, tad šių atsargų jiems turi užtekti beveik pusmečiui, iki pavasario. Atsibundant iš įmygio riebalų atsargos naudojamos intensyviau, todėl, jei jie bus pernelyg dažni, šikšnosparnis pavasario nesulauks. Būtent dėl to šių paslaptingų žinduolių tyrėjai žiemavietėse be reikalo nesilanko. Apskaita atliekama tik vieną kartą per metus, ją vykdo didelę patirtį turintys specialistai ir jiems greičiau apskaitą atlikti padedantys savanoriai. Apskaitą atliekančių dalyvių skaičius ir apskaitos trukmė kiekvienu atveju skiriasi. Kad apskaita vyktų greičiau, didelėse patalpose dalyvauja daugiau skaičiuotojų, mažesnėse – apsiribojama tik keliais žmonėmis. Be to, visuomet yra stebima šikšnosparnių elgsena – jei jie pradeda pernelyg aktyviai brazdėti, apskaita nebaigiama ir išeinama iš žiemavietės.

Aukštųjų Panerių tunelyje, kuris yra 8 m pločio, 6,4 m. aukščio ir kiek daugiau kaip 400 m ilgio, žiemojančių šikšnosparnių apskaitą šį kartą atliko 13 skaičiuotojų. Jie pasidalijo į mažesnes grupes ir pareigomis. Kiekviena grupė buvo atsakinga už konkrečią tunelio dalį, o grupėse vieni skaičiavo šikšnosparnius, vardijo jų rūšis, kiti užrašinėjo duomenis, treti fotografavo didesnes grupes ir nuotraukoje patikslindavo skaičių. Ir tikrai visiems buvo ką veikti, nes suskaičiuota šiai vietai rekordiškai daug žiemojančių šikšnosparnių – net 2327! Tai beveik 300 žvėrelių daugiau nei pavyko suskaičiuoti 2018 m. Pasak ekspedicijos organizatoriaus, projekto gamtosaugos eksperto Remigijaus Karpuškos, iš šiemet Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje suskaičiuotų šikšnosparnių daugiausiai, net 1256 buvo visos Europos mastu reti, nykstantys ir todėl ypač saugomi kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme), 1062 vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), 4 Branto pelėausiai (Myotis brandtii) ir 1 charizmatiškasis europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus). Dar keleto pernelyg gerai pasislėpusių šikšnosparnių rūšies nustatyti nepavyko.

1861 m. pastatytas Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis 1960 m. buvo uždarytas dėl itin prastos būklės. Per lubas į vidų byrantis Panerių kalvos smėlis beveik aklinai užpylė tunelį keliose vietose ir suformavo savotiškas kameras, kuriose nedidelis temperatūros svyravimas, o žiemą išlieka pliusinė temperatūra ir yra pakankamai drėgna. Šiuo metu jis yra ypatingai svarbi ir žiemojančių šikšnosparnių gausa didžiausia šių žinduolių žiemavietė Lietuvoje. Beje, ir viena iš gausiausių Europoje.

Svarbi Natura 2000 tinklo dalis

Vardan pačių žmonių saugumo, siekiant apriboti jų patekimą į vidų, o šikšnosparnius – nuo smalsuolių, 2004 m. patekimas į tunelį buvo užtvertas blokais. Įvertinus čia žiemojančių šikšnosparnių gausą ir pačios žiemavietės svarbą visos Europos šikšnosparnių populiacijai, 2005 m. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis buvo paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija ir tapo Europos specialių saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 dalimi. Šios apsaugos priemonės buvo gana veiksmingos. Palyginus apskaitų duomenis galima teigti, kad tunelyje žiemojančių šikšnosparnių skaičius per 15 metų išaugo beveik 10 kartų. Nuo 2004 m. suskaičiuotų 250 žiemojančių šikšnosparnių iki 2327 šių žiemojančių žinduolių 2019 metais.

Šikšnosparnių žiemaviečių apsaugai išskirtų Natura 2000 teritorijų Lietuvoje yra ir daugiau. Tai kitoje Vilniaus miesto pusėje nei Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis esantys Antakalnio bunkeriai, Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijose esantys Kauno tvirtovės Julijanavos, Milikonių, Naujosios Fredos, Rokų ir Žagariškių fortai.

naturalit.lt
AUKŠTIEJI PANERIAI TUNELIS ŠIKŠNOSPARNIAI NATURALIT ĮVYKIAI
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbų Kernavės ir Dubingių gatvėse nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. laikinai bus ribojamas eismas. Darbai bus vykdomi etapais, darbų rangovas UAB „Gensera“ (išsamesnė informacija tel. 8-46 416188). Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų. Vilniaus savivaldybė atsiprašo už laikinus nepat...
Miesto plėtra
Dešiniojoje Neries krantinėje, kitapus Vilniaus Senamiesčio, darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda modernaus gyvenamųjų namų kvartalo „Naujoji Rivjera“ statybų antrąjį etapą. Sporto gatvėje iškilsiančių „Naujoji Rivjera II“ namų gyventojai turės retą galimybę gyventi miesto centre ir gamtos apsuptyje. Tai vienas paskutinių gyvenamųjų namų projektų, kuriamų Neries pakrantėje centrinėje miesto dalyje. Šalia Neries bus pastatyti du 4 ir 6 aukš...
Laisvalaikis
2019 m. balandžio 25 d. 20 val. gyvos muzikos klube TAMSTA susitikti kviečia grupė „Baltos varnos“. Gražia tradicija tampa susitikimas toje pačioje vietoje kiekvieną balandį. Besiruošdami koncertinei programai grupės nariai žada paruošti geriausias savo dainas . Grupė „Baltos varnos“ – tai keturios jaunos ir be galo talentingos asmenybės, kurias jungia muzika. Pagrindinės vokalistės ir dainų kūrėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės spindi  Laumių vaidmenyse...
Interviu
Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto šviesos“, Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Naubertu Jasinsku. Tai yra Jūsų debiutas, tad įdomu būtų sužinoti, kur prasideda Jūsų režisūros šaknys. Į režisūros mokslus stojau iš karto po mokyklos. Reiktų prisipažinti, kad sąmoningai teatrą atradau labai vėlai, praktiškai likus porai metų iki stojamųjų. Esu šiaulietis, tad spektaklius žiūrėjau Š...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) ieškinį dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio kultūros paveldo statinio Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingųjų savybių naikinimo. Teismo sprendimu, statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, atstatant statinį į i...
Kriminalai
Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikitei...
Įdomu!
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių š...
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...