Ieškau mažo buto. Vietos automobiliui nereikia

Per pastaruosius 15 metų vidutinis naujo būsto plotas sumažėjo 10 kv. m – nuo 60 kv. m iki 50 kv. m. Analogiškai mažėja ir mažas būstas: rinkoje jau paklausūs ne tik 40 kv. m, bet ir kur kas mažesni – 25–30 kv. m ploto butai. Pokyčius diktuoja ne tik jaunoji karta, besikeičiantis gyvenimo būdas, bet ir paprasčiausia logika.

Nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad mažo ploto butai iš tiesų yra labai paklausūs, tačiau drastiškai didinti projektuose tokių butų skaičių būtų neįžvalgu ir neapdairu.

Būsto dydį lemia vieta ir potencialūs pirkėjai

„Pastaruosius trejus metus stebime tą pačią tendenciją: labiausiai paklausūs mažo ploto – iki 35 kv. m – vieno ar pusantro kambario būstai su bendra virtuvės ir svetainės erdve bei miegamuoju. Jeigu kvadratinio metro kaina būtų tokia pat, kaip ir kitų projekto butų, jų neliktų jau per pirmąsias tris dienas“, – sako bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Tokią paklausą lemia investuotojai, kurie mažus butus perka nuomoti. Nors mažo ploto būstų kvadratinis metras yra iki 30–50 proc. brangesnis negu vidutiniškai kainuoja kiti to paties projekto butai, investuoti vis tiek verta: mažo būsto sandorio ir įsigijimo vertė gerokai mažesnė, o nuomos kainos – labai panašios, kaip ir didesnių būstų. Taigi nugali ekonominė logika – investuoji mažiau, o gauni daug, investicija atsiperka greitai.

Analogišką tendenciją stebi ir kiti NT plėtotojai: jeigu pirkėjas ieško paties mažiausio būsto, paprastai jis bus skirtas nuomai.

Tačiau nė viena iš įmonių, kurias kalbino portalas Statybunaujienos.lt, nesiryžta projektuose drastiškai didinti mažo ploto butų skaičiaus. M. Žibūdos žodžiais, tai būtų netvaru.

„Kiek ir kokių butų bus projekte, lemia vieta arba potencialus klientas: kuo arčiau centro, tuo daugiau mažų butų, nes šiuo metu investuotojai, perkantys nuomai, o ne gyvenimui, ieško mažų butų kuo arčiau centro. Mažus butus paprastai nuomojasi vienišiai, kurie nori gyventi kuo arčiau miesto centro – kultūrinio, visuomeninio gyvenimo, – sako „Eikos“ atstovas. – Miegamuosiuose rajonuose stengiamės statyti kuo daugiau didesnių butų.“

Kitas faktorius, lemiantis, kiek ir kokių butų bus rengiama, – projekto koncepcija. Vienas iš tokių pavyzdžių – Kaune plėtojamas šiuolaikinis bendrabutis, kur visa erdvė suprojektuota nuomai, studentams. Tačiau yra ir gyvenamųjų daugiabučių, plėtojamų orientuojantis į investuotojus, kurių yra apie 30–40 proc. Jie perka ne tik nuomai, bet ir vaikams, tėvams, investicijai, taip užtikrindami santaupų saugumą. Tokios rinkos tendencijos lemia ir jau pradedamus plėtoti mikrobūsto projektus, kai daugiabučiame name dominuoja 20–30 kv. m ploto butai.

Plotą aukoja dėl gyvenimo šalia miesto centro

Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad mažų būstų paklausa priklauso nuo konkretaus projekto vietos mieste, jo lygio, kokybės ir kainų, tačiau, žvelgiant apskritai, – didesnis būsto plotas pirkėjams dabar jau nebūtinai yra svarbiausias privalumas.

