Vilniaus universiteto studentai savo pasirinkimo nekeistų ir šiandien

Istorijos fakultetas – vienas mažiausių Vilniaus universitete (VU), todėl čia veikianti studentų ir dėstytojų bendruomenė yra ypač glaudi. Kaip teigia patys studentai, tai ne tik kuria gerą studijų atmosferą, bet ir leidžia sėkmingiau rasti savo kelią ir gilinti studijuojamo dalyko žinias. VU Istorijos fakultete kiekvienas gali rasti savo nišą – čia užauga ne tik archeologai ir mokslininkai, bet ir istorinių filmų ar kostiumų kūrėjų konsultantai.

Stoti įkvėpė Lara Kroft

VU istorijos bakalauro ir magistrantūros studijų absolventas Povilas Andrius Stepavičius pasakoja, kad noras studijuoti istoriją kilo dar penktoje klasėje, kai iš šio dalyko kontrolinio gavo nepatenkinamą pažymį – vienetą. „Nors ir anksčiau mėgdavau klausytis ir skaityti apie istorinius įvykius, po to lemtingo kontrolinio galutinai apsisprendžiau. Tačiau būtent VU pasirinkau todėl, kad čia yra dėstoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – medievistika. Ši tema mane domino nuo pat pradžių“, – sako jis.

Istorijos studentui Dominykui Sėdaičiui šios studijos taip pat visada kėlė smalsumą – jam jos atrodė naudingos, įdomios ir net truputį paslaptingos. „Juk visiems norisi kažką atrasti, paneigti ar įrodyti, tokiu būdu netgi pačiam įsirašyti į istoriją. Prieš stodamas į VU domėjausi fakulteto dėstytojais, jų pasiekimais moksle. Todėl pasirinkimas stoti čia buvo gana natūralus“, – priduria jis.

Kaip teigia šiuo metu į kultūros istoriją besigilinanti studentė Dovilė Skėraitytė, čia ji nusprendė stoti spontaniškai. „Po 12 klasės planavau nestoti ir turėti laisvus metus. Vis dėlto paskutinę naktį šiek tiek spontaniškai, greičiausiai paveikta Laros Kroft personažo, pažymėjau archeologiją Istorijos fakultete. Studijos paliko itin gerą įspūdį, tačiau po metų atlikdama praktiką Kernavėje supratau, kad noriu dar daugiau teorinės įvairovės. Taigi perstojau į kultūros istorijos ir antropologijos studijų programą“, – savo istorija dalijasi studentė.

Dovilė Skėraitytė. E. Kurausko nuotr.

Dovilė Skėraitytė. E. Kurausko nuotr.

Susitinka ir renginiuose, ir sporto varžybose

Povilas teigia, kad studentai turi galimybę rinktis iš didelės pasiūlos renginių: nuo viešų paskaitų iki koncertų. Jo manymu, taip yra kuriamas bendrumo jausmas universitete.

„Istorijos fakultete bendruomeniškumas turi labai ilgas tradicijas. Fakultetas yra vienas mažiausių visame VU, todėl bendruomenė jame yra viena stipriausių. Beveik visos viešos paskaitos ar diskusijos (kurių fakultete netrūksta) baigiasi pokalbių pratęsimu neformalioje erdvėje mieste“, – sako jis.

Dovilės nuomone, bendruomeniškumą kurti padeda ir studentų organizacijos – atstovybė ir studentų istorikų korporacija „Tilia“. „Korporacija priima visus norinčius iš bet kurios Istorijos fakulteto studijų programos ir pamažu subrandina žmonių, atstovaujančių draugijos dvasiai, branduolį. Mes organizuojame veiklas, orientuotas tiek į išorę (pavyzdžiui, Kultūros naktis VU arba Muziejų naktis VU muziejuje), tiek į vidų“, – pasakoja ji.

