Pusė Vilniaus dvyliktokų naudojasi korepetitorių paslaugomis

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta baigiamųjų klasių moksleivių apklausa atskleidžia, kad 40 proc. moksleivių per paskutinius mokslo metus mokėsi papildomai su korepetitoriais. Dažniausiai korepetitorių paslaugomis naudojosi Vilniaus mieste besimokantys dvyliktokai. Papildomai mokėsi kas antras (47 proc.) sostinės dvyliktokas. Kitose vietovėse korepetitorių paslaugos šiek tiek mažiau populiariosios - jomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų.

„Korepetitoriaus paslaugomis dažniau naudojasi tie moksleiviai, kurie savo mokymąsi apibūdina kaip sistemingą ir atsakingą. Taip pat pastebime, kad kur kas dažniau korepetitorių paslaugomis naudojasi gerai besimokantys dvyliktokai", - teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Pusė moksleivių, turinčių 9-10 balų pažymių vidurkį, mokėsi papildomai. Tarp mokinių, turinčių 7-8 balų vidurkį, korepetitorių paslaugomis naudojosi 38 proc. dvyliktokų. Šios paslaugos mažiausiai populiarios tarp žemiausius pažymius turinčių moksleivių. Tik kas penktas moksleivis, kurio vidurkis 6 balai arba mažesnis, naudojosi papildomo mokymo paslaugomis.

Korepetitorių paslaugomis dažniau naudojasi pasiturinčių tėvų atžalos

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad vaikai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip pasiturinčią, dažniau naudojasi korepetitorių paslaugomis. Apie pusė dvyliktokų, kilusių iš ekonomiškai stipresnių šeimų, bent kartą per praėjusius metus mokėsi su korepetitoriaus pagalba ar lankė kursus. Mažiau pasiturinčių šeimų atžalos papildomo mokymosi galimybėmis naudojasi rečiau. Šiek tiek daugiau nei trečdalis moksleivių iš ekonomiškai silpnesnių šeimų galėjo pasinaudoti korepetitoriaus paslaugomis, nepaisant to, kad korepetitoriaus poreikį išreiškė panašus skaičius moksleivių abiejose grupėse.

Skiriasi ir dalykų, kuriuos papildomai mokosi skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikai, skaičius. Tyrimas atskleidžia, kad moksleiviai iš mažiau pasiturinčių šeimų dažniausiai papildomai mokosi vieną dalyką, o labiau pasiturintys jų bendramoksliai samdo 2 ir daugiau korepetitorių. Tris ir daugiau dalykų papildomai mokosi daugiau nei penktadalis moksleivių iš pasiturinčių šeimų ir vos 5 proc. vaikų iš finansiškai labiau pažeidžiamos aplinkos.

„Taigi, nors poreikį turėti korepetitorių ir išreiškė panaši dalis moksleivių abiejose grupėse, pasiturintys moksleiviai kur kas dažniau samdo korepetitorius ir gali sau leisti mokytis daugiau dalykų. Tikėtina, kad geresnės galimybės artėjant mokyklos baigimui naudotis korepetitorių paslaugomis prisideda prie žinių atotrūkio didinimo, kuris vėliau atsispindi egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. Galiausiai turime situaciją, kai žemo socioekonominio statuso moksleiviai dvigubai rečiau nei likusieji išlaiko būtinus egzaminus siekiant gauti valstybės finansavimą studijoms ir dvigubai rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas", - sako G. Jakštas.

Pagrindinis motyvas - dalykas neįsisavintas pamokų metu

Nepaisant to, kad papildomo mokymo paslaugomis dažniausiai naudojasi geriausi moksleiviai, pagrindine korepetitorių pasitelkimo priežastimi dvyliktokai nurodo dalyko turinio neįsisavinimą pamokų metu. Net 44 proc. moksleivių, besinaudojančių korepetitorių paslaugomis, mano, kad per pamokas nepajėgia įsisavinti mokomojo dalyko. Trečdalis korepetitorių paslaugomis besinaudojančių moksleivių tai daro, nes mano, kad jų turimi mokytojai prastai išaiškina dalyko turinį.

Mokytojai į savo darbą žvelgia mažiau kritiškai. Vos 1 proc. mokytojų teigia, kad moksleiviai korepetitorių paslaugas renkasi dėl to, kad mokytojai prastai aiškina mokomojo dalyko turinį. 44 proc. mokytojų mano, kad svarbiausia korepetitoriaus pasirinkimo priežastis yra ta, kad mokiniai nepajėgia per pamoką įsisavinti mokomojo dalyko turinio. Penktadalis mokytojų mano, kad dvyliktokai renkasi korepetitorius dėl tėvų ar kitų artimųjų daromos įtakos.

