Vilniaus savivaldybė kviečia tyrinėti sostinę

Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus kviečia miesto istorikus tyrinėti sostinę ir skatina tyrėjus skirdama stipendiją – 20 tūkst. eurų moksliniams darbams. Šiemet konkurso būdu stipendijos paskirtos: istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei bei paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei, Literatūriniam A. Puškino muziejui.

„Džiugu, kad Vilnius rūpinasi ne vien mokyklomis ar gatvių remontu, tačiau skiria dėmesio ir vilniečių kultūros puoselėjimui, imasi istorinės atminties temų. Šiuos metus Vilnius dedikavo prieš 80 metų, 1939-aisiais, Vilniuje įsteigtam Lietuvos konsulatui. Paskirta stipendija konsulato veiklai tyrinėti padės geriau sužinoti apie konsulo Antano Trimako, darbuotojų Birutės Verkelytės–Fedaravičienės, Viktoro Čečetos kilnią veiklą, kuri padėjo išsigelbėti šimtams nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupuotų šalių gyventojų. Taip pat stipendijos paskirtos tyrinėti medinę Vilniaus architektūrą. Žinant, kad neseniai yra įsteigtas medinio Vilniaus paveldo muziejus Polocko gatvėje,  tyrimo duomenys prasmingai papildys šio muziejaus medžiagą“, – kalbėjo Švietimo ir kultūros reikalų komiteto pirmininkė, Atminties kultūros darbo grupės narė Paulė Kuzmickienė.

Istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei bei paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui skirta 10 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Vilniaus medinės architektūros dokumentavimas ir rezultatų talpinimas į medinės architektūros duomenų bazę Archimedė“.

„Nusprendėme dalyvauti konkurse, nes matome, kad iki šiol atlikti Vilniaus medinės architektūros paveldo tyrimai yra labai fragmentiški, o stipendija – puiki galimybė atlikti Vilniaus medinės architektūros studiją, padėsiančią fiksuoti ir išsaugoti informaciją apie ypač trapią ir menkai tyrinėtą miesto paveldą. Mūsų tyrimas apima plačią informacijos paiešką apie išlikusius Vilniaus medinukus (archyvinius duomenis, statybų projektus, istorines nuotraukas bei dabartinės būklės vertinimą ir fiksavimą) bei sklaidą. Surinkta informacija bus skelbiama didžiausioje medinės architektūros duomenų bazėje „Archimedė“. Šie duomenys bus laisvai ir neatlygintinai prieinami įvairių sričių specialistams, miesto ūkio strategams, medinių namų savininkams, miesto istorijos ir paveldo tyrinėtojams, o taip pat visiems vilniečiams, norintiems geriau pažinti savo aplinką ir miestą“, – apie savo būsimą darbą pasakojo istorikė D. Armakauskaitė.

5 tūkst. eurų stipendiją šiemet gavo istorikė dr. Vitalija Stravinskienė, kuri vykdys tyrimą „Jei visi dirbsime vieningai, tai ir darbas bus sėkmingas“: Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Vilniuje veikla (1939 rugsėjis–spalis)“.

„Konkursas yra puiki proga įvertinti savo gebėjimus ir pasiūlyti visuomenei atkreipti dėmesį į mažiau žinomus Vilniaus m. XX a. pirmosios pusės istorijos aspektus. Konkursą laimėjus istorikui dažnai atsiveria platesnės galimybės tęsti mokslinius tyrimus, padirbėti užsienio šalių archyvuose ir bibliotekose, surinkti naujos istorinės medžiagos ir jos pagrindu parengti straipsnius, paskaitas ar pranešimus ir jais pasidalinti su plačiąja miesto bendruomene. Artėjant Vilniaus m. 700-ųjų m. jubiliejui, vilniečių susidomėjimas savo miesto praeitimi auga, todėl mokslininkai stengiasi patenkinti tą smalsumą“, – laimėjimu džiaugėsi dr. V. Straviskienė.