Mergina atvirauja, kad ši organizacija pasižymi paslaptingumu. „Dauguma korporacijai nepriklausančių asmenų mus laiko kažkuo panašiu į masonus, be viešų renginių organizavimo, veikiančius neaišku ką. O pokalbiui pakrypus apie korporacijos vidų, nutylančiais ir tik paslaptingai nusišypsančiais bei palinksinčiais galva. Tačiau jei viską atskleistume, argi nedingtų ta dalelė žavesio?“ – šypsosi Dovilė.

Bendravimas su dėstytojais – ne tik paskaitose

Į bendruomenę aktyviai įsitraukia ir dėstytojai – VU Istorijos fakultete yra įprasta studentus kviesti kur nors kartu nuvykti, pavyzdžiui, į konferenciją ar parodą.

Kaip visa vienijantį renginį studentai įvardija jau 41 metus vykstančias IFDi – Istorikų dienas. Čia susitinka visi: studentai, dėstytojai, administracijos darbuotojai ir žmonės, norintys susipažinti su fakulteto gyvenimu. „Kiekvienas studentas, turintis idėjų, gali su jomis drąsiai kreiptis į fakulteto administraciją – jis tikrai bus išklausytas ir paskatintas imtis veiksmų“, – priduria Dominykas.

Tuo tarpu studentai, pasak Dovilės, kviečia dėstytojus prisijungti tiek diskusijose, tiek sporto varžybose, kuriose jiems neretai tenka susirungti tarpusavyje.

Šios šventės kulminacija – Bendruomenės vakaras, kuriame susitinka fakulteto studentai, absolventai ir dėstytojai. „Tai nuostabi galimybė užmegzti pokalbį su dėstytoju. Iš tiesų papildomai skatinti bendruomeniškumą čia nelabai ir reikia – dėstytojai yra nuostabios asmenybės, mielai sutinka megzti pokalbį tiek universiteto labirintuose, tiek per konsultacijas“, – sako ji.

Studentai prisimena, kad kiekvienų mokslo metų pabaigoje Istorijos fakulteto bendruomenės nariai kartu leidžiasi į užsienio šalis, kad gyvai pamatytų vietas, turinčias istorinių ryšių su senąja Lietuvos valstybe.

Platus studijų krypčių pasirinkimas

Pasak Dominyko, fakultete kiekvienas studentas yra skatinamas gilintis į konkrečią sritį. Dažniausiai tą daryti rekomenduoja dėstytojai. „Jie per paskaitas pastebi, kuo vienas ar kitas studentas domisi, jų įgūdžius ar būdo savybes, kurios būtų naudingos tam tikrų istorijos sričių tyrimuose. Istorija tik atrodo ištyrinėtas mokslas, tačiau joje pilna detalių, kurias dar reikia labai nuodugniai ištirti“, – sako jis.

Dominykas Sėdaitis. E. Kurausko nuotr.

Dominykas Sėdaitis. E. Kurausko nuotr.

Povilas išskiria kelias Istorijos fakulteto studentų domėjimosi sritis: archeologija, kultūros istorija, antropologija, istorija, paveldosauga. Vaikino teigimu, tai yra pagrindinės fakultete dėstomos specialybės, kurios mokymosi proceso metu gali būti dar labiau siaurinamos.

„Jas būtų galima suskirstyti pagal įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius, pavyzdžiui: paleolito Lietuva, LDK istorija, tarpukario Lietuva, sovietmetis Lietuvoje ir t. t. Galima pasirinkti ir taikomąsias specializacijas, puikus pavyzdys – archeologai, kurie gali pasirinkti studijuoti bioarcheologiją“, – priduria jis.

Fakultete taip pat galima studijuoti etninių mažumų istoriją, kultūrinį turizmą, paveldosaugą ir kt. „Visų studijų metu studentas yra skatinamas pats pasirinkti, kuri kryptis, šaka ar tema jį domina labiausiai. Visi fakultete dirbantys mokslininkai yra pasiryžę padėti studentui surasti savo kelią ir nepaklysti iš pirmo žvilgsnio labai gausiame pasirinkimų lauke“, – apie dalykų pasirinkimo laisvę kalba absolventas.

Paskaitose – vieši teismai

Pasak Povilo, šiais laikais istorijos studijų metu niekas neverčia „kalti“ lentelių ar pagrindinių pasaulio ir Lietuvos įvykių. Vis dėlto studijos reikalauja užsispyrimo – tam, kad būtų galima susidoroti su vis didėjančiu informacijos kiekiu.

„Istorijos fakultete vykstančios paskaitos dažnai primena tradicines paskaitas, per kurias išdėstomos svarbios probleminės temos. Tačiau jas papildo seminarai, kuriuose studentai skatinami identifikuoti problemą, aptarti pagrindines idėjas ir jų aktualumą“, – sako jis ir priduria, kad seminarai vyksta diskusijų forma, o juose neretai apsilanko ir kviestiniai svečiai.

Diskusijas pakeičia ir neįprastas žinių įtvirtinimo būdas – rengiami vieši teismai. „Tokia praktika taikoma kokiam nors įvykiui ar asmeniui nuodugniau išnagrinėti. Visos šios priemonės leidžia pagyvinti diskusiją, taip pat lavinti vaizduotę“, – įsitikinęs Povilas.

Dovilės nuomone, istorikui būtina mokėti ne tik mąstyti, bet ir aiškiai išdėstyti bei apginti savo mintis. „Pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti dėstytojus sakant, kad istorikui svarbu neužsisėdėti prie knygų ir rankraščių. Istorija nėra tik tekstai. Ji gali būti pritaikyta neįtikėtinai įvairiose veiklose – kuriant istorinę aprangą, kostiumus, rašant knygas, komentuojant šių dienų aktualijas ir konsultuojant, kai kuriami filmai. Tereikia turėti bent šiek tiek kūrybiškumo ir drąsos“, – priduria ji.

Pasak studentų, visa tai – dėstytojų darbo ir aktyvios komunikacijos su studentais rezultatas. „Fakultete dirba vieni geriausių Lietuvos istorikų, kurie nuolat susipažįsta su naujais istorijos mokslo metodais ir nauja literatūra. O įgytomis naujomis žiniomis dėstytojai visada dalijasi su studentais“, – apie dėstytojų norą padėti pasakoja fakulteto absolventas.

VU Istorijos fakultete dėsto daug profesorių, docentų, mokslo daktarų ir kitų savo srities specialistų. Fakulteto koridoriuose galima sutikti ir nemažai žymių, charizmatiškų istorikų, pavyzdžiui, profesorių Alfredą Bumblauską.

