Vytautas Rumšas: tai kūrinys apie moterį, kuri valdo vyrą

Artėjant spektaklio „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ premjerai, kuri Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks kovo 14 d., Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio režisierių Vytautą Rumšą.

Lygiai prieš tris metus sukūrėte spektaklį „Intymūs pokalbiai“. Per šį laiką Ingmaro Bergmano kūryba visame pasaulyje tapo kur kas geriau pažįstama, jo veikalus vis dažniau stato įvairūs teatrai. Ratas labai greitai sukasi: žmonės bėgo nuo savo prigimties, tačiau dabar vėl parūpo kalbėtis apie amžinus žmonių santykius. Kuo Jums brangus Bergmanas? Kodėl spektaklis po spektaklio vėl pagal jį?

Pasaulyje plaukioja įvairių laivų, vieni tvirti, kiti ne taip tvirtai suręsti, o yra ir labai įspūdingų laivų. Tai Bergmaną sulyginčiau su galingu laivu, kurio pati konstrukcija galinga ir tvirta. Greta jo gal galima būtų statyti tokias asmenybes kaip Federico Fellini, Andrejus Tarkovskis, tuos, kurie suvokia žmogaus judėjimo į priekį pagrindą. Bergmano kūrinių konstrukcijos yra patikimos visiems – tiek skaitytojams, tiek filmų žiūrovams, tiek ir mums, aktoriams. Man Bergmanas labai panašus į Romualdą Granauską. Kiekvienas sakinys reikalingas ir jis daug ką sako.

Beje, pastebėjau, kad šviesaus atminimo Eimuntas Nekrošius ir Bergmanas fiziškai panašūs, – forma teikia savo turinį. 

Bergmanas svarbus dėl savo atvirumo, kurio mums šiandien labai trūksta.    

Bergmanas sukūrė daug filmų, neturėdamas didelio biudžeto. Jūsų taip pat biudžetas pats minimaliausias. Kokią įtaką turėjo konkretus biudžetas šiam Jūsų pastatymui?

Kiekvienas režisierius, statantis spektaklį teatre, svajoja apie dvi kėdes, stalą ir daugiau nieko. Bergmanas svajojo apie dviejų aktorių asmenybių buvimą scenoje. Aš būtent šito ir pasiilgstu teatre. Ir daugelis aktorių to pasiilgsta. 

Scenoje žiūrovai matys net tą pačią arką iš spektaklio „Intymūs pokalbiai“, girdės tą patį Juozo Budraičio įrašytą balsą... Ar nebaisu, kad tai bus serialas? O gal kaip tik to siekiate?

„Intymius pokalbius“ Bergmanas parašė 1996 metais, o „Scenas iš vedybinio gyvenimo“ – 1973. Žmonės, santuokoje pragyvenę dvidešimt, trisdešimt metų, kartais nesuvokia, kad jau nustojo žiūrėti viens kitam į akis. Čia ir slypi didžiulis barjeras, durys, kurias norėtųsi atidaryti ir žiūrovui parodyti, kur mes galime nueiti. Abiejų kūrinių temos labai panašios, tik skiriasi laikas. „Scenas iš vedybinio gyvenimo“ mes perkeliame į dabartinius laikus, su mobiliaisiais telefonais, su šios dienos buitimi... 

Bergmano žodžiai: „Tik jausdami vienas kitą, mes jaučiamės gyvi, net jei sukeliam vienas kitam skausmą.“ Gal galėtumėte išplėsti šį kūrinio įvadą?

Kaip bežiūrėsi, vyras ir moteris yra labai skirtingi. Skausmą sukelia ne tik peilis ar kirvis, skausmą sukelia abejingumas vienas kitam. Tai įvyksta tuomet, kai vyras ir moteris iki galo nesuvokia savo paskirties. Ir kuo tvirčiau mes žengiame į XXI amžių, tuo labiau klimpstame į šią problemą. 

Bergmanas šį kūrinį parašė per tris mėnesius, bet, kaip pats prisipažino, tam prireikė nemažos gyvenimo patirties. Kiek Jums svarbi patirtis, ypač statant „Scenas iš vedybinio gyvenimo“?

Kūrinys parašytas beveik prieš penkiasdešimt metų. Per šį laiką švediška santvarka atkeliavo pas mus į Lietuvą. Ir problemos persikėlė į Lietuvą. Žmonių santykiai formuoja santvarką. 1973 metais, kai buvo parašytas kūrinys, socialistinėje Lietuvoje egzistavo visai kitokie žmonių tarpusavio santykiai. Akivaizdu, kad bet kokie ryškūs socialiniai, politiniai pasikeitimai suformuoja skirtingus žmonių tarpusavio santykius. Dabar mes gyvename laike, kada visiems svarbiausia bėgti, skubėti, uždirbti, išlikti, turėti daugiau...  

Kokie tie Jūsų žmonės, kuriuos stengsitės priartinti prie žiūrovo?

