Paveldas natūralioje aplinkoje (pozicija dėl P. Cvirkos paminklo)

Pernai šventėme savo valstybės 100-metį. Nuo atgautos nepriklausomybės praėjo jau beveik trisdešimt metų. Daromės vis brandesni ir kartu atsakingesni už visuomenę, jos gerovę, žmogui draugišką aplinką. Nuolat permąstydami savo praeitį ir aktyvindami istorinę atmintį, vis atsakingiau žvelgiame į paveldą ir jo reaktualizacijos keliamus iššūkius, plačiau suvokiame istorinių simbolių prasmę ir reikšmę.

Kas mums šiandien yra Petro Cvirkos skveras Vilniuje su paminklu kontroversiškam rašytojui? Atsakykime sąžiningai, atmesdami išankstinį politinį vertinimą ir nemėgindami savo atsakymais maskuoti merkantilinių tikslų nusavinti patrauklios miesto erdvės vien siauros visuomenės grupės interesams.

Pirmiausia tai žalioji zona, kuri gyvybiškai svarbi aplinkinių kvartalų gyventojams ir tiems, kurie praleidžia šioje miesto dalyje aktyvias dienos valandas. Taigi skveras turi likti skveru ir toliau tarnauti visiems.

Antra, Petro Cvirkos skveras priklauso tipiškoms plastiškoms vilnietiškoms erdvėms – augmenijos saloms, patraukliai jungiančioms užstatytus miesto kvartalus ir formuojančioms miesto centro plaučius. Skveras suprojektuotas kaip terasinis perėjimas per Rožių alėją iš su Senamiesčiu besiribojančios žemesnės Naujamiesčio dalies į Taurakalnio keterą siekiančią Kosto Kalinausko – M. K. Čiurlionio gatvių trasą.

Skvero architektūra – ne tik politinis užsakymas, bet ir Vilniaus urbanistinio audinio modernizacijos materialus ženklas ir paminklas. Ji liudija mums, kaip miestą suvokė XX a. pirmosios pusės ir vidurio vystytojai ir gyventojai. Tai architekto Vladislovo Mikučianio kūrinys, tipiškas 5–6-ojo dešimtmečio landšafto architektūros pavyzdys. Lietuvoje beliko tik keli panašūs skverai. Todėl vilniškį būtina išsaugoti su visomis detalėmis: skaldyto akmens tvorelėmis apkraštuotomis terasomis, takais, suoleliais. Invazija įmanoma tik pagerinant vartotojų komfortą: sutvarkant apšvietimą, pastatant daugiau ir galbūt patogesnių suoliukų bei šiukšlių dėžių, atidžiau suformuojant augmeniją.

Skvero architektūra liudija XX a. 5–6-ojo dešimtmečio modernizacijos procesus, tai autentiška vertybė, suteikianti papildomą vertybinį metmenį Naujamiesčio daliai, kurioje darniai sugyvena XX a. pradžios plytų stiliaus ir art nouveau gyvenamieji namai su 4-ojo dešimtmečio vilomis bei sovietinio modernizmo visuomeniniais ir gyvenamaisiais pastatais. Tai puikus daugiafunkcinio užstatymo pavyzdys, nepageidaujantis jokių radikalių invazijų.

Istorinės miesto dalies unikalumą pirmiausia formuoja tūrių santykiai su erdve, perspektyvos ir panoramos. O jos labai lengvai pažeidžiamos. Turime pakