Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Nors tautiečiai sulig kiekvienais metais vis daugiau pinigų siunčia į gimtinę, tačiau vis labiau pastebima tendencija, kad tai ne tik parama čia likusiems giminaičiams bet ir investicijos į ateitį bei planus grįžti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai ieško galimybių, kaip įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ar kitaip įdarbinti pinigus.

Dažnas svarsto apie būsto paskolą, nors Lietuvos bankai dar šiais metais palengvino užsienyje gyvenantiems tautiečiams gauti būsto paskolas, tačiau bankai tokius skolininkus vertina kaip rizikingesnius ir tai atsispindi skolinimo sąlygose.

Ieško alternatyvų

Dėl sudėtingo bankų finansavimo tarp emigravusiųjų vis labiau populiarėja galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą per sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia net ir nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamojo turto projektus bei verslo paskolas, mat tai paprasčiau ir gali uždirbti daugiau.

NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja pasakoja, kad šiuo metu pastebi augantį emigrantų susidomėjimą investuoti į Lietuvos NT per sutelktinio skolinimosi platformas.

„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 2200 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis po 10-20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, – teigia V. Vanagė.

Pasak jos, emigrantus vilioja keli pagrindiniai aspektai: greitis, didesnė grąža nei iš būsto nuomos bei investicijų užtikrinimo priemonės - pirmine hipoteka investuotojams įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

„Norintys investuoti per sutelktinio finansavimo platformas tai gali padaryti vos per kelias minutes internetu ir tikėtis vidutiniškai apie 9-12% metinių palūkanų. Taip pat investuotojams visuomet įkeičiamas nekilnojamasis turtas didesnis nei pati paskola verslui, tad jeigu nekilnojamojo turto vystytojas ar verslas negalėtų grąžinti investicijų, tuomet investuotojams įkeistas turtas yra parduodamas ir taip grąžinami pinigai”, – dėsto NT ekspertė.

Ką reikia žinoti?

Svarstantiems apie investavimą per sutelktinio finansavimo platformas svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: ar platforma yra licencijuota Lietuvos banko, koks yra paskolos ir turto vertės santykis (LTV), ar įkeičiamas turtas pirmine ar antrine hipoteka bei rizikos reitingą.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių yra LTV (loan-to-value) ar kitaip sakant paskolos ir turto vertės santykis. Kuo šis procentas mažesnis, tuo investicija yra saugesnė. Tad jeigu skolinama 70 tūkst. eurų, tai įkeičiamo turto vertė minimaliai turi būti 100 tūkst., kad būtų pasiektas 70% LTV. Tad jeigu įkeisto turto vertė dar didesnė nei paskola, LTV mažėja. „Profitus“ platformoje taikomas maksimalus 70% LTV “, – dėsto ekspertė.

Pasak V. Vanagės svarbu atkreipti dėmesį ir į tai ar įkeičiamas turtas yra pirmine hipoteka ar antrine, nes pirminė hipoteka garantuoja, kad investuotojai bus pirmi eilėje atgauti investicijas iš įkeisto turto. Tuo tarpu antrinės hipotekos atveju didėja tikimybė, kad neužteks įkeisto NT, nes pirmi eilėje bus kiti.

Viktorija Vanagė

Investavimo būdas naujas, tačiau jau pasiteisinęs

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad nors nuo veiklos pradžios nepraėjo metai, tačiau jau džiaugiasi sutelkę daugiau nei 4 mln. eurų bei investuotojams vidutiniškai uždirbę daugiau 10% vid. metinių palūkanų.

„Praėjo daugiau nei 10 mėnesiai per kuriuos sėkmingai finansavome 20 nekilnojamojo turto projektų, iš kurių jau 3 sėkmingai grąžinti ir uždirbo investuotojams net daugiau nei buvo planuota“, – pasakoja V. Vanagė.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,64% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per 2018 m. alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,6 mlrd. eurų. Tai sudaro daugiau nei 9% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu vertės Baltijos šalių regione.

