Neįgalieji Lietuvoje turi mažai galimybių įsidarbinti

Elektros įrangą gaminančiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus įmonei „Liregus“, kurioje didžioji dalis darbuotojų - regėjimo negalią turintys žmonės, vadovaujantis Leonas Kirkilovskis sako, kad neįgaliųjų integracijos politikai Lietuvoje labiausiai trūksta nuoseklumo ir sutarimo.

Pats regėjimo negalią turintis „Liregus“ vadovas įsitikinęs, kad pagrindinis būdas gerinti neįgaliųjų integraciją – sudaryti sąlygas stabiliam darbui, kuris negalią turinčiam žmogui visų pirma sukuria prasmės pojūtį.

„Jau 31 metus vadovauju įmonei, kurioje dirba neįgalieji. Nors priklausome Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, tačiau pas mus darbuojasi ne tik aklieji, silpnaregiai, bet ir kurtieji. Puikiai žinau, savo kailiu patyriau, kas darbas buvo man, ir kas jis yra šiems žmonėms. Tačiau integracijos modelio nestabilumas, nuolatinis nerimas dėl to, ar dar turėsime kur dirbti, labai apsunkina situaciją ir skaldo neįgaliųjų bendruomenę“, – įsitikinęs vyras.

Pasak jo, Lietuvoje veikia net 35 organizacijos, atstovaujančios neįgaliųjų interesams, tačiau net ir tarp jų nėra vieningo sutarimo, koks integracijos modelis labiausiai tiktų Lietuvai.

„Matome daug įvairių bandymų kurti naujus modelius, ardyti tai, kas jau sukurta ir veikia. Tikrai ne visada siūlant pokyčius atsižvelgiama į pažeidžiamiausių argumentus bei poreikius. Kad ir dabartinis vajus dėl socialinių įmonių statuso, siūlomo terminuoto subsidijavimo. Mano galva, tai toli gražu nėra apgalvota reforma, nes neįvertinama, kokios pasekmės gali būti“, – įsitikinęs jis. 

Pasak jo, įprasto modelio griovimas gali tapti nuosprendžiu tūkstančiams žmonių, šiuo metu dirbančių socialinėse įmonėse. Juo labiau, kad terminuoto subsidijavimo klausimas skaldo negalią turinčių žmonių bendruomenę.

„Jei negalią turinčio žmogaus darbingumas siekia 40 proc. tai ir reiškia, kad jis gali tiek pridėtinės vertės sukurti ir jis niekaip nepakonkuruos su sveiku dirbančiu žmogumi. Bandoma sakyti kitaip, aiškinti, kad viskas įmanoma, bet realybė, deja, ne tokia. Būtent todėl, kad našumas taip pat skiriasi,  subsidijos ir yra skirtos šiam skirtumui padengti“, – įsitikinęs L. Kirkilovskis.

Pasak jo, dažnai nutylimas ir tas faktas, kad mokesčių pavidalu socialinės įmonės sumoka daugiau, nei gauna iš subsidijų, visiškai nevertinamas kaštų ir gaunamos naudos santykis, kuris yra žymiai svarbesnis vertinant socialinių įmonių veiklos efektyvumą valstybės mastu.

„Tai nepatogus, nutylimas faktas, nes jis nėra naudingas tiems, kurie norėtų neįgaliuosius darbo ieškoti pasiųsti į laisvą rinką. Socialinėse įmonėse ne tik sukuriamos darbo vietos, vyksta visapusiška integracija, bet ir iš tiesų vystomas verslas, turintis socialinę misiją. Esame skaičiavę, kad uždirbame 15 proc. daugiau nei į mūsų veiklą investuoja valstybė“, – sako „Liregus“ vadovas.

Jo teigimu, neįgaliųjų įmonės jau yra tapę savotiškomis socialinėmis bendruomenėmis su nusistovėjusiu darbo ritmu, našumu bei savitarpio pagalba, kuomet dirbantieji vieni kitiems tampa savotiškais pagalbininkais ir padėjėjais. Suardyti šias bendruomenes neįgaliesiems reikštų didelį integracijos nuostolį bei neapibrėžtumą ateityje.

„Tikimės būti išgirsti ir sulaukti pakankamo dėmesio tiems žmonėms, kurie jau dabar visomis išgalėmis stengiasi kabintis į gyvenimą bei dirbti. Esu tikras, kad jiems esamos sąlygos negali būti iš esmės bloginamos, atimant tą nedidelę valstybės pagalbą, kuri suteikiama dabar, ir verčiant eiti į atvirą rinką. Bijau, kad tokiu atveju vienoje pažeidžiamiausių visuomenės grupių turėsime nedžiuginantį socialinį sprogimą ir jį lydinčius padarinius. Kad ir kokia marga neįgaliųjų bendruomenė būtų, laikas būtų kalbėtis su visais jos nariais ir bandyti ieškoti neskausmingiausių sprendimų“, – sako L. Kirkilovskis.

