Neįgalieji Lietuvoje turi mažai galimybių įsidarbinti

Elektros įrangą gaminančiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus įmonei „Liregus“, kurioje didžioji dalis darbuotojų - regėjimo negalią turintys žmonės, vadovaujantis Leonas Kirkilovskis sako, kad neįgaliųjų integracijos politikai Lietuvoje labiausiai trūksta nuoseklumo ir sutarimo.

Pats regėjimo negalią turintis „Liregus“ vadovas įsitikinęs, kad pagrindinis būdas gerinti neįgaliųjų integraciją – sudaryti sąlygas stabiliam darbui, kuris negalią turinčiam žmogui visų pirma sukuria prasmės pojūtį.

„Jau 31 metus vadovauju įmonei, kurioje dirba neįgalieji. Nors priklausome Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, tačiau pas mus darbuojasi ne tik aklieji, silpnaregiai, bet ir kurtieji. Puikiai žinau, savo kailiu patyriau, kas darbas buvo man, ir kas jis yra šiems žmonėms. Tačiau integracijos modelio nestabilumas, nuolatinis nerimas dėl to, ar dar turėsime kur dirbti, labai apsunkina situaciją ir skaldo neįgaliųjų bendruomenę“, – įsitikinęs vyras.

Pasak jo, Lietuvoje veikia net 35 organizacijos, atstovaujančios neįgaliųjų interesams, tačiau net ir tarp jų nėra vieningo sutarimo, koks integracijos modelis labiausiai tiktų Lietuvai.

„Matome daug įvairių bandymų kurti naujus modelius, ardyti tai, kas jau sukurta ir veikia. Tikrai ne visada siūlant pokyčius atsižvelgiama į pažeidžiamiausių argumentus bei poreikius. Kad ir dabartinis vajus dėl socialinių įmonių statuso, siūlomo terminuoto subsidijavimo. Mano galva, tai toli gražu nėra apgalvota reforma, nes neįvertinama, kokios pasekmės gali būti“, – įsitikinęs jis. 

Pasak jo, įprasto modelio griovimas gali tapti nuosprendžiu tūkstančiams žmonių, šiuo metu dirbančių socialinėse įmonėse. Juo labiau, kad terminuoto subsidijavimo klausimas skaldo negalią turinčių žmonių bendruomenę.

„Jei negalią turinčio žmogaus darbingumas siekia 40 proc. tai ir reiškia, kad jis gali tiek pridėtinės vertės sukurti ir jis niekaip nepakonkuruos su sveiku dirbančiu žmogumi. Bandoma sakyti kitaip, aiškinti, kad viskas įmanoma, bet realybė, deja, ne tokia. Būtent todėl, kad našumas taip pat skiriasi,  subsidijos ir yra skirtos šiam skirtumui padengti“, – įsitikinęs L. Kirkilovskis.

Pasak jo, dažnai nutylimas ir tas faktas, kad mokesčių pavidalu socialinės įmonės sumoka daugiau, nei gauna iš subsidijų, visiškai nevertinamas kaštų ir gaunamos naudos santykis, kuris yra žymiai svarbesnis vertinant socialinių įmonių veiklos efektyvumą valstybės mastu.

„Tai nepatogus, nutylimas faktas, nes jis nėra naudingas tiems, kurie norėtų neįgaliuosius darbo ieškoti pasiųsti į laisvą rinką. Socialinėse įmonėse ne tik sukuriamos darbo vietos, vyksta visapusiška integracija, bet ir iš tiesų vystomas verslas, turintis socialinę misiją. Esame skaičiavę, kad uždirbame 15 proc. daugiau nei į mūsų veiklą investuoja valstybė“, – sako „Liregus“ vadovas.

Jo teigimu, neįgaliųjų įmonės jau yra tapę savotiškomis socialinėmis bendruomenėmis su nusistovėjusiu darbo ritmu, našumu bei savitarpio pagalba, kuomet dirbantieji vieni kitiems tampa savotiškais pagalbininkais ir padėjėjais. Suardyti šias bendruomenes neįgaliesiems reikštų didelį integracijos nuostolį bei neapibrėžtumą ateityje.

„Tikimės būti išgirsti ir sulaukti pakankamo dėmesio tiems žmonėms, kurie jau dabar visomis išgalėmis stengiasi kabintis į gyvenimą bei dirbti. Esu tikras, kad jiems esamos sąlygos negali būti iš esmės bloginamos, atimant tą nedidelę valstybės pagalbą, kuri suteikiama dabar, ir verčiant eiti į atvirą rinką. Bijau, kad tokiu atveju vienoje pažeidžiamiausių visuomenės grupių turėsime nedžiuginantį socialinį sprogimą ir jį lydinčius padarinius. Kad ir kokia marga neįgaliųjų bendruomenė būtų, laikas būtų kalbėtis su visais jos nariais ir bandyti ieškoti neskausmingiausių sprendimų“, – sako L. Kirkilovskis.