„Pastebime, kad vis dažniau mažesnio būsto dairosi ne tik pirkėjai, ketinantys jį nuomoti, bet ir gyvenimo užmiestyje ar atokesniame rajone atsikandę žmonės. Miesto centro trauka šiandien yra išties akivaizdi, o dėl gyvenimo arčiau jo gyventojai vis labiau linkę aukoti dalį būsto ploto. Kartu ryškėja ir kita tendencija, kai mažesnį būsto plotą siekiama kompensuoti patrauklia jo aplinka – bendrosiomis, rekreacinėmis erdvėmis, terasomis, gerai išvystyta aplinkine infrastruktūra ar net gražia panorama pro langus“, – sako K. Vanagas.

Anot K. Vanago, bene paklausiausias šiandien yra tas būstas, kuriame suderinami gyvenimo miesto centre privalumai ir gamtos artumo pojūtis. Tokiu atveju ir būsto plotas tampa mažiau svarbiu faktoriumi.

„Jei šalia būsto yra įrengta jauki žalia terasa, kurioje vasarą ryte galima ramiai atsigerti kavos, tuomet ir papildomi kvadratiniai metrai namuose daugeliui nėra tokie svarbūs. Apskritai namai šiandien jau yra suvokiami gerokai plačiau nei tik vienas ar du kambariai su virtuve ir vonia. Šiandieniniam būsto pirkėjui tai ir žalias kiemas po langais, ir šalimais esantis skverelis ar jauki kavinukė, ir apylinkėse esantys kultūriniai-istoriniai ženklai. Vertinama visuma, o mūsų, kaip statytojų, užduotis – ją padaryti kuo patrauklesnę“, – sako K. Vanagas.

„Nesu prieš mažus butus. Esu prieš pirkėjų neraštingumą“

Bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba įsitikinęs, kad mažas butas negali būti mažesnis negu 40 kv. m ploto.

„Žmogui reikia ne būti, o gyventi. Iš to ir „Veikmės“ politika būsto atžvilgiu – patogumas, orus gyvenimas. Gyventi turi būti ir nebrangu, ir efektyvu, turi būti garantuotas geras aptarnavimas – visa, kas kuria gyvenimo kokybę. Todėl mes nekuriame bendrabučio ten, kur nereikia“, – pasakoja bendrovės „Veikmė“ direktorius E. Zaremba. Jo žodžiais, kad žmogus galėtų oriai gyventi vieno kambario bute, jo plotas turi būti ne mažiau 40 kv. m, koks yra butas su miegamojo erdve bei virtuvės-svetainės zona.

Planuodama butus, „Veikmė“ pirmiausia vertina didesnių būstų gyventojų poreikius. Jei laiptinėje yra trys vieno kambario butai ir vienas trijų kambarių butas, pastarojo gyventojai gyvens bendrabučio sąlygomis, nes žmonės, E. Zarembos nuomone, nepirks mažų butų gyventi sau, savo tėvams, – paprastai tai yra trumpalaikės nakvynės objektas. Todėl tik atskirais atvejais bendrovė šalia didelių butų įrengia mažo ploto būstus.

„Bet nesu prieš mažus butus. Esu prieš pirkėjų neraštingumą. Tyrimai apie gyvenimo kokybę liudija, kad pirkėjams reikia konsultantų, kurie padėtų išsirinkti būstą, – sako E. Zaremba. – Kas perka 40 butų investicijai, tam nereikia konsultantų. O kas perka butą gyvenimui, reikia teisinės konsultacijos. Gali nusipirkti pigų butą ir patekti į bėdą, nes neįvertintos gretimybės, namo paskirtis ir panašūs dalykai. Manau, kad žmonės sako nerandantys mažo ploto būstų ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad svarbi ir gyvenamoji aplinka, ir gretimybės, ir galimybės susikurti būtinas erdves mažame plote.“

Vienišiai sudaro apie penktadalį mažų būstų sandorių

Visuomenėje daugėja vieno asmens ūkių. Tai labai greitai suvokė ir persiorientavo maisto pramonė, fasuodama, pavyzdžiui, šešis kiaušinius ar vos kelias riekes duonos. Kaip rodo pastarųjų trejų metų „Eikos“ statistika, vienišiai sudaro apie penktadalį visų sandorių, o didžiąją mažų butų dalį nuperka investuotojai, nes jauni vienišiai neretai perka didesnį būstą, numatydami perspektyvą – kad susituoks arba susilauks vaikų.

