Paveldas natūralioje aplinkoje (pozicija dėl P. Cvirkos paminklo)

Paveldas natūralioje aplinkoje, Furija

Pernai šventėme savo valstybės 100-metį. Nuo atgautos nepriklausomybės praėjo jau beveik trisdešimt metų. Daromės vis brandesni ir kartu atsakingesni už visuomenę, jos gerovę, žmogui draugišką aplinką. Nuolat permąstydami savo praeitį ir aktyvindami istorinę atmintį, vis atsakingiau žvelgiame į paveldą ir jo reaktualizacijos keliamus iššūkius, plačiau suvokiame istorinių simbolių prasmę ir reikšmę.

Kas mums šiandien yra Petro Cvirkos skveras Vilniuje su paminklu kontroversiškam rašytojui? Atsakykime sąžiningai, atmesdami išankstinį politinį vertinimą ir nemėgindami savo atsakymais maskuoti merkantilinių tikslų nusavinti patrauklios miesto erdvės vien siauros visuomenės grupės interesams.

Pirmiausia tai žalioji zona, kuri gyvybiškai svarbi aplinkinių kvartalų gyventojams ir tiems, kurie praleidžia šioje miesto dalyje aktyvias dienos valandas. Taigi skveras turi likti skveru ir toliau tarnauti visiems.

Antra, Petro Cvirkos skveras priklauso tipiškoms plastiškoms vilnietiškoms erdvėms – augmenijos saloms, patraukliai jungiančioms užstatytus miesto kvartalus ir formuojančioms miesto centro plaučius. Skveras suprojektuotas kaip terasinis perėjimas per Rožių alėją iš su Senamiesčiu besiribojančios žemesnės Naujamiesčio dalies į Taurakalnio keterą siekiančią Kosto Kalinausko – M. K. Čiurlionio gatvių trasą.

Skvero architektūra – ne tik politinis užsakymas, bet ir Vilniaus urbanistinio audinio modernizacijos materialus ženklas ir paminklas. Ji liudija mums, kaip miestą suvokė XX a. pirmosios pusės ir vidurio vystytojai ir gyventojai. Tai architekto Vladislovo Mikučianio kūrinys, tipiškas 5–6-ojo dešimtmečio landšafto architektūros pavyzdys. Lietuvoje beliko tik keli panašūs skverai. Todėl vilniškį būtina išsaugoti su visomis detalėmis: skaldyto akmens tvorelėmis apkraštuotomis terasomis, takais, suoleliais. Invazija įmanoma tik pagerinant vartotojų komfortą: sutvarkant apšvietimą, pastatant daugiau ir galbūt patogesnių suoliukų bei šiukšlių dėžių, atidžiau suformuojant augmeniją.

Skvero architektūra liudija XX a. 5–6-ojo dešimtmečio modernizacijos procesus, tai autentiška vertybė, suteikianti papildomą vertybinį metmenį Naujamiesčio daliai, kurioje darniai sugyvena XX a. pradžios plytų stiliaus ir art nouveau gyvenamieji namai su 4-ojo dešimtmečio vilomis bei sovietinio modernizmo visuomeniniais ir gyvenamaisiais pastatais. Tai puikus daugiafunkcinio užstatymo pavyzdys, nepageidaujantis jokių radikalių invazijų.

Istorinės miesto dalies unikalumą pirmiausia formuoja tūrių santykiai su erdve, perspektyvos ir panoramos. O jos labai lengvai pažeidžiamos. Turime pakankamai pavyzdžių, kai net laikantis statybos normatyvų ta harmonija suardoma, geri ketinimai, deja, baigiasi brutalia invazija į tai, kas mums brangiausia – Vilniaus istorinį audinį arba miesto aurą.

Trečia: diskusiją dėl Petro Cvirkos skvero pertvarkymo mėginama sukoncentruoti į būtinybę pašalinti savo simpatijomis sovietų agresoriams susikompromitavusio rašytojo paminklą. Tačiau miesto gyventojai paminklą suvokia ne tik per jo prieštaringą simboliką, bet per materialiąsias savybes: laikmečio madas liudijančio tašytų akmenų postamento ir bronzinės figūros derinį, statulos stilių.