Istorikė priminė, kad šiemet sukanka 80 m., kai duris atvėrė Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas. Jo darbuotojams teko dirbti labai sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis (1939 m. pabaiga – tai Antrojo pasaulinio karo pradžia, tai ir nerimas dėl Lietuvos valstybės ir Vilniaus likimo ir kt.). Tačiau apie konsulato veiklą 1939 m. rudenį, jo darbuotojus, jų likimą vilniečiai mažai žino, kadangi konsulato veiklos problematiką galima priskirti prie mažiau ištirtų ir nušviestų Vilniaus m. XX a. pirmosios pusės istorijos temų. Todėl įdėmesnis žvilgsnis į konsulato veiklą, jo santykius su to meto vilniečiais, kitų šalių atstovais ir pan. leis bent iš dalies užpildyti visuomeninio ir mokslinio pažinimo poreikį. Kartu tai bus pagarba ir padėka konsulato darbuotojams, kurie, nepaisydami tuo metu vyravusio lietuvių ir lenkų priešiškumo, nepasitikėjimo, asmeninių pavojų, netgi savo gyvybei, sugebėjo vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis ir pagalbos bei atjautos ieškantiems žmonėms ne kartą labai padėjo. Mums, šių dienų Vilniaus gyventojams, tai puikus tolerancijos, sugyvenimo ir vertybių hierarchijos pavyzdys.

Literatūriniam A. Puškino muziejui skiriama 5 tūkst. eurų stipendija tyrimui  „Markučių dvaro pagrindinio medinio namo statybos istorija nuo 1867 m. (dabar – Literatūrinis A. Puškino muziejus)“. Bus tiriama istorinė medžiaga apie Markučių dvaro pagrindinio medinio namo statybos istoriją, pirmąjį Markučių dvaro savininką Aleksejų Melnikovą, jo susirašinėjimą rusu kalba su tuometiniu Vilniaus miesto architektu Jeronimu Lastovskiu. Ištirta medžiaga bus verčiama į lietuvių kalbą ir pristatyta visuomenei. Planuojama sukurti literatūrinio A. Puškino muziejaus albumą su nuotraukomis, brėžiniais ir aprašymais pagal Jeronimo Lastovskio laiškus ir tų laikų dokumentus, taip pat surinktą informaciją publikuoti moksliniuose leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje.

Markučių dvaro pagrindinio namo statybos istorija anksčiau nebuvo tyrinėta bei viešinta. Minėti dokumentai sukurti 1867-1868 m. Vilniuje, tačiau 1946 m. išvežti iš Lietuvos ir dabar saugomi Rusijos mokslų akademijos Rusų literatūros instituto „Puškinskij dom“ archyve Sankt Peterburge. Tai apsunkino svarbios informacijos pasiekiamumą ir tyrinėjimą, todėl gauta stipendija istorijos tyrėjams atvers galimybes gauti reikalingą informaciją, ją išnagrinėti bei viešinti.

Pasak muziejininkų, gauta stipendija yra didelė sėkmė, kadangi Markučių dvaro pagrindinis medinis namas yra svarbus Vilniaus miesto medinio architektūros paveldo objektas, įtrauktas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą. Jame išliko daug autentiškų XIX a. interjero bei eksterjero detalių.

Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendijos skiriamos jau antrus metus – jomis sostinės savivaldybė skatina puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, domėtis Vilniaus miesto istorija, tirti ją, siekti istorinės atminties gyvybingumo.

Pernai stipendija buvo skirta istorikei Vidai Girininkienei. Mokslininkė gavo finansavimą analizuoti istorinius dokumentus Lietuvoje ir Lenkijoje, siekiant išsiaiškinti 1918-1920 metų laisvės kovotojų palaidojimo aplinkybes Antakalnio kapinėse, nustatyti kovotojų pavardes.



Paraiškas šių  metų stipendijai gauti galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei tyrėjų organizacijos. Pateiktas paraiškas vertino nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų komisija, kuri nusprendė šiais metais skirti net 3 stipendijas.

