Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Mūsų klasė“ vos pasirodęs 2013 m. nepaliko abejingų. Yanos Ross pastatymas vieniems atrodė per drąsus, gal net ciniškas, kitus žiūrovus be galo sujaudino. Diskusijas šiek tiek numalšino „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija – scenos meno ekspertai „Mūsų klasei“ skyrė net 4 apdovanojimus ir jis tapo geriausiu metų spektakliu.
Dabar spektaklis jau turi ištikimą žiūrovą Vilniuje, o balandį išsiruošia į pirmąsias gastroles Lietuvoje – balandžio 6 d. aplankys Alytaus žiūrovus, o balandžio 11 d. – Klaipėdą. Nors užsienyje „Mūsų klasė“ jau pabuvojo – spektaklis sužavėjo Kinijos žiūrovus ir sulaukė dėmesio Serbijoje.
Apie ką spektaklis?
Tad apie ką gi šis spektaklis? Pjesės, pagal kurią sukurta „Mūsų klasė“ autorius Tadeuszas Słobodzianekas rėmėsi realia viename Lenkijos kaime nutikusia istorija, kai daržinėje savo buvusius klasės draugus sudegino bendraamžiai ir kaimynai. Kai vieni rinkosi budelių vaidmenį, kiti priešingai – tapo žydų gelbėtojais. Kas nulėmė jų pasirinkimus? Kaip esant kritinei situacijai pasielgtume patys? Spektaklyje vaizduojama viena mokyklos klasė – iš pradžių jų jaunystė, šėlionės, vėliau – baisus karo laikotarpis, išdavystės, ir galiausiai – senatvė, gyvenimo apmąstymas.
Režisierė Yana Ross sako: „Tai – žmogaus gyvenimo epas nuo gimimo iki mirties. Tiesiog kažkuriame etape atsiranda II pasaulinis karas ir genocidas. Visi klasės draugai kartu pergyvena visą dvidešimtąjį amžių – nuo mokyklos žaidimų iki mirties. Ir įdomiausia, kad kiekvienas skirtingai prisimena tą skaudų laikotarpį. Statant šį spektaklį, man buvo labai svarbu išklausyti gyvus istorijos liudininkus. Ilgai ruošėmės šiam spektakliui, rinkome medžiagą. Kol dar yra žmonių, kurių galime paklausti, kaip viskas buvo, tai nėra istorija – tai mūsų gyvenimas. Tik kyla klausimas, kaip veikia žmogaus atmintis, kaip keičiasi žmogaus požiūris į praeitį ir ar tie prisiminimai yra teisingi.“
Aktorius Marius Repšys teigia: „Visų pirma, šis spektaklis yra apie žmogų, žmonių santykius, apie kraštutinumus. Spektaklyje daug bendražmogiškų dalykų tokių kaip meilė, draugystė, išdavystė. Kai susiklosto ekstremalios situacijos, kaip spektaklyje, žmonės elgiasi labai neprognozuojamai. Vienas, sakantis, kad kilus karui eis kariauti, ginti savų, iškilus pavojui gali padaryti visiškai priešingai. O sakantis, kad bijau, kad neisiu ginti tėvynės, gali imti ir pasielgti didvyriškai. „Mūsų klasėje“ pamatome, ką kraštutinėmis aplinkybėmis gali žmogus, sužinome, kokį siaubą teko patirti pjesės veikėjams. „Mūsų klasėje“ nėra nei gerų, nei blogų personažų, tiesiog žmonės, atsidūrę ekstremaliose sąlygose“