Paminklas yra puikus vadinamojo socrealizmo pavyzdys, akivaizdžiai atskleidžiantis, kaip Lietuvos menininkai buvo įtraukti į totalitarinės kultūros produkavimą. Paminklą šios kultūros vykdytoju paverstam rašytojui Cvirkai sukūrė vienas ryškiausių nacionalinės dailės mokyklos atstovų skulptorius Juozas Mikėnas. Šis duetas iškalbingai liudija epochą, kurią vertiname kritiškai. Kritišką santykį su ja norime įdiegti ir jaunosioms kartoms. Cvirkos paminklas šiuo atveju – įtaigi vaizdinė priemonė. Būtų nedovanotina ją prarasti.

Ši monumentali Mikėno skulptūra yra vienas iš nedaugelio socrealizmo pavyzdžių, išlikusių originalioje aplinkoje (Zarasuose stovėjęs to paties stiliaus Mikėno paminklas Marijai Melnik buvo perkeltas į Grūto parką, ant Vilniaus Žaliojo tilto neliko jo kartu su Juozu Kėdainiu sukurtos skulptūrinės grupės „Besimokantis jaunimas“).

Manome, kad socialistinio realizmo kūriniai turi būti matomi ir prieinami visuomenei, pirmiausia kaip diskusijos objektas ir reali vieta. Juos būtina komentuoti, aiškinat žmonėms, kuo toks stilius, varžantis kūrybos laisvę ir unifikuojantis menininkų individualų braižą, pavojingas ir žalingas. Kita vertus, tik natūroje išlikęs kūrinys gali padėti suprasti, kaip socrealizmo epochoje buvo suvokiamas skulptūros ir architektūros kūrinio medžiagiškumas, kokios buvo technologijos ir reikalavimai medžiaginei išraiškai, kodėl šis stilius turėjo strateginę galią, kodėl reikalavo didelių ekonominių investicijų, kartu iškeldamas režimui parankius ir jam lojalius talentingus menininkus. Siekiant atkurti istorinį teisingumą paminklą būtina turėti, kad jį būtų galima komentuoti ir interpretuoti. Fizinė jo delokacija būtų ydingas sprendimas, atimantis galimybę visuomenei studijuoti charakteringą socrealizmo pavyzdį ir atkartojantis agresoriaus elgesio modelį, liudijantį kitokios pozicijos baimę, kurią maitina silpnumas ir nepasitikėjimas savo jėgomis.

Skveras ir paminklas visų pirma yra paveldas, kurį privalome saugoti ir prižiūrėti, o ne paversti visuomenės susipriešinimo objektu, nes jis niekada nebūna vienareikšmis. O be to skveras ribojasi su UNESCO pasaulio paveldo vietove – Vilniaus istoriniu centru, yra jo apsaugos zonoje, o Taurakalnis, kaip Senamiesčio branduolį juosiančio žaliojo kalvų žiedo dalis yra Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės elementas.

Didelių pinigų maitinamai jėgai pasipriešinti labai sunku. Bet kodėl į Senamiestį ir Naujamiestį reikia žiūrėti pirmiausia kaip į verslo zoną? Taip nuskurdiname save, o ne praturtiname. Jei investavimo sąlygos trapiausiose Vilniaus dalyse būtų sugriežtintos, investuotojai rinktųsi, ar jiems apsimoka jų laikytis, ar geriau ieškoti kitų erdvių. Tie, kurie vadovauja miestui, turėtų gerai permąstyti, kuo jie įsipareigoja savo rinkėjams, ir pakoreguoti Vilniaus ateities viziją.

Lietuvos dailininkų sąjungaLietuvos dailės istorikų draugijaTarptautinės dailės kritikų asociacijos (Aica) Lietuvos sekcija

Petras Cvirka Paminklas Skveras Nuomonė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Įsigaliojus lokalaus karantino apribojimams, savivaldybė kviečia gyventojus atsakingai planuoti artėjantį Vėlinių savaitgalį, įvertinti savo sveikatos būklę ir rizikas, ypač tai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems įvairių lėtinių susirgimų. Savo ruožtu savivaldybė pasirūpino, kad spalio 31 d. ir lapkričio 1–2 d. dažniau kursuotų viešasis transportas, o Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose pakeitė eismo organizavimą. Vi...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1001 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 325 iš jų registruoti Vilniaus, 184 Klaipėdos, 157 Kauno, 105 Telšių, 103 Šiaulių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Panevėžio, 35 Marijampolės, 24 Alytaus, 17 Tauragės ir 15 Utenos apskrityse. Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems pat...
Sportas
Vilniaus „Ryto“ komandą netikėtai paliko įžaidėjas Demetriusas Jacksonas. Krepšininkas pareiškė, kad dėl šeimyninių aplinkybių privalo išskristi į Jungtines Amerikos Valstijas. Žaidėjo pageidavimu klubas susilaikys nuo komentarų, kurie liečia jo šeimos reikalus, tačiau pradėjo paieškas kas galėtų pakeisti D.Jacksoną komandoje. „Ši žinia buvo labai netikėta klubui. Pats krepšininkas paprašė nedetalizuoti jo šeimyninių aplinkybių. Gerbiame jo privatumą ir no...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 735 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 181 iš jų registruotas Kauno, 129 Klaipėdos, 128 Vilniaus, 80 Šiaulių, 78 Telšių apskrityse. Dar 38 atvejai registruoti Tauragės 37 Panevėžio, 31 Marijampolės, 21 Alytaus ir 12 Utenos apskrityse. Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirt...
Įvykiai
Atvėsus orams ir įpusėjus rudeniui, vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iki kito sezono uždarė sostinėje viešose erdvėse įrengtas geriamojo vandens gertuves, tačiau kitais metais jų tinklą tiek miesto žaliosiose zonose, tiek ir sostinės mokyklose planuoja plėsti. Iki šių metų pabaigos viešų „Vilniaus vandenų“ gertuvių skaičius atvirose sostinės erdvėse išaugs nuo 9 iki 16-os, o kitais metais ketinama įrengti dar mažiausiai penkias gertuves. Mokyklos...
Verslas
Nuo lapkričio 1 dienos Vilniaus prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ laikinai trumpina parduotuvių darbo laiką – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val. Toks sprendimas priimtas reaguojant į situaciją šalyje bei sostinėje įvestą lokalų karantiną. Keičiasi „Akropolyje“ įsikūrusių parduotuvių darbo laikai, tačiau „Maxima“ dirbs nuo 8 iki 24 val., o „Eurovaistinė“ ir „Ermitažas“ nuo 8 iki 22 val. Kavinių ir restoranų, taip pat laisvalaikio ir pramog...
Verslas
Šiandien Vilniuje, Konstitucijos prospekte atidaryta naujausia, trečia šiemet sostinėje, „Rimi“ tinklo parduotuvė. Iš viso šešta šiais metais tinklą papildžiusi „Rimi“ duris atvėrė tarp prekybos ir verslo centro bei Vilniaus miesto savivaldybės, kurių lankytojams pritaikė patį naujausią, bet jau gerai išplėtotą express formatą – be vartojimui paruošto maisto ir greitam apsipirkimui skirtų zonų, čia įrengta ir mobiliųjų telefonų pakrovimo stotelė. Kaip paro...
Kultūra
Rekonstruojamas Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) premjeras pristato ir repeticijas rengia įvairiausiose vietose. Šiuo metu Vilniaus kino klasteryje (kur vyko „Respublikos“ premjera) vyksta naujo spektaklio pagal Augusto Strindbergo pjesę „Didysis kelias“ repeticijos. Penktąją šio LNDT sezono premjerą režisuoja Jonas Vaitkus, spektaklyje vaidins didžioji dalis LNDT trupės aktorių. „Didžiojo kelio“ premjera įvyks lapkričio 7, 8 dienomis, taip pat...
Įvykiai
Nuo spalio 29 dienos Karoliniškių mikrorajone, Vilniuje esantis Lietuvos pašto skyrius (50-asis paštas) perkeltas į naujas, pagal modernią koncepciją įrengtas patalpas – nuo šiol klientai bus aptarnaujami adresu L. Asanavičiūtės g. 17. Naujose patalpose didelis dėmesys skirtas klientų patogumui. Daugiau nei 110 kvad. metrų ploto patalpose veikia 3 klientų aptarnavimo langeliai, suprojektuota patogi laukimo salė, skyrius pritaikytas žmonėms su negalia, įren...
Exchange Rates
USD 0,857