Vilnius City Opera - pasaulyje įtakingo leidinio įvertinimai

Faustas

Prieš metus į Lietuvą atvykęs žurnalo „Opera" užsakymu rašyti recenzijos apie Vilnius City Opera spektaklį „Faustas", įtakingas britų kritikas Andrew Mellor dėmesį šiai trupei parodė darsyk. Jo teigiama nuomonė apie "Faustą” ir intriguojantis aprašymas apie pačią trupę sudomino kitą pasaulyje garsų ir prestižinį leidinį „Opera Now", kuris jo, jau mačiusio „bohemiečių" darbą, paprašė pristatyti Vilnius City Opera rubrikoje „Pagrindinė scena" - „Main Stage". Autoriaus įspūdžiai apie gegužės 2-4 dienomis į koncertų salę „Compensa" sugrįžtančiai operai „Samsonas ir Dalila" besirengiančius „bohemiečius"  - iš vasario „Opera Now" puslapių.

Maža, bet drąsi trupė Lietuvoje, gyvuojanti vadovaujama jos charizmatiškos įkūrėjos - režisierės, gali būti viena mažiausiai pažintų operos pasaulio paslapčių. Bet jau nebeilgam. Andrew Mellor  nukreipia prožektorius į dėmesio centrą - Vilnius City Opera.

Klausimas: kodėl Lietuvos operos mėgėjai perėjo gatvę? Tai nėra prasto anekdoto pradžia. Atsakymas: tam, kad pamatytų nepriklausomos trupės statomus elegantiškus, ambicingus operos spektaklius. Mat Vilnius City Opera (VCO) kuria operos spektaklius bunkerio tipo koncertų salėje, esančioje prieš valstybės finansuojamą Nacionalinį operos ir baleto teatrą, veikiantį 1970-ųjų retro stiliaus pastate. 2006 metais įkurta Lietuvoje gimusios režisierės Dalios Ibelhauptaitės, VCO nuo to laiko pristatė 14 naujų pastatymų. Jie rodo šešis savaitinius spektaklių blokus per sezoną, iš jų mažiausiai vienas pastatymas - visiškai naujas.

VCO turi daug labai neįprastų dalykų: trupės orkestras - sąlyginai neseniai suburtas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choras - profesionalus Kauno valstybinis choras, papildytas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais ir absolventais. Dar labiau įsidėmėtina yra tai, kad pastatymuose nuolatos dainuoja aukščiausios klasės solistai. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva paruošė ypatingą puikių solistų derlių, iš kurių nedaugelis tampa Nacionalinės operos dalimi. Daugelis mėgaujasi laisvai samdomu darbu užsienyje ir atvažiuoja į VCO paruošti vaidmenų, aplankyti namų ar dalyvauti talentus puoselėjančiame dramos eksperimente tarpuose tarp pasirodymų didžiausiuose pasaulio operos teatruose.

Šitas eksperimentas yra gimęs iš Ibelhauptaitės neįprasto mokymosi ir darbo etikos. Iki išvykdama į Londoną dirbti Karališkajame Nacionaliniame teatre ir net kine (Anglijoje ji sutiko savo vyrą aktorių ir režisierių Dexter Fletcher), ji studijavo griežta Stanislavskio sistema besirėmusioje prestižinėje Rusijos teatro akademijoje (GITIS) Maskvoje. Į operą Dalia buvo atviliota britų impresarijaus Adam Pollock, o jos režisūrinis debiutas operoje „Don Žuanas" įvyko jo vadovaujamame Batignano festivalyje tingioje Toskanoje. Šių dienų garsusis operos režisierius Richard Jones tais metais festivalyje rengė kitą pastatymą ir davė Ibelhauptatei vertingų patarimų apie operos režisūros specifiką tuomet, kai abudu po vakarienės plaudavo indus.

Ibelhauptaitė gyvena Londone beveik tris dešimtmečius, bet postūmis burti pačios vadovaujamą trupę kilo iš noro kažką nuveikti gimtinėje. „Vieną dieną repetavau Niujorke ir pagalvojau, kad čia niekada nepakeisiu niekieno gyvenimo, - prisimena ji. - Mačiau tiek daug jaunų talentingų dainininkų Lietuvoje, kurie neturėjo didelių galimybių dainuoti. Aš taip pat galvojau, kad galiu sujungti savo  Rytų Europos režisūros mokslo žinias su amerikiečių vadinama „method" aktorine vaidyba bei kinematografija ir sukurti naują draminę kalbą operai. Aš norėjau daug dramos teatro elementų, daug fizinio veiksmo, realistiškesnių aktorinių darbų - geresnių, nei abstrakti operinė vaidyba."

Pagrindinė VCO ideologija -  iš solistų tikimasi to paties, kaip iš dramos teatro aktorių. „Aš noriu, kad jie galėtų judėti scenoje lyg šokėjai", - sako Ibelhauptaitė. Ryškus aktorinis realizmas, kurio ji siekia, puikiai juntamas Vilniaus kongresų rūmų salėje, kur plati ir negili scena reiškia, kad kiekvienas žiūrovas yra netoli sceninio veiksmo. Iš tikrųjų 2018 metais Ibelhauptaitės „Fausto" pastatyme, kuriam dirigavo trupės muzikos vadovas Gintaras Rinkevičius, dramatinė atmosfera buvo itin stipri.

„Fausto" solistų ansamblio priešakyje buvo lietuvių tenoras Edgaras Montvidas, po kelių mėnesių dainavęs Glyndebourno festivalio operoje „Vanesa".  Montvidas, kaip Asmik Grigorian ir Justina Gringytė, yra nuolatiniai VCO atlikėjai. Jis dalyvavo jaunųjų dainininkų programoje „Covent Garden" teatre ir jau suplanuota, jog dainuos „La Scala". Kaip ir jo Faustas, jo Verteris gimė būtent Vilnius City Opera scenoje. „Mes vaidmenis ruošiame labai detaliai ir todėl tokie žmonės kaip Edgaras grįžta vėl ir vėl",  - pasakoja Ibelhauptaitė. „Aš niekada nekviečiau jokios spaudos - jūs esate pirmas užsienio žurnalistas per dvylika metų, kuris matė vieną mūsų pastatymų, nes čia yra ta vieta, kur solistai gali daryti drąsiausius dalykus, nebūti teisiami ar vertinami, jie čia gali išbandyti savo galimybių ribas."

VCO pakeitė operos kraštovaizdį Lietuvoje. Ir ne tik dainininkams. „Nuo pat pradžių mes turėjome labai skirtingus žiūrovus, - sako Ibelhauptaitė. - Buvome pirmoji meno organizacija Lietuvoje, kurie uždėjo reklamą ant troleibusų ir spausdino puslapio reklamą laikraštyje. Tuomet aš aplankiau visus pagrindinius gyvenimo būdo žurnalus ir prašiau dėti mūsų solistus į viršelius arba man tiksliai paaiškinti, kodėl ne. 2006-aisiais, kai statėme savo pirmąją operą „Bohema", turėjome tris žurnalų viršelius. Man opera turi būti šiuolaikiška, cool ir sexy. Jeigu taip nebus, tai po 30 metų neturėsime jokių žiūrovų."

Ibelhauptaitės metodai, įskaitant jos asmenines pastangas pritraukti lėšas iš Vilniaus verslo bendruomenės (tik 10 procentų VCO finansavimo ateina iš valstybės), aplinkinius kartais vertė šiauštis. Bet kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Neseniai ji ir Rinkevičius galėjo dalyvauti Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurse, bet šia galimybe nepasinaudojo. „Mes dar turime labai daug ugnies savyje ir norime būti alternatyva".

Ir nepaisant jos primygtinio įrodinėjimo, kad Vilniui ir Lietuvai „desperatiškai reikia" naujos salės koncertams ir operai, pokalbio metu ji jautėsi pakilime dėl artimiausios ateities ir trupės „Pikų Damos" premjeros, kurioje dainavo Asmik Grigorian. „Jaučiu, kad stovime ant naujo svarbaus slenksčio ir ateina geras laikas, - sako ji. - Mes 12 metų buvome svetur mažai žinoma paslaptimi, bet dabar aš nebijau, kad mūsų pamatyti suvažiuoja žmonės iš visur. Nemanau, kad dėl to pasikeis mūsų stilius, nes dirbti taip, kaip tą darome mes, operos pasaulyje yra unikalu."

Faustas D.Ibelhauptaitė Vilniaus City opera
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) ieškinį dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio kultūros paveldo statinio Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingųjų savybių naikinimo. Teismo sprendimu, statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, atstatant statinį į i...
Kriminalai
Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikitei...
Įdomu!
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių š...
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupi...
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos septintajame ture akis į akį stojo du pirmame ketverte įsitaisę klubai – Vilniaus „Žalgiris“ bei „Kauno Žalgiris“. Vilniečiai įrodė savo pranašumą ir užtikrintai įveikė varžovus rezultatu 3:1 (2:1). Dvikova svečiams prasidėjo šaltu dušu: jau 2-ąją minutę kauniečiai grubiai suklydo savo aikštės pusėje, kamuolį perėmė Matas Vareika ir vienu lietimu šį pasiuntė Pau Moreriui, kuris tiksliu smūgiu į tolimąjį vartų kampą išvedė „Žalgirį“...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...