NT Brokeris Trakuose

Emigrantas Investicija Būstas NT Nekilnojamasis turtas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia dalyvauti trečiosiose savaitgalio studijose. Šįkart – kino Vilniuje tema. Rugsėjo 21-22 d. miesto tyrinėtojų lauks ekskursijos po žymiausių filmų ir serialų filmavimo aikštelėmis virtusias Vilniaus vietas, pasakojimai apie Vilniaus kino teatrų istoriją ir senojo kino peržiūros. Dalyviai vėl galės tapti Neakivaizdinio Vilniaus studentais – užsiregistruoti studento pažymėjimui ir gaut...
Įvykiai
Pirmadienio vakarą „Vilniaus vandenys“ valandai atvėrė sostinės Kalnėnų vandenvietės vartus vietos bendruomenės nariams. Išplėstoje ir sutvarkytoje vandenvietėje vyko bendrovės ir bendruomenės atstovų susitikimas. Neseniai „Vilniaus vandenys“ Kalnėnuose išgręžė trečią artezinį gręžinį, o vasarą įrengė 500 kub. metrų talpos geriamojo vandens rezervuarą bei vandens gerinimo (nugeležinimo) įrenginius. Taip šio rajono gyventojams bus geriau užtikrinami geriamo...
Įvykiai
Lazdynų „Ryto“ bendruomenė, bendruomenė „Jonažolių kaimas“ ir Lazdynų seniūnija kviečia visus lazdyniečius ir svečius į šventinį koncertą „LAZDYNAMS – 50“! 15.00 val. – RENGINIO ATIDARYMAS ir 50-MEČIO TORTAS 14.00–19.00 val. RENGINIO ERDVĖS:„Kūrėjų erdvė“ – iš Lazdynų kilę profesionalūs menininkai nustebins Jus savo kūryba„Vaikų ir jaunimo erdvė“ – neapsieisime be linksmybių ant batutų, Lankinio pramogų, policijos viktorinos, kinologo pasirodymo, muilo bur...
Įvykiai
Pilaitės prospekte nusidriekė naujas daugiau kaip 1,5 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas nuo esamo Senosios Pilaitės kelio iki Sietyno ir Spaudos gatvių, o šalia jo paklotas ir naujas šaligatvis. Tiesiant naują taką, įrengtas ir dviračių eismui pritaikytas šviesoforas ties sankryžomis su V. Pociūno ir Sietyno gatvėmis. Naujas takas susijungs su jau nutiestais takais palei Laisvės prospektą bei šiemet baigta atkarpa Justiniškių gatvėje. Dviračių ir pėsčiųj...
Įvykiai
Šiandien 06.48 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Savanorių pr. 211 susidūrė krovininis ir lengvasis automobiliai, prispastas lengvojo automobilio vairuotojas. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariat...
Įvykiai
Rugsėjo 16-osios vakarą Vilniaus oro uoste pradedami keleivių išleidimo panduso išvykimo terminalo link tvarkymo darbai. Pirmieji ir aktyviausi tvarkymo darbai šią savaitę vyks naktimis, todėl nuo 8 val. vakaro iki 3 val. ryto pandusu eismas bus draudžiamas, vėlesniuose darbų etapuose eismas naktimis bus tik apribotas. Tai paruošiamieji darbai „Kiss and Fly“ zonos įrengimui. Planuojama, kad visi panduso paruošiamieji darbai naujos sistemos startui bus baig...
Įvairios
Devyniuose sostinės paplūdimiuose, kuriuos tvarko ir prižiūri UAB „Grinda“, oficialiai baigėsi maudynių sezonas. Gelbėtojų profesionalumo dėka Vilniaus miesto Valakampių I ir II, Žirmūnų, Salotės ir Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio I ir II bei Tapelių I ir II paplūdimiuose šią vasarą tragiškų įvykių pavyko išvengti – maudynės nepasiglemžė nė vienos gyvybės. Poilsiautojų saugumą paplūdimiuose užtikrinantys UAB „Grinda“ gelbėtojai skaičiuoja, kad nuo birželio...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Šią vasarą oro linijų bendrovė „airBaltic“ pristatė lietuviška trispalve nudažytą orlaivį „Airbus A220-300“. Rugsėjo 16 dieną šis „Vilniaus“ vardu pavadintas lėktuvas pirmą kartą nusileido Lietuvos sostinės oro uoste. „airBaltic“ generalinio direktoriaus Martino Gauso teigimu, toks orlaivio dizainas buvo sukurtas siekiant pažymėti „airBaltic“ paslaugų paklausos augimą Lietuvos rinkoje. „Lietuvos rinka mums yra labai svarbi. Šiandien siūlome daugiau kaip 80...