BNS
Neįgalumas Darbas Integracija. Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įdomu!
Sostinės savivaldybė pasitelkė inovatyvius sprendimus miesto planavimui – sukūrė unikalų, realios situacijos trimatį žemėlapį, kuris leidžia ne tik pamatyti miestą virtualiai, bet ir vertinti vykstančią miesto plėtrą realios aplinkos fone. Žemėlapiu gali naudotis visi adresu 3d.vilnius.lt  Žemėlapis padės atlikti ir planavimo darbus, tyrinėti tam tikros vietovės specifiką neišeinant iš darbo vietos ar namų, taip sutaupys ir lėšų ir laiko. Tikimasi, kad 3D...
Įvairios
Yra daugybė medžiagų, kurios naudojamos sniegui gatvėse šalinti. Kiekviena medžiaga turi unikalių savybių, kurios konkrečiai vietovei gali būti tinkamesnės nei kitos. Gatvių priežiūros specialistų pasirinkimas daugiausia priklauso nuo klimato, kainos ir prieinamumo bei naudojimo tikslo. VGTU Statybos inžinerijos katedros mokslininkai, ištyrinėję pasaulio patirtį ir palyginę ją su Lietuvos, pateikė išvadą, kad Vilnius kitų Europos sostinių kontekste atrodo...
Įvykiai
Jau antrus metus sostinės savivaldybė kviečia vilniečius ir miesto svečius sumenėti – kiekvieną vasario savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, po Vilnių kursuos du specialiai paženklinti nemokami autobusai, kuriais bus galima aplankyti net 25 Vilniaus šiuolaikinio meno galerijas ir muziejus. Šiuo maršrutu nemokamai vežama sausio 31–vasario 2 d., vasario 7–9 d., 14–16 d., 21–23 d. bei vasario 28 – kovo 1 d. Daugelyje akcijoje dalyvaujančių galerijų i...
Įvykiai
Sausio 30 d., ketvirtadienį, valstybės turtą valdantis Turto bankas kartu su partneriais Lukiškių kalėjime organizuoja atvirą renginį „Lukiškių vizija: atvira kūrybinė diskusija“. Į atvirą renginį kviečiami įvairių sričių specialistai, suinteresuotų pusių, bendruomenių ir visuomenės atstovai, kurie turi idėjų ir nori prisidėti prie naujos šios unikalios vietos paskirties paieškų. „Prieš savaitę buvome pasikvietę įvairių institucijų atstovus ir kartu diskut...
Įvykiai
Praėjusį savaitgalį 697-ąjį Vilniaus gimtadienį šviesų festivalyje šventė per 200 tūkstančių vilniečių ir miesto svečių, mobiliąja festivalio programėle pasinaudojo per 27 tūkst. vartotojų. Skaičiuojama, kad pernai šviesų festivalyje apsilankė apie 130 tūkst. žmonių. Festivalio metu sostinės centras ir Senamiestis virto didžiule modernaus meno šviesos galerija po atviru dangumi, kurioje šviesos instaliacijas sukūrė ne tik vietos menininkai, bet ir kūrėjai...
Įvykiai
„Kuriu Vilnių“ – menas netikėtose erdvėse sugrįžta nauju konkursu. Miesto inicijuota programa jau trečius metus gaivina primirštas sostinės erdves, keliolika meno kūrinių jau papuošė įvairias miesto erdves, kitas idėjas dar planuojama įgyvendinti. O menininkai kviečiami dalyvauti jau trečiajame konkurse – idėjoms paremti savivaldybė vėl skyrė 0,5 mln. eurų. Paraiškų laukiama iki 2020 m. sausio 31 d. „Miestas vis gražėja ir ypatingų meno akcentų atsiranda n...
Lietuvoje
Transporto kompetencijų agentūrai (TKA) nustačius kriterijus, padėsiančius objektyviai įvertinti lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo poveikį eismo saugos ir transporto pralaidumo požiūriu, savivaldybės jau gali kreiptis į Transporto kompetencijų agentūrą (TKA) dėl sankryžų, kuriose norima grąžinti lenteles, vertinimo. Sankryžų įvertinimas bus atliekamas skubos tvarka. „Savivaldybės, įvertinusios atitinkamos sankryžos eismo saugos situ...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ (13/7) Kaune patyrė pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ 61:71 (14:10, 10:26, 20:16, 17:19). Į Kauną atvykę vilniečiai pirmąjį kėlinį pradėjo greitomis atakomis ir praėjus 7 žaidimo minutėms abiejų ekipų rezultatas buvo lygus (9:9). E. Bendžius išprovokavo pražangą ties tritaškio linija, sumetė du baudų metimus ir „Rytas“ po to taškų nepelnė ir pirmasis kėlinys baigėsi 14:10. Antrasis ketvirtis buvo kiek mažiau rezultatyvesnis sostinės komandai...
Įvykiai
Sausio 25-ąją savo 697-ąjį gimtadienį mininti sostinė tradiciškai sulaukė Kauno staigmenos. Pastaruosius trejus metus kvietęs vilniečius atvykti į svečius, šiemet Kaunas šia proga sukūrė specialiai dekoruotas kojines „Neišskiriama pora“. Jos įamžintos ir šventiniame atviruke su užuomina į garsiąją Vilniaus turizmo skatinimo kampaniją „Europos G taškas“. Kairioji dedikuota Vilniui, o dešinė – Kaunui, bet gali būti ir atvirkščiai. Nuotaikingose kojinių ilius...