Ši žiema Vilniuje buvo gerokai intensyvesnė, nei praeita

UAB „Grinda“, prižiūrinti Vilniaus miesto gatves, baigė žiemos sezoną ir pradėjo šiltojo metų laiko darbus – gatvių valymą, duobių taisymą ir gatvių asfaltavimą.  

Žiema prasideda... spalį

Žiemą „Grinda“ atsakinga už 1700 km Vilniaus gatvių tinklo priežiūrą. Įvertinusi praėjusių metų patirtis, bendrovė žiemos sezoną pasitiko sustiprinusi ne tik techninę bazę, bet ir optimizavusi žmogiškuosius išteklius, darbo organizavimą. 

Sostinės gatvėse žiemą dirbo 36 druskų ir 12 smėlio barstytuvų. Intensyvaus snygio metu gatvių priežiūros technika per naktį atlikdavo po 3-4 reisus ir išvalydavo apie 5 tūkst. km sostinės gatvių. Per visą žiemos sezoną sostinės gatvių priežiūros technikos vairuotojai atliko 7200 reisų, nuvažiavo 285 tūkst. kilometrų – tai prilygsta beveik 7 kartų kelionei aplink pasaulį (pernai – apie 200  tūkst. km). 

Gatvių priežiūros technika į sostinės gatves išvažiavo jau spalio 29 d., mat jau pirmosios šalnos apsunkina eismo sąlygas. Tikroji žiema prasidėjo lapkričio 23 d., Lietuvos hidrometereologijos tarnybos duomenimis, dviem su puse savaitės anksčiau nei įprastai. 

Ši žiema – kur kas intensyvesnė nei pernykštė

Nuo pat pirmųjų žiemos apraiškų itin atidžiai buvo stebimos ir analizuojamos orų prognozės, prieš pašalimus ir snygius gatvės buvo barstomos prevenciškai. „Grinda“ dalijosi perspėjimais apie gręsiančias oro permainas ir pavojingus reiškinius keliuose, operatyviai reagavo į vilniečių pranešimus apie nenuvalytas gatvių atkarpas.

Ši žiema išsiskyrė ryškiais temperatūrų svyravimais: Lietuvos hidrometereologijos tarnybos duomenimis, lapkritį aukščiausia temperatūra Vilniuje siekė 10,5°C, žemiausia – -9,1°C. Per keturis sezono mėnesius (lapkritis-vasaris) termometro stulpelis 0°C padalą kirto net 42 kartus! (vien vasarį – 21 kartą).

Esant silpnai neigiamai temperatūrai dažnai formuojasi sniegą nešantys debesys. Ilgalaikiai, kelias paras trunkantys snygiai ne kartą pareikalavo maksimalių kelininkų pastangų. Štai vien tik  pirmąjį gruodžio dešimtadienį sniego kiekis Vilniuje beveik 3 kartus viršijo standartinę klimato normą.

Pagrindinėse miesto gatvėse naudojama techninė druska barstant maišoma su iš anksto paruoštu druskos tirpalu. Anksčiau prasidėjusi žiema, prevencinis barstymas, dažni ilgalaikiai snygiai pareikalavo ir didesnių išteklių gatvių priežiūrai. Techninės druskos šiemet sunaudota 19,6 tūkst. tonų (38 proc. daugiau nei kasmet) – tokio kiekio druskos vagonų sąstatas nusidriektų bene 4 km.  Mažesnio intensyvumo gatvėse sunaudota per 14 tūkst. kubinių metrų (daugiau nei 20 tūkst. tonų) smėlio ir druskų mišinio.

Naujoji technika – pačiu laiku

„Staigios orų permainos ir kelias paras trunkančios pūgos buvo tikras iššūkis ir technikai, ir žmonėms. Buvo dienų, kai stichijos išbandymų neatlaikydavo technika, tačiau darbuotojai kantriai ir atsakingai atliko savo darbą. Pačiu laiku įsigijome naujos technikos – tai leido operatyviai reaguoti į situaciją mieste, tapo lengviau įsiklausyti į vilniečių lūkesčius,“ – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Šį sezoną bendrovę pasiekė 12 naujų universalių sunkvežimių-savivarčių su valymo ir barstymo įranga. Didieji triašiai sunkvežimiai su galingais sniego verstuvais, galinčiais vienu važiavimu nuvalyti dvi eismo juostas iš karto, buvo naudojami miesto aplinkkelių ir greitojo eismo gatvių priežiūrai, mažesnieji papildė technikos parką ir pakeitė nusidėvėjusią techniką. 

Rūpindamasi vilniečių saugumu, „Grinda“ savo lėšomis 60 atokesnių sostinės vietų, kurios nepatenka į žiemą reguliariai prižiūrimų gatvių sąrašus, išdėstė smėlio ir druskų konteinerius. Esant sudėtingoms eismo sąlygoms, gyventojai galėjo patys pasibarstyti slidžias įkalnes ar nuokalnes, kol atvykdavo miestą prižiūrinčių įmonių technika. Smėlio ir druskų mišiniu gyventojai galėjo naudotis nemokamai. Ši iniciatyva sulaukė itin didelio vilniečių dėmesio, tad bendrovė ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistai vertina prašymus tokius smėlio konteinerius įrengti ir kitose miesto vietose.

Grinda
Žiemos sezonas Vilniaus gatvės Grinda Gatvių priežiūra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbų Kernavės ir Dubingių gatvėse nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. laikinai bus ribojamas eismas. Darbai bus vykdomi etapais, darbų rangovas UAB „Gensera“ (išsamesnė informacija tel. 8-46 416188). Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų. Vilniaus savivaldybė atsiprašo už laikinus nepat...
Miesto plėtra
Dešiniojoje Neries krantinėje, kitapus Vilniaus Senamiesčio, darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda modernaus gyvenamųjų namų kvartalo „Naujoji Rivjera“ statybų antrąjį etapą. Sporto gatvėje iškilsiančių „Naujoji Rivjera II“ namų gyventojai turės retą galimybę gyventi miesto centre ir gamtos apsuptyje. Tai vienas paskutinių gyvenamųjų namų projektų, kuriamų Neries pakrantėje centrinėje miesto dalyje. Šalia Neries bus pastatyti du 4 ir 6 aukš...
Laisvalaikis
2019 m. balandžio 25 d. 20 val. gyvos muzikos klube TAMSTA susitikti kviečia grupė „Baltos varnos“. Gražia tradicija tampa susitikimas toje pačioje vietoje kiekvieną balandį. Besiruošdami koncertinei programai grupės nariai žada paruošti geriausias savo dainas . Grupė „Baltos varnos“ – tai keturios jaunos ir be galo talentingos asmenybės, kurias jungia muzika. Pagrindinės vokalistės ir dainų kūrėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės spindi  Laumių vaidmenyse...
Interviu
Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto šviesos“, Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Naubertu Jasinsku. Tai yra Jūsų debiutas, tad įdomu būtų sužinoti, kur prasideda Jūsų režisūros šaknys. Į režisūros mokslus stojau iš karto po mokyklos. Reiktų prisipažinti, kad sąmoningai teatrą atradau labai vėlai, praktiškai likus porai metų iki stojamųjų. Esu šiaulietis, tad spektaklius žiūrėjau Š...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) ieškinį dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio kultūros paveldo statinio Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingųjų savybių naikinimo. Teismo sprendimu, statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, atstatant statinį į i...
Kriminalai
Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikitei...
Įdomu!
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių š...
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...