Ar ginčai dėl sunaikintų Vilniaus žydų kapinių yra pakankamai pagrįsti?

Tarptautiniu mastu viešojoje erdvėje netyla Senųjų žydų kapinių (Piromonto, Šnipiškėse) išsaugojimo klausimas – rengiamos peticijos, klausimas keliamas iki JAV senatorių lygmens, bandoma stabdyti Vilniaus Sporto rūmų renovacijos planus. Tačiau, ar šie ginčai dėl sunaikintų kapinių yra pakankamai pagrįsti?

Sovietmetis sunaikino senąsias Šnipiškių žydų kapines ir palaidojo jų atminimą

Svarbu prisiminti Šnipiškių kapinių istoriją. Senosios Vilniaus žydų kapinės (Piromonto) įkurtos 1592 – 1593 (kituose šaltiniuose minimos nuo 1487 m.) faktiškai kapinės buvo užarytos 1830 m., po to dalis kapinių buvo sunaikinta, dalis išliko iki II-ojo pasaulinio karo pabaigos.

1948 m. spalio 15 d. TSRS Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą uždaryti Senasias žydų kapines. Jau tada jų plotas buvo kiek daugiau nei trys hektarai – keturis kartus mažesnis nei Užupio žydų kapinių Olandų g.

Galutinai šios kapinės uždarytos ir dauguma jose esančių palaidojimų sunaikinti 1955–1956 m., kuomet viduryje kapinių teritorijos nutarta pastatyti baseiną. 1971 m., statant Sporto rūmus, sunaikinti beveik visi iki tol dar likę palaidojimai.

Brutalus rusų imperijos ir sovietinis kapinių naikinimas ištrynė iš dalies vilniečių atminties šventą Šnipiškių kapinių atminimą ir daugelis prisimena kaip šalia Sporto rūmų, sunaikintų kapinių teritorijoje, apie jas net nežinodami, tais laikais spardė futbolo kamuolį. Šiuo metu Vilniaus m. savivaldybės, JAV paveldo komisijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės rūpesčiu teritorijoje stovi Senųjų žydų kapinių informaciniai stendai.

2003 m. iš buvusių Piromonto kapinių, statant Mindaugo tiltą ir rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves, perkelti 700 žmonių palaikai, anksčiau supilti iš kitų duobių, perkasant teritoriją gatvėmis, į šiandienines, vieninteles veikiančias Sudervės kelio Vilniaus žydų kapines.

Nebylus Lietuvos Jeruzalės prisiminimas – pamirštos žydų kapinės Olandų gatvėje

Kol žinisklaidoje be paliovos eskaluojama Šnipiškių (Piromonto) kapinių tema, visai užmirštamos kitos, taip pat sovietų išniekintos, bet nesunaikintos žydų kapinės Užupyje, Olandų g.

1828 m. tuometinė žydų bendruomenė įsigjo teritoriją kapinėms Popinėje, Užupio kalvose (teritorija anksčiau priklausė provoslavų Šventosios dvasios vienuolynui), įsteigė Naująsias Užupio žydų kapines, (jidiš – Zarečer jidišer feld), kur Vilniaus žydus pradėta laidoti 1830 m. ir laidota iki 1940 m. – t.y. net 110 metų.

Užupio žydų kapinių teritorijoje 1937 m. buvo skaičiuojama 70 000 palaidojimų (tiek, kiek Paneriuose buvo nužudyta žmonių Holokausto metu!), tarp jų daugybė žymiausių XIX am. pradžios ir tarpukario Lietuvos Jeruzalės asmenybių.

TSRS Vykdomojo komiteto nutarimu, priimtu 1948 m. spalio 15 d., Senosios žydų kapinės Šnipiškėse buvo uždarytos, o apie 1950 m. į Užupio žydų kapines buvo perkeltas Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas, Grafo Potockio (Ger Cedeko) kapas, kitų svarbiausių Šnipiškių kapinėse anksčiau palaidotų rabinų palaikai.

Užupio žydų kapinėse, dešinėje nuo vartų (kur dabar stovi Laidojimo rūmai) buvo garbingausia kapinių vieta, skirta rabinams. Kita kapinių teritorija (dabar Kirkuto g. kairėje) buvo padalinta į 8 sekcijas pagal palaidotųjų luomą ir socialinę padėtį. Pasiturintys buvo laidojami mokamuose, brangiausiuose sklypuose, ten atgulė žymiausios Vilniaus žydų bendruomenės asmenybės – pirkliai, gydytojai, kultūros veikėjai, pedagogai, mokslininkai, filantropai, spaustuvininkai ir kt. Sekcijas skyrė takeliai, abipus apsodinti medžiais, tos medžių eilės įžvelgiamos iki šių dienų.Kapinėse buvo ir nemokamų laidojimo vietų nepasiturintiems, našlaičiams, broliškos kapavietės (hebr. kivrei bnei ha am) benamiams, beturčiams. Buvo ir senųjų, apleistų antkapių, sumūrytų į bendrą vieną sieną, kolumbariumas.