Vilniaus miesto savivaldybė
Vilnius Sostinė Vilniaus istorija Vilniaus tyrimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ priartėjo prie pirmaujančios Marijampolės „Sūduvos“. Sostinės ekipa 15-ojo turo susitikime namuose 3:2 (2:2) nugalėjo čempionato autsaiderę „Palangą“. Vilniaus klubas užtikrintai pradėjo rungtynes ir jų neabejotinas pranašumas švieslentėje atsispindėjo jau 7-ąją minutę. Po į rikiuotę grįžusio Victoro Perezo perdavimo Liviu Antalis sulaukė daug erdvės, įsiveržė į baudos aikštelę bei tiksliai smūgiavo į tolimąjį vartų kampą.Šeimininkai da...
Įvykiai
Vakar dienos rytą sostinėje atsirado pirmieji bronziniai per Vilnių besidriekiantį Šv. Jokūbo piligrimų kelią – Camino de Santiago – žymintys ženklai. Trijose sostinės vietose – Gedimino prospekte netoli Arkikatedros, Aušros Vartų gatvėje netoli Aušros Vartų šventovės bei Vasario 16-osios gatvėje prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios – į šaligatvius įmontuoti kriauklės formos ženklai, kurie liudija, kad Lietuvos sostinė Vilnius yra Šv. Jokūbo piligrimų kelyj...
Įvykiai
Vilniuje tęsiami švediško serialo „Hamiltonas“ filmavimo darbai, filmuojama nauja lietuviška komedija „Vestuvės: importinis jaunikis“ (rež. S. Aškelavičius) bei pradedami Vilniaus miesto inicijuoto projekto  „Pasivaikščiojimų Vilnius“ (en. Walkable Vilnius https://walkablevilnius.com/) paruošiamieji filmavimų darbai.  Vilniaus kino biuras informuoja apie eismo ribojimus filmavimų metu: birželio 21 d. 13 val. iki birželio 22 d. 2 val. filmavimo darbai vyks...
Įvykiai
Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir vicemeras Valdas Benkunskas šiandien apsilankė Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro statybvietėje, kuris duris atvers jau kitąmet. Susitikimo metu sostinės vadovai su rangovais aptarė statybų eigą, atliktus ir planuojamus darbus. „Prieš pusmetį duris atvėręs Fabijoniškių baseinas yra pirmasis miesto pastatytas baseinas, atkūrus Nepriklausomybę, o jau kitąmet bus pastatytas ir antras didesnis Lazdynų daugiafunkcis s...
Verslas
Tarptautinio naujienų ir analizės centro „Emerging Europe“ atlikto draugiškumo verslui tyrimo duomenimis, Vilniaus verslo klimatas įvardijamas geriausiu Centrinės ir Rytų Europos regione. Vilnius taip pat patenka į geriausio miesto prekės ženklo, gyvenimo kokybės ir institucinės paramos verslui kategorijų dešimtukus. Pirmą kartą atliktame draugiškumo verslui tyrime iš viso vertinti 75 miestai iš Centrinės ir Rytų Europos, kurie turi daugiau nei 200 tūkst....
Įvykiai
Vilniuje nuo šiol bus galima įsigyti vardinius suolelius. Pagal miesto tarybos narių patvirtintą tvarką, sumokėjus nustatytą mokestį bus galima išsirinkti suolelį Vilniaus mieste ir papuošti jį nedidele lentele su norimu užrašu ir taip tapti savotiškais to suolelio globėju. „Neabejoju, kad žmonės bus išradingi ir išnaudos tai įvairiomis progomis: kas nors norės padovanoti vardinį suolelį draugui gimtadienio proga, įamžinti savo vaiko gimimą ar net tokiu ne...
Įvykiai
Dar viena ekologiška sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje – VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė jau greit turės savo saulės jėgainę ant stogo. Iš saulės šviesos gauta elektros energija bus panaudota vien ligoninės poreikiams. Šiandien tokiam sprendimui pritarė Vilniaus miesto taryba. 100 kW galios jėgainė turėtų pagaminti daugiau kaip 25 proc. bendro energijos poreikio per metus. „Mūsų ligoninė už elektros energiją per metus vidutiniškai sumoka apie 370 t...
Įvykiai
Pabūk su Kernagiu: MO muziejaus inicijuotas kalbančių skulptūrų projektas sėkmingai tęsiasi – šiemet Vilniaus savivaldybei pasiūlius, prakalbinta Vytauto Kernagio skulptūra Brode – paminklinis suoliukas Gedimino prospekte. Prie kalbančios skulptūros šiandien rinkosi V. Kernagio kūrybos gerbėjai, jo artimieji. Vilniečius pasveikino mero pavaduotojas Valdas Benkunskas. „Dar kartą išgirsti maestro Vytautą Kernagį – stebuklinga. Ir nors atsiminimai apie jį yra...
Savivalda
Vilnius ne tik labai jaunas ir greitas, bet ir visiems rūpestingas, atviras miestas, kuriame vertinama pagalba, bendrystė ir noras pasišvęsti kitiems. Kurdama draugiško senatvei miesto darbo grupę, sostinės savivaldybė siekia, kad Vilniuje būtų visiems patogu gyventi visapusišką šviesų ir orų gyvenimą. Ką veiksime? Kursime naujas ir gerinsim jau teikiamų paslaugų prieinamumą, kad mūsų miestas taptų patogesnis vyresnio amžiaus vilniečiams. Padėsime sostinės...