Vilniaus universitetas
VU Vilniaus universitetas Studijos Studentai Aukštasis mokslas Istorijos fakultetas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Vilniuje buvo rastas 1000 eurų lobis, kurį paslėpė sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ ir visus norinčius kvietė dalyvauti lobio paieškose. Po savaitę trukusių užuominų ir lobio paieškų, šį šeštadienį, spalio 19 d. buvo atrastas lobis. Jį atrado Vilnietis Kęstutis Antanavičius. Į lobio paieškas įsitraukė daugiau nei 500 žmonių, tarp kurių ir Lietuvoje gerai žinoma televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė – Morkūnienė. Sutelktinio finansavimo...
Būstas
Finansų ministerijai siūlant keisti būsto nuomos ir verslo liudijimų tvarką, ekspertai perspėja, kad augs nuomos kainos, o ir taip įkaitusi rinka taps dar karštesnė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog šis sprendimas tik paskatins šešėlinę būsto nuomos rinką. Vis daugiau žmonių butus perka ne sau, bet investicijai ir po to juos nuomoja. Kai kurie tokiu verslu besiverčiantys žmonės turi ir po penkis butus, k...
Kultūra
Koncertas „Steve Reich – music for Ensemble and Orchestra“ Vilniaus kongresų rūmuose – 19 valandą. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus. Solistas – pianistas Kirillas Gersteinas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dirigentai: Thomas Ades iš Didžiosios Britanijos ir Karolis Variakojis. Ciklo, skirto Grigorijaus Kanovičiaus 90-mečiui, antrasis koncertas „Vaidilos“ teatre – 19 valandą. Dalyvaus dainininkė Justina Gring...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilnias miesto antrojo policijos komisariato pareigūnams įkliuvo gerai jiems žinoma moteris, pardavusi narkotines medžiagas jas vartojančiam vyrui. Abu jie atsidūrė areštinėje. Spalio 14 d. Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai, vykdydami eilinę policinę priemonę, tabore sulaikė moterį (gimusią 1983 m.), kuri pardavė 17 „dozių“ narkotines medžiagas vartojančiam vyrui. Atlikta krata taboro...
Nuotraukų albumas
Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse „Nespresso“ kavos butikas. Atidarymo šventėje prekybos centre G9 dalyvavo garsūs žmonės iš verslo ir pramogų pasaulio, kurie jau ne vienerius metus yra ištikimi šio šveicariško prekės ženklo gerbėjai. „Aukščiausios kokybės kavos mėgėjų bendruomenė Lietuvoje auga labai sparčiai. „Nespresso klubui“ šiandien priklauso jau 10 tūkstančių registruotų narių. Džiaugiamės suteikdami jiems dar daugiau galimy...
Sportas
Vilniaus „Ryto“ komandos žaidėjai visą šį sezoną vairuos „CityBee“ JEEP visureigius. Krepšininkai ir klubo administracija keliaus naujutėlaičiais, komfortiškais ir ekonomiškais visureigiais „Jeep Renegade“, kurių klubui perduota net 18. Vardas – ir arenai Krepšininkai galės išbandyti įvairiausių modifikacijų „Jeep“ visureigius – turinčius benzininius ir dyzelinius variklius, dviejų ir keturių varančių ratų pavaras, įvairaus galingumo – nuo 120 iki 170 AG....
Savivalda
Vilniaus meras Remigijus Šimašius penktadienį įvardijo naująjį patarėją viešiesiems ryšiams, kuris papildys miesto vadovo politinę komandą. Mero atstove spaudai taps Ieva Dirmaitė, buvusi vidaus reikalų ministro patarėja strateginei komunikacijai ir viešiesiems ryšiams, dar anksčiau trejus metus dirbusi Vilniaus miesto savivaldybėje. „Ieva puikiai išmano savivaldybės darbo specifiką, o pastaruoju metu sukaupta patirtis bendraujant su žiniasklaida ir komuni...
Įvykiai
Pašilaičių rajone Pavilnionių gatvėje atidarytas naujas lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“ filialas, kuriame jau lapkritį pradės veikti 1 nauja grupė, gruodį – 3 grupės, kurias galės lankyti 50 mažųjų vilniečių nuo 2 iki 6 metų amžiaus. Šiuo metu jau veikia 4 grupės, kurias lanko 56 vaikai, o likusios 3 grupės artimiausiu metu bus atnaujintos. Naujose „Kodėlčiuko“ patalpose yra įrengtos edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams, taip pat salė, kur...
Įvykiai
Į ekonominio bei socialinio gyvenimo avansceną įžengianti naujoji dabartinių trisdešimtmečių karta atsineša savo mentalitetą, kurį suformavo laisvos ir pasauliui atviros visuomenės gyvenimo principai. Jis pasižymi kitokiu požiūriu į save ir į kitus, bendravimo kultūra, savitais poreikiais, kurie apima visas sritis. Kompanijos „2L Architektai“ architektė Viktorija Kirejevaitė pastebi, kad urbanistikoje didėja prioritetas viešosioms erdvėms, šalia socialinės...