Kapinių teritorija XIX–XX am. pr. buvo kelis kartus didinama, nuperkant papildomus žemės plotus iš vienuolyno. Galiausiai kapinių plotą sudarė apie 11–12 Ha.

Karo metais Užupio žydų kapinės nenukentėjo. Jose buvo laidojama ir per II Pasaulinį karą (laidoti pasipriešinimo Vilniaus gete vadai) ir net po karo, nors Vykdomojo komiteto nutarimu nuo 1948 m. kapinės laikytos uždarytomis. Šios kapinės pradėtos naikinti 1959 m. Sovietų valdžios 1961 m. nutarimu – kapines liepta uždaryti, kaip „prastai prižiūrimas“, nurodyta jas likviduoti per 2 metus.

Apie 1963 m. kai kurių garsių asmenybių (žymių kultūros ir visuomenės veikėjų, rabinų) kapai buvo perkelti į trečiąsias Sudervės kelio žydų kapines, įsigytas Vilniaus žydų bendruomenės dar 1914 m., suvokiant, kad Užupio žydų kapinėse vietos bendruomenės narių laidojimui nebepakaks.Vienas perkeltųjų – Vilniaus Gaono kapas (jis buvo laikinai palaidotas Užupio žydų kapinėse 1950–1963 m.), kartu su juo buvo perkelti apie 10 garsių Vilniaus rabinų kapai. Vilniaus Gaono dabartinė amžinojo poilsio vieta – veikiančiose žydų kapinėse Sudervės kelyje.

1963–1965 m. kapinėse buvę antkapiai tapo negirdėto ir brutalaus sovietinio antisemitizmo aukomis – iš antkapių akmenų, nukalus užrašus, buvo gaminamos laiptų pakopos, atraminės sienutės, pamatai ir kt.

Sovietams iškasus Kirkuto gatvę-griovį per kapines ir dar kelias gatves buvusias Kirkuto gatvės šone, pastačius Laidojimo rūmus, sunaikinta 30-40 procentų kapinėse buvusių palaikų. Didžioji dauguma palaidojimų vis tiek išliko, tik kapavietes žyminčių, sovietų išniekintų antkapių nebėra.

Kyla klausimas – kodėl nuolat viešoje erdvėje keliant triukšmą tarptautiniu lygmeniu dėl jau sunaikintų Šnipiškių kapinių, visiškai ignoruojamos kitos, ne menkesnės pagal svarbą ir didžiąja dalimi dar nesunaikintos Užupio žydų kapinės (Olandų g.), kuriose guli mūsų kartos, šiandien gyvenančių pasaulyje Vilniaus žydų palikuonių, seneliai?

Užupyje palaidotos visos tarpukario Jidiš Vilne garsiausios asmenybės, verslininkai, gydytojai, filantropai, švietėjai, kultūros atstovai, kiti gausios žydų bendruomenės nariai, kurių kultūrinis palikimas tvirtai įaugęs tiek į pasaulio žydų, tiek ir į Lietuvos valstybės istoriją.

Istorikės S. Gasparavičienės tyrime, parengtame 1992 m. ruošiantis J. Makariūno projektui, įpaminklinančiam Užupio žydų kapinių vartus, šios kapinės pavadintos „žydų Rasos“ – jų plotas ir palaidotų asmenybių svarba XIX-XX am. Vilniui prilygsta Vilniaus Rasų kapinėms, tik laidojami buvo judėjai, o ne katalikai.

Šiandien net specialaus kapinių statuso, panaikinto sovietmečiu, ši vieta neturi – kapinės registruotos tiesiog kaip „miško teritorija“. Viešoje erdvėje nėra aktualizuojamas Olandų kapinių išsaugojimo klausimas, o juk ši didžiulė Užupio žydų kapinių teritorija, esanti Vilniaus centre, neturėdama šiai vietai deramo juridinio kapinių teritorijos statuso, gali sulaukti panašaus likimo, kaip Šnipiškių kapinės.

Duoklė protėviams ir ateities kartoms – žydų kapinių Olandų g. išsaugojimo perspektyva

Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva ir SĮ „Vilniaus plano“ užsakymu 2018 m. buvo parengti Užupio žydų kapinių išsaugojimo ir įamžinimo projektiniai pasiūlymai – projektas ARKA (projekto autoriai – architektės Viktorijos Sideraitės Alon vadovaujama kūrybinė grupė).

Žydų kapinės Žydų bendruomenė Kultūra Įvykiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kodėl mes tikime televizijos reklamų aktorių, persirengusių medikais ir reklamuojančių vitaminus, lūpomis sakoma informacija? Kaip iliuzionistai apgauna svarbiausią mūsų pojūtį – regėjimą? Kodėl raukomės ir burnoje kaupiasi daugiau seilių, kai matome kitus žmones, geriančius citrinos sultis? Kodėl parduotuvėje renkamės dažniau ne produkto turinį, o pakuotę, kuri padėta mūsų akių lygyje? Kaip sinchroniškai mušant plastiko vamzdžius galima atkurti žinomas me...
Kultūra
Jau vienuoliktasis šiuolaikinės japonų kultūros festivalis „NowJapan“ įsibėgėjo scenos meno vakarais Šv. Kotrynos bažnyčioje, jie tęsis dar šią savaitę, o šeštadienį ir sekmadienį vilniečius džiugins nemokami Didžiojo savaitgalio renginiai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, jo kieme bei Senamiestyje. Šiųmetis festivalis ypatingas tuo, kad tai yra dovana kultūros mėgėjams – Didysis festivalio savaitgalis yra atviras visiems, o programa – nemokama....
Kultūra
Lietuvos rusų dramos teatras naująjį, 74-ąjį, sezoną pradeda ugningai – 2019 m. rugsėjo 20 dieną jį paskelbs širdis ir protus uždeganti futuristo poeto Vladimiro Majakovskio kūryba, skambanti premjeriniame Jono Vaitkaus spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. Ši premjera, naujai pažvelgianti į chrestomatinę rusų ir pasaulio literatūros asmenybę ir taps įspūdinga įžanga į teatro sezoną, kuriame numatytos penkios premjeros pagal klasiką ir š...
Įvairios
Šį rugsėjį prie Vilniaus mokyklų ir darželių įrengtose automobilių trumpo sustojimo vietose „Tėvelių stotelė“ („Kiss and Ride“) tęsiama kontrolės ir edukacijos akcija vairuotojams. Nuo praėjusio rugsėjo tokių vietų sostinėje padaugėjo dvigubai – šiuo metu įrengtos 597 stotelės prie 107 ugdymo įstaigų. Atvykusiems ir šiose vietose automobilius paliekantiems vairuotojams SĮ „Susisiekimo paslaugos“ parkavimo kontrolieriai, kaip ir pernai, dalina specialius la...
Įvykiai
Palei Kareivių gatvę, tarp Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos, nusidriekė naujas beveik kilometro ilgio dviračių takas. Šioje tako atkarpoje paklotas raudonas asfaltas, įrengtas naujas dviračių tako apšvietimas, šaligatviai, atliktas ženklinimas. Naujas raudono asfalto takas tapo taip reikalinga jungtis su Eurovelo taku palei Nerį, kurį jau spėjo pamėgti daugelis dviratininkų. Tako įrengimui savivaldybė skyrė apie 250 tūkst. eurų. „Vilnius kasmet skiria...
Įvykiai
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užbaigė naujų nuotekų tinklų tiesimo darbus Naujojoje Vilnioje. Šioje Vilniaus miesto dalyje įgyvendinus antrą tinklų plėtros etapą nutiesti beveik 5 km nuotekų tinklų ir dagiau nei  150 namų ūkių gyventojų galės palengvinti savo kasdienybę.  „Centralizuotai tvarkomos nuotekos yra vienas iš miestietiško gyvenimo privalumų, kuris turėtų būti prieinamas kiekvienam miesto gyventojui. Lauko tualetai...
Sportas
Vilniaus „Ryto“ krepšininkai šiame Lietuvos krepšinio lygos ir Karaliaus Mindaugo taurės sezone varžovus pasitiks „Jeep“ arenoje. „Ryto“ namų arenos pavadinimas pakeistas „Jeep“ – visame pasaulyje žinomam tikrų visureigių prekės ženklui – tapus auksiniu Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo rėmėju. „Džiaugiamės šia naujai užgimusia partneryste su tokiu visame pasaulyje žinomu prekės ženklu kaip „Jeep“. Mane ypač džiugina, kad tarptautiniai verslai atsisuka į mūs...
Įvykiai
Pasižvalgyti ir susipažinti kaip organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, pasidaryti asmenukę šalia lokomotyvo, pasivėžinti rankine drezina, pamatyti 40 tonų galios kraną ir sužinoti kaip formuojami krovininių vagonų sąstatai – visa tai ir dar daugiau galėsite rugsėjo 13-21 dienomis. AB „Lietuvos geležinkeliai" kviečia į 9 dienų ekskursijų ir renginių ciklą, leisiantį artimiau susipažinti su Lietuvos geležinkeliais, dar nematytomis industr...
Įvykiai
Rugsėjo 13 – spalio 15 d. dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įgyvendinamų magistralinių tinklų modernizavimo darbų, vykdomų Maironio, B. Radvilaitės gatvėse, numatomi laikini eismo pakeitimai. Transporto eismas Maironio ir Rusų gatvių sankryžoje nuo Subačiaus g. pusės bus ribojamas, išskyrus viešojo transporto judėjimą. Vykdant darbus, važiuojamoji kelio dalis vietomis susiaurėja maždaug 4 metrus – įprasto šioje vietoje dvipusio eismo judėjimas tampa sudėti...