BNS
Neįgalumas Darbas Integracija. Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Šią vasarą oro linijų bendrovė „airBaltic“ pristatė lietuviška trispalve nudažytą orlaivį „Airbus A220-300“. Rugsėjo 16 dieną šis „Vilniaus“ vardu pavadintas lėktuvas pirmą kartą nusileido Lietuvos sostinės oro uoste. „airBaltic“ generalinio direktoriaus Martino Gauso teigimu, toks orlaivio dizainas buvo sukurtas siekiant pažymėti „airBaltic“ paslaugų paklausos augimą Lietuvos rinkoje. „Lietuvos rinka mums yra labai svarbi. Šiandien siūlome daugiau kaip 80...
Švietimas
Mykolo Romerio universitetas ir toliau palaiko ir skirs ypatingą dėmesį universitetų tinklo optimizavimo procesui. Rugsėjo 13 dieną Mykolo Romerio universiteto Taryba susirinkusi į posėdį priėmė nutarimą, kuriuo siūloma sudaryti Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto trejų metų strateginės partnerystės (jungtinės veiklos) sutartį, kurią įgyvendinant universitetai suartintų bendruomenes, vykdydami jungtines mokslinių tyrimų...
Įvykiai
Sekmadienį sostinės gatvėse pirmą kartą pasklido pėsčiųjų, dviračių, paspirtukų, riedlenčių, vaikų vežimėlių ir viešojo transporto žygis. Iš skirtingų miesto lokacijų pajudėję, automobilio atsisakę vilniečiai ir miesto svečiai susibūrė aikštėje prie Seimo, o nuo ten pajudėjo link Lukiškių aikštės, skatindami judėti ne tik darniai, bet ir draugiškai, kelyje pastebint vieni kitus. Šiuo žygiu Vilniuje atidaryta Europos judumo savaitė. „Nuo pavasario kiekvieną...
Įdomu!
Ant bendrovės „Krašto projektai“ pastato sienos esanti skulptoriaus Algio Griškevičiaus sukurta skulptūra „Žiogas – autoportretas“ atidengta 2008 m. 09 mėn.. Įspūdingas, šešių metrų ilgio ir pustrečio metro aukščio kūrinys sostinės Konstitucijos prospekte pastatytas privačia iniciatyva bei lėšomis. Kaip teigia skulptūros autorius, Vilniui trūksta įvairesnių skulptūrų, žaismingesnių akcentų. A. Griškevičiaus skulptūra „Žiogas – autoportretas“ vaizduoja milž...
Įvykiai
Kodėl mes tikime televizijos reklamų aktorių, persirengusių medikais ir reklamuojančių vitaminus, lūpomis sakoma informacija? Kaip iliuzionistai apgauna svarbiausią mūsų pojūtį – regėjimą? Kodėl raukomės ir burnoje kaupiasi daugiau seilių, kai matome kitus žmones, geriančius citrinos sultis? Kodėl parduotuvėje renkamės dažniau ne produkto turinį, o pakuotę, kuri padėta mūsų akių lygyje? Kaip sinchroniškai mušant plastiko vamzdžius galima atkurti žinomas me...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai pergalių seriją A lygoje pratęsė iki dešimties. Lietingą penktadienio vakarą žalgiriečiai namuose 5:0 (1:0) nepasigailėjo „Panevėžio“. Dvikovos pradžioje Vilniaus klubas dominavo – žaidimas vyko „Panevėžio“ aikštės pusėje. Rafaelis Broetto atrėmė pavojingus Tomislavo Kišo bei pirmą sykį A lygoje pasirodžiusio Hugo Videmonto smūgius, o panevėžiečiams, atlaikiusiems išpuolių laviną, pavyko ilgiau kontroliuoti kamuolį. Darbo...
Kultūra
Jau vienuoliktasis šiuolaikinės japonų kultūros festivalis „NowJapan“ įsibėgėjo scenos meno vakarais Šv. Kotrynos bažnyčioje, jie tęsis dar šią savaitę, o šeštadienį ir sekmadienį vilniečius džiugins nemokami Didžiojo savaitgalio renginiai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, jo kieme bei Senamiestyje. Šiųmetis festivalis ypatingas tuo, kad tai yra dovana kultūros mėgėjams – Didysis festivalio savaitgalis yra atviras visiems, o programa – nemokama....
Kultūra
Lietuvos rusų dramos teatras naująjį, 74-ąjį, sezoną pradeda ugningai – 2019 m. rugsėjo 20 dieną jį paskelbs širdis ir protus uždeganti futuristo poeto Vladimiro Majakovskio kūryba, skambanti premjeriniame Jono Vaitkaus spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. Ši premjera, naujai pažvelgianti į chrestomatinę rusų ir pasaulio literatūros asmenybę ir taps įspūdinga įžanga į teatro sezoną, kuriame numatytos penkios premjeros pagal klasiką ir š...