Marianė su Johanu negali gyventi vienas be kito, todėl ir spektaklio pabaiga bus, kaip rašė ir pats Bergmanas, „pusiau su velniu“. Bet jų buvimas mums leidžia suvokti, kad negalime vienas kito prievartauti patenkindami savo norus. Negali būti tokių žodžių „privalai“, „noriu“. Šitie žodžiai tiesiog skleidžia tarpusavio santykių skausmą. Bergmanas siūlo labai įdomų kelią, mesdamas juos abu į pragarą, žemyn, kad jie, atsitrenkę į dugną, galėtų vėl kilti į viršų, žinodami viso to kainą. Gyventi komforto zonoje – pavojinga, nors mes visi šito siekiame.   

Kas Jums teatre svarbiausia apskritai?

Spektaklyje gali kalbėti valandą, dvi, penkias, bet įdomu, kokius sakinius žiūrovas atsimena išėjęs iš spektaklio? Labai nedaug. Manyčiau, kad visiškai neatsimena. Netgi žiūrėdamas spektaklius, sukurtus pagal garsių dramaturgų tekstus. Žiūrovas išsineša emocinį pakylėjimą, emocinius išgyvenimus, kurie vyksta scenoje, jeigu jie yra tikri. Spektaklis – tai jausmų ekranas, kliudantis intelekto sritį. Žmogus dėl to ir eina į teatrą, nes nori patirti tai, ko jis nėra išgyvenęs savo gyvenime, o jaučia kad tai yra. Teatras reikalingas tam, kad galima būtų išplėsti jausmų galimybes – savo bjaurumą, šventumą.

Kokie reikalingi aktoriai, kad galėtų vaidinti Bergmano dramaturgiją?

Emocionalūs ir greitai galvojantys.

Bergmano personažai diskutuoja pačiomis įvairiausiomis temomis. Kokios Jums aktualiausiais, svarbiausios? Ką manote religijos klausimu, kuris Bergmanui labai svarbus?

Šiame kūrinyje kalbama apie moterį, kuri valdo vyrą. Kai vyrui tai nusibosta, kai jis nebegali būti savimi, tuomet dingsta amžiams. Johanas Marianei prisipažįsta, kad jis keturis metus jau galvojo apie tai. Kita vertus, jis leidžiasi būti valdomu, aišku, iki tam tikros ribos. Išvada – reikia leisti žmogui laisvai gyventi.

Jeigu žmogus netiki, jis pasiklysta. Taip atsitinka su Ana „Intymiuose pokalbiuose“, o šiame kūrinyje nėra aiškios tikėjimo linijos, bet ji būtinai turėtų atsiskleisti per aktorius. Apie tikėjimą Bergmanas įvairiai rašo, bet daugiausia kalba ne apie religingumą, bet apie suvokimą, kad be tavęs šiame materialiame pasaulyje yra dar daugiau jėgų, su kuriomis reikia skaitytis, kurias reikia išmokti matyti, reikia su jomis kalbėtis.  

Kas Bergmano kūrybą, konkrečiai šį kūrinį, labiausiai skiria nuo psichoanalitinio kūrinio? Kur slypi jo meniškumas?

Beje, Bergmano kūrinį mes smarkiai sutrumpinome, antraip reiktų vaidinti ne mažiau penkių valandų. Šio kūrinio išskirtinumas, perskaičius jį net ir kelis kartus, – jis sukrečia. Jis „lenda“ tau į širdį ir į dūšią. Ir skaitytojui, ir žiūrovui būtina patirti kilimą. Šis kilimas įvyksta tik tada, kai šalia laimės, šalia džiaugsmo galima stebėti ir kančią. Teatras yra vienintelė vieta, kur žmogus gali pats nueiti visą šį praregėjimo kelią. Teatras – tai vienintelė vieta, kur žiūrovas nepertraukiamai žiūri į viską. Jo niekas neblaško. Jis žiūri į aktorius, žiūri į vaizdą, į emocijų srautus. Jo fokusas visą laiką yra scena.

Kokiu principu Jūs parašėte inscenizaciją? Mažinote sakinių kiekį ar atsisakėte tam tikrų temų?

Trumpai tariant, mažinau sakinių skaičių, bet visos pagrindinės temos liko. 

Šiandien jaunimas arba apskritai nesituokia, o tie, kurie tuokiasi, visus tiltus nukabinėja spynomis. Ar nebaisu, kad spektaklis gali būti aktualus tik vyresnio amžiaus žmonėms?

Kam to reikia, šį spektaklį suras, ateis, kam nereikia, tegul eina kitur.

Kaip Jūs dirbate su aktoriais? Visų režisierių darbų metodai šiek tiek skiriasi. Kas svarbu Jums?

Man patinka su aktoriais susikalbėti pirštais. Labai džiaugiuosi, kai galiu stebėti staigų aktoriaus supratimą, kai emociją, mintį jis tiesiog „pagauna“ ore. Patinka, kai nereikia daug kalbėti.