G. Jakšto teigimu, naudojimosi korepetitorių paslaugomis tendencijos kinta mažai. „Lyginant šio tyrimo ir 2015 m. atliktos apklausos rezultatus pastebime, kad tendencijos išlieka panašios. Korepetitorių paslaugomis naudojasi vidutiniškai du iš penkių moksleivių. Valstybės kontrolės vykdytos tėvų apklausos duomenimis, apie trečdalis tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, nurodė besinaudojantys korepetitorių paslaugomis. Dažniausiai šias paslaugas renkasi pažangesni ir stipresnėse mokyklose besimokantys, ekonomiškai labiau privilegijuoti dvyliktokai", - sako G. Jakštas.

Moksleiviai Korepetitorius MOSTA Studijos Abiturientai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupi...
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos septintajame ture akis į akį stojo du pirmame ketverte įsitaisę klubai – Vilniaus „Žalgiris“ bei „Kauno Žalgiris“. Vilniečiai įrodė savo pranašumą ir užtikrintai įveikė varžovus rezultatu 3:1 (2:1). Dvikova svečiams prasidėjo šaltu dušu: jau 2-ąją minutę kauniečiai grubiai suklydo savo aikštės pusėje, kamuolį perėmė Matas Vareika ir vienu lietimu šį pasiuntė Pau Moreriui, kuris tiksliu smūgiu į tolimąjį vartų kampą išvedė „Žalgirį“...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Įvykiai
Šiandien 20.53 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vasario 16-osios g. 4 atvira liepsna dega butas pirmame aukšte. Gaisro metu nukentėjo moteris.  Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Įvykiai
"Oro navigacija” informuoja, kad pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimui ir atsižvelgiant į ženkliai išaugusį besileidžiančių ir kylančių lėktuvų skaičių Vilniuje, nuo gegužės mėnesio keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš Lietuvos sostinės.  Pakeitimai daromi bendradarbiaujant su už skrydžių saugą atsakingomis Lietuvos institucijomis bei Lietuvos oreivių draugija.  Siekiant užtikrint skrydžių saugą, naujoji tvarka numato šiuos pa...
Įvykiai
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas tęsia savo veiklos efektyvinimą bei modernizavimą: penktadienį Vilniaus Akropolyje duris atvėrė erdvus naujos koncepcijos pašto skyrius, kuriame galima atlikti įvairias finansines operacijas ir siųsti bei atsiimti pašto siuntas.  „Vilniaus Akropolyje iki šiol veikė du pašto skyriai: 36 kv. m prieš MAXIMA parduotuvę ir 30 kv. m prieš „Deichmann“ parduotuvę, tačiau nenutrūkstantis lankytojų srautas ir įvairesnių pašto paslaugų...
Sportas
„Žvaigždė? Aš? Nesąmonė. Tai trukdo sportininkui, – atvirai sako kovotojas Marius Žaromskis. – Bent jau man dėmesys visada trukdydavo. Lietuvoje pastebėjau, kad mane irgi žmonės atpažįsta. Pažiūri, pabaksnoja pirštais ir nueina. Lietuviai kuklūs“. Paskutinį kartą M. Žaromskis gimtinėje kovojo 2008-aisiais, kai „BUSHIDO Hero‘s“ turnyre pirmajame raunde nokautavo lenką Jedrzejų Kubskį. „Tai vyko senokai, tačiau viską prisimenu tarsi tai būtų vykę vakar“, – n...
Įvykiai
Šiandien 13.57 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kavarijų ir Žalgirio g. sankirtoje, po sudarytos avarinės situacijos,   staigiai stabdant keleiviniam autobusui salone nukrito ir  susižalojo vyras ir moteris.  Informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausijam policijos komisariatui.
Verslas
Didžiausiame Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centre Vilniaus „Akropolyje“ vykdomo atnaujinimo projekto „Akropolis persirengia“ metu jau įvykdyta 70% suplanuotų komercinio ploto atnaujinimo darbų, viena po kitos atidaromos atsinaujinusios parduotuvės. Šią savaitę prekybos ir pramogų centre naujose patalpose atsidaro didžiausia Lietuvoje, naujos koncepcijos „Lindex“, nauja „Denim Dream“, atsinaujinusi „Sterntaler“ parduotuvė ir modernus „Lietuvos pašto“...