Neįgalieji Lietuvoje turi mažai galimybių įsidarbinti

Elektros įrangą gaminančiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus įmonei „Liregus“, kurioje didžioji dalis darbuotojų - regėjimo negalią turintys žmonės, vadovaujantis Leonas Kirkilovskis sako, kad neįgaliųjų integracijos politikai Lietuvoje labiausiai trūksta nuoseklumo ir sutarimo.

Pats regėjimo negalią turintis „Liregus“ vadovas įsitikinęs, kad pagrindinis būdas gerinti neįgaliųjų integraciją – sudaryti sąlygas stabiliam darbui, kuris negalią turinčiam žmogui visų pirma sukuria prasmės pojūtį.

„Jau 31 metus vadovauju įmonei, kurioje dirba neįgalieji. Nors priklausome Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, tačiau pas mus darbuojasi ne tik aklieji, silpnaregiai, bet ir kurtieji. Puikiai žinau, savo kailiu patyriau, kas darbas buvo man, ir kas jis yra šiems žmonėms. Tačiau integracijos modelio nestabilumas, nuolatinis nerimas dėl to, ar dar turėsime kur dirbti, labai apsunkina situaciją ir skaldo neįgaliųjų bendruomenę“, – įsitikinęs vyras.

Pasak jo, Lietuvoje veikia net 35 organizacijos, atstovaujančios neįgaliųjų interesams, tačiau net ir tarp jų nėra vieningo sutarimo, koks integracijos modelis labiausiai tiktų Lietuvai.

„Matome daug įvairių bandymų kurti naujus modelius, ardyti tai, kas jau sukurta ir veikia. Tikrai ne visada siūlant pokyčius atsižvelgiama į pažeidžiamiausių argumentus bei poreikius. Kad ir dabartinis vajus dėl socialinių įmonių statuso, siūlomo terminuoto subsidijavimo. Mano galva, tai toli gražu nėra apgalvota reforma, nes neįvertinama, kokios pasekmės gali būti“, – įsitikinęs jis. 

Pasak jo, įprasto modelio griovimas gali tapti nuosprendžiu tūkstančiams žmonių, šiuo metu dirbančių socialinėse įmonėse. Juo labiau, kad terminuoto subsidijavimo klausimas skaldo negalią turinčių žmonių bendruomenę.

„Jei negalią turinčio žmogaus darbingumas siekia 40 proc. tai ir reiškia, kad jis gali tiek pridėtinės vertės sukurti ir jis niekaip nepakonkuruos su sveiku dirbančiu žmogumi. Bandoma sakyti kitaip, aiškinti, kad viskas įmanoma, bet realybė, deja, ne tokia. Būtent todėl, kad našumas taip pat skiriasi,  subsidijos ir yra skirtos šiam skirtumui padengti“, – įsitikinęs L. Kirkilovskis.

Pasak jo, dažnai nutylimas ir tas faktas, kad mokesčių pavidalu socialinės įmonės sumoka daugiau, nei gauna iš subsidijų, visiškai nevertinamas kaštų ir gaunamos naudos santykis, kuris yra žymiai svarbesnis vertinant socialinių įmonių veiklos efektyvumą valstybės mastu.

„Tai nepatogus, nutylimas faktas, nes jis nėra naudingas tiems, kurie norėtų neįgaliuosius darbo ieškoti pasiųsti į laisvą rinką. Socialinėse įmonėse ne tik sukuriamos darbo vietos, vyksta visapusiška integracija, bet ir iš tiesų vystomas verslas, turintis socialinę misiją. Esame skaičiavę, kad uždirbame 15 proc. daugiau nei į mūsų veiklą investuoja valstybė“, – sako „Liregus“ vadovas.

Jo teigimu, neįgaliųjų įmonės jau yra tapę savotiškomis socialinėmis bendruomenėmis su nusistovėjusiu darbo ritmu, našumu bei savitarpio pagalba, kuomet dirbantieji vieni kitiems tampa savotiškais pagalbininkais ir padėjėjais. Suardyti šias bendruomenes neįgaliesiems reikštų didelį integracijos nuostolį bei neapibrėžtumą ateityje.

„Tikimės būti išgirsti ir sulaukti pakankamo dėmesio tiems žmonėms, kurie jau dabar visomis išgalėmis stengiasi kabintis į gyvenimą bei dirbti. Esu tikras, kad jiems esamos sąlygos negali būti iš esmės bloginamos, atimant tą nedidelę valstybės pagalbą, kuri suteikiama dabar, ir verčiant eiti į atvirą rinką. Bijau, kad tokiu atveju vienoje pažeidžiamiausių visuomenės grupių turėsime nedžiuginantį socialinį sprogimą ir jį lydinčius padarinius. Kad ir kokia marga neįgaliųjų bendruomenė būtų, laikas būtų kalbėtis su visais jos nariais ir bandyti ieškoti neskausmingiausių sprendimų“, – sako L. Kirkilovskis.

BNS
Neįgalumas Darbas Integracija. Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) ieškinį dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio kultūros paveldo statinio Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingųjų savybių naikinimo. Teismo sprendimu, statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, atstatant statinį į i...
Kriminalai
Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikitei...
Įdomu!
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių š...
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupi...
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos septintajame ture akis į akį stojo du pirmame ketverte įsitaisę klubai – Vilniaus „Žalgiris“ bei „Kauno Žalgiris“. Vilniečiai įrodė savo pranašumą ir užtikrintai įveikė varžovus rezultatu 3:1 (2:1). Dvikova svečiams prasidėjo šaltu dušu: jau 2-ąją minutę kauniečiai grubiai suklydo savo aikštės pusėje, kamuolį perėmė Matas Vareika ir vienu lietimu šį pasiuntė Pau Moreriui, kuris tiksliu smūgiu į tolimąjį vartų kampą išvedė „Žalgirį“...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...