Spektaklio „Scenos iš vedybinio gyvenimo“, rež. Vytautas Rumšas, premjera įvyks kovo 14, 15, 16 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras
DRAMOS TEATRAS SPEKTAKLIS VYTAUTAS RUMŠAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojų darbo užmokestis yra vienas didžiausių viešojo transporto sektoriuje, o nuo šių metų balandžio mėnesio jis dar padidės. „Pasitarimo tarp UAB „Vilniaus viešasis transportas“ administracijos ir Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės darbuotojų metu buvo sutarta, kad nuo balandžio mėnesio 3,4 procento dydžiu bus didinamas visų bendrovės darbuotojų, išskyrus vadovų ir s...
Būstas
Labiausiai savo gyvenamuoju rajonu yra patenkinti Senamiestyje, Žirmūnuose ir Naujamiestyje įsikūrę vilniečiai, o daugiausiai pastabų gyvenamajai aplinkai turi Šeškinės, Pilaitės bei Vilkpėdės gyventojai. Sostinės gyventojų pateikti atsakymai leidžia užčiuopti konkrečias priežastis, kodėl jie taip jaučiasi. Šiuos rezultatus atskleidė „Darnu Group“ įsteigtos kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir...
Įvykiai
Trečią savaitę UAB „Vilniaus viešasis transportas“, talkinant UAB „Vilniaus apšvietimas“ ir UAB „Grinda“, atlieka senesnių nei 40 metų kontaktinių tinklų atramų (stulpų, laikančių troleibuso kontaktinį tinklą) po žeme esančių dalių vertinimo darbus. Tokių atramų sostinėje priskaičiuojama apie 3000. Atliekant vertinimo darbus, ardoma kelio ar žemės danga, atkasamas gruntas iki pat atramos pamato ir specialiu prietaisu matuojamas metalinės atramos sienelės s...
Švietimas
Vilnius tęsia inovacijų ir verslumo ugdymo lyderystę mokyklose: šiais mokslo metais atidaroma 14 naujų „FabLab“ kūrybinių dirbtuvių, kuriose moksleiviai gali kurti, išradinėti ir mokytis autentiškoje įveiklinančioje aplinkoje, aprūpintoje šiuolaikiška gamybos įranga. Vaikai konstruoja, modeliuoja, projektuoja, gamina įvairius gaminius, modelius, maketus ar prototipus ir net steigia bendroves. Tokios dirbtuvės labai paskatina jų verslumą, kūrybiškumą, domėj...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia prisidėti prie sostinės istorinio pažinimo ir kviečia mokslininkus bei tyrėjus dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Tikimasi, kad trečius metus iš eilės skiriamos stipendijos mokslininkams paskatins ir toliau puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, pakvies domėtis Vilniaus miesto istorija, taip kuriant istorinės atminties gyvybingumą. Šiemet stipendijoms skirta 20 tūkst. eurų. Stipendijos šiemet ir vėl bus...
Įvykiai
Vilniaus senamiestyje atgimstančiame rajone šių metų rudenį duris atvers naujas vilniečių ir sostinės svečių traukos centras – „Paupio turgus“. Bendrovės „Darnu Group“ plėtojamame „Paupyje“ įsikursiančio beveik 2 tūkst. kv. m. ploto turgaus interjerą kurianti architektūros studija „Plazma“ atskleidė, kaip atrodys naujoji erdvė, kurioje netrukus apsilankyti kvies restoranai, maisto parduotuvės, vyks kulinariniai ir kultūriniai renginiai. Kursis žiemos sode...
Įvairios
Nors šiemet šalta žiema, kurią reikėtų varyti iš kiemo, mūsų neaplankė, šilti orai nekeičia nuo seno nusistovėjusių tradicijų. Apie artėjantį pavasarį bylojanti Užgavėnių šventė yra neatsiejama nuo persirengėlių, kaukių, Lašininio ir Kanapinio kovos bei, žinoma, blynų. Kad jie būtų ypač gardūs, galima išsikepti pačių įvairiausių blynų. Nuo seno manoma, kad jeigu Užgavėnių šventės metu gausiai ir sočiai valgysite, sėkmė lydės visus metus. Tarp tradicinių Už...
Įvykiai
Vilniuje gyvenančio medijų menininko Andriaus Grigalaičio fotografijų ciklas "Migla. Kiti pasauliai" Peizažo kategorijoje pateko tarp šių metų "Sony World Photography Awards" konkurso finalininkų. Atrankos komisija fotografijas atrinko iš rekordinio skaičiaus (135 020) pateiktų fotografijų kiekio. Konkurse dalyvavo autoriai iš 163 šalių. Fotografijų ciklas "Migla. Kiti pasauliai" skirtas miglai. Jame autorius analizuoja kaip migla keičia kraštovaizdį, kuri...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai ikiteisminiame tyrime dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, nusprendę patikrinti turimą informaciją dėl dokumentų padirbinėjimo, ikiteisminį tyrimą pasuko netikėta linkme. Šių metų sausio mėnesį buvo atlikta sėkminga operacija, kurios metu sulaikytas Vilniaus miesto gyventojas, besivertęs dokumentų kl...