„Stebime tendenciją – daugėja žmonių, kurie gyvena po vieną, gyvena ne bute, o mieste. Į butą grįžta tik pernakvoti. Vakarų Europoje grįžta net ne į butą, o į lovą, visa kita bendra, – pasakoja UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. – Visuomenė grįžta į vieno žmogaus ūkį. Tai jauni, neturintys šeimos žmonės, kurie atvažiuoja į Vilnių. Tai vyresni žmonės, kurie parduoda savo didelį, nebetinkantį dėl amžiaus butą: gal tai buvo namas be lifto, brangus išlaikyti, nes nerenovuotas. Nauji maži energiškai efektyvūs butai traukia ir vyresnius, nes yra patogūs gyventi, pigiai išlaikomi.“

„Miestas bus kitoks. Tai nutiks greičiau, negu mes įsivaizduojame“

Daug mažų butų viename name – ne tik atgrasantis bendrabučio šurmulys, bet ir brangesnė statyba, ir galvosūkis statytojams: daug mažų butų – daug automobilių – daug vietos jiems statyti, o kai tos vietos požeminiame garaže, neretai tenka pardavinėti pigiau už savikainą. Todėl, pripažįsta visi NT vystytojai, geriau statyti didelius butus, nes 1 butui reikia 1 parkavimo vietos. Mažų būstų statybą brangina ir pertvaros tarp butų, ir inžinerinės sistemos. Kaip sako UAB „Eika“ plėtros direktorius M. Žibūda, statyti 100 mažų butų ar 60 įvairaus ploto – ryškus skirtumas.

Tačiau ir čia ateina pokyčių, kuriuos lemia dalijimosi ekonomika: nemažai žmonių atsisako nuosavų automobilių. Dalis žmonių jų visai nevairuoja – dėl negalių, amžiaus, apsisprendimo. Tačiau pagal normatyvus plėtotojai yra priversti kiekvienam butui įrengti po parkavimo vietą, išskyrus miesto centrą.

„Juntame prieštaravimas tarp STR ir realios situacijos, tvarios plėtros, apie kurią kalba visas pasaulis. Biurų nuomininkai, pavyzdžiui, nori ateiti į energiškai tvarų biurą, žalios kompanijos skatina savo darbuotojus naudotis visuomeniniu transportu, dalijimosi sprendimais, – akcentuoja M. Žibūda. – Vystytojas turi rinktis, ką atitikti – STR ar rinkos poreikius, tarptautines tendencijas. Manau, esame virsmo etape, iki suvoksime, jog nereikia tiek parkingo vietų. Miestas – kalbant ir apie būstą, ir apie parkavimą, – bus kitoks daug greičiau, negu mes įsivaizduojame.“

Eika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) ieškinį dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio kultūros paveldo statinio Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingųjų savybių naikinimo. Teismo sprendimu, statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, atstatant statinį į i...
Kriminalai
Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikitei...
Įdomu!
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių š...
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupi...
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos septintajame ture akis į akį stojo du pirmame ketverte įsitaisę klubai – Vilniaus „Žalgiris“ bei „Kauno Žalgiris“. Vilniečiai įrodė savo pranašumą ir užtikrintai įveikė varžovus rezultatu 3:1 (2:1). Dvikova svečiams prasidėjo šaltu dušu: jau 2-ąją minutę kauniečiai grubiai suklydo savo aikštės pusėje, kamuolį perėmė Matas Vareika ir vienu lietimu šį pasiuntė Pau Moreriui, kuris tiksliu smūgiu į tolimąjį vartų kampą išvedė „Žalgirį“...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...