Užstrigusio žmogaus problemos – LNDT premjeroje „Orfeo. Miesto šviesos“

Pavasarį Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) žiūrovus pakvies į tris jaunųjų kūrėjų premjeras. Tai bus LNDT organizuoto Jaunųjų kūrėjų programos konkurso laimėtojų darbai. Pirmasis debiutuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentas Naubertas Jasinskas. Balandžio 25 d. žiūrovams jis pristatys šiuolaikiškai interpretuotą Orfėjo ir Euridikės mitą, kuriame atskleis šiuolaikinio žmogaus baimes, neveiksnumą ir tragiškus pasirinkimus.

„Kadangi paraišką rašėme labai ilgai ir nuoširdžiai, be šabloninių dažnai naudojamų sakinių, buvau įsitikinęs, kad bent jau į antrąjį atrankos etapą pateksiu. Aišku, kai jau atrinko tarp aštuonių geriausių ir kai reikėjo pristatinėti sumanymą žodžiu visai komisijai, atsirado jaudulys. Visgi laimėjau, tuomet buvo tikrai labai smagu, bet taip pat aplankė suvokimas: „oho, dabar reikia padaryti“. Tai viskas „darosi“, ir visai neblogai, linksma kurti, smagus procesas“, – laimėjimą atsimena Naubertas Jasinskas, režisūros magistrantūrą studijuojantis pas Yaną Ross.

Spektakliui „Orfeo. Miesto šviesos“ pjesę rašo dramaturgė Dovilė Zavedskaitė. Į savo pirmąjį spektaklį režisierius vaidinti pakvietė ne tik jaunus kolegas (Matą Dirginčių ir Kamilę Lebedytę), bet ir patyrusias aktores: Nelę Savičenko ir Vitaliją Mockevičiūtę. „Nelė ir Vitalija yra mano profesinės simpatijos, man visą laiką buvo malonu į jas žiūrėti scenoje ir ne veltui sakoma „Svajok drąsiai“. Pasvajojau. Pasiūliau joms vaidmenis ir jos sutiko. Man labai patinka kūrybinis procesas. Kiekviena repeticija yra atradimas. Gal jaunesni aktoriai iš pradžių ir turėjo „dėstytojo-studento“ santykį, bet iš Nelės ir Vitalijos jaučiame labai gražų palaikymą. Jos suvokia, kad atėjo į jauno režisieriaus pastatymą, į mano pirmą viešą spektaklį. Kai sutiko, jos žinojo, kad bus jauna komanda“, – sako N. Jasinskas.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus kuria Lina Židonytė, muziką – Monika Zenkevičiūtė, choreografė – Airida Gudaitė, vaizdo projekcijos patikėtos Kornelijui Jaroševičiui, šviesos – Viliui Vilučiui.

Kurdami spektaklį menininkai atsispiria nuo Orfėjo ir Euridikės mito, tragiškos Švedijos didžėjaus Avicii istorijos ir savo pačių patirčių. Visa tai juos atvedė prie neveiksnumo temos. „Kūrybos procesą įsuko suvokimas, jog dauguma mūsų yra užsikirtę, lyg skleistume ne dinamišką, judrų garsą, bet nuolatos pasikartojantį motyvą. Pradėjome analizuoti, kodėl nesugebame pajudėti iš vietos, kad padėtume sau. Todėl spektaklyje daug mėginimo stebėti, pastebėti save, atsisukti, pasiimti save iš ten, kur baisu.

Pagrindinis nejudrumo šaltinis spektaklyje – negebėjimas susitaikyti su kito mirtimi, už kurią jautiesi atsakingas. Visas spektaklis – fragmentiška, sapniška kelionė po Euridikės minties žemėlapius, bandant suvokti Orfėjo jausenas ir perdirbti kamuojantį nerimą dėl to, kas įvyko. „Orfeo. Miesto šviesos“ balansuojama tarp mėginimo pasikalbėti ir supratimo, kad pokalbis niekada neįvyks“, – teigia režisierius ir dramaturgė.

Paklausus, kodėl savo pirmajam spektakliui pasirinko antikinę tragediją, jaunasis režisierius sako, kad graikų mitais susidomėjo dar paauglystėje, 9–10 klasėje: „Jie man paliko labai ryškų įspūdį, pasirodė sodrūs, įdomūs. Mite antgamtiniai elementai yra labai arti žmogaus. O būtent Orfėjo ir Euridikės mitas man pasirodė vienas iš paprasčiausių, labiausiai suprantamų ir labiausiai įstrigo. Vėliau citatas iš jo ėmiau pastebėti visur: spaudoje, literatūroje, muzikoje. Įvairūs kūrėjai aktyviai naudoja tuos ženklus. Studijų metais LMTA pradėjome nagrinėti literatūrą, paaiškėjo, kad yra labai daug pjesių parašyta pagal šį mitą, daug kontekstų. Pasijutau ne vienas.

Jei žiūrovas šio mito nežino, tai perskaitys istoriją tokią, kokia ji yra scenoje. Nereikia galvoti, kad jei nežinau Orfėjo ir Euridikės – negaliu ateiti į spektaklį. Žinoma, tie kurie susipažinę su mitu, praplės akiratį, nes mes per jį veriame visą spektaklį. Visgi, manau, kad visi daugiau mažiau numano, kas tas Orfėjas ir Euridikė, kaip visi kažką žino apie Dzeusą ar Heraklį. Taip, tai tragedija, bet spektaklis bus spalvotas, žaismingas, su greitu tempu. Bus tikrai įdomu.“

Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Dramos teatras Jaunieji kūrėjai Konkursas Spektaklis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikitei...
Įdomu!
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių š...
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupi...
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos septintajame ture akis į akį stojo du pirmame ketverte įsitaisę klubai – Vilniaus „Žalgiris“ bei „Kauno Žalgiris“. Vilniečiai įrodė savo pranašumą ir užtikrintai įveikė varžovus rezultatu 3:1 (2:1). Dvikova svečiams prasidėjo šaltu dušu: jau 2-ąją minutę kauniečiai grubiai suklydo savo aikštės pusėje, kamuolį perėmė Matas Vareika ir vienu lietimu šį pasiuntė Pau Moreriui, kuris tiksliu smūgiu į tolimąjį vartų kampą išvedė „Žalgirį“...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Įvykiai
Šiandien 20.53 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vasario 16-osios g. 4 atvira liepsna dega butas pirmame aukšte. Gaisro metu nukentėjo moteris.  Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Įvykiai
"Oro navigacija” informuoja, kad pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimui ir atsižvelgiant į ženkliai išaugusį besileidžiančių ir kylančių lėktuvų skaičių Vilniuje, nuo gegužės mėnesio keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš Lietuvos sostinės.  Pakeitimai daromi bendradarbiaujant su už skrydžių saugą atsakingomis Lietuvos institucijomis bei Lietuvos oreivių draugija.  Siekiant užtikrint skrydžių saugą, naujoji tvarka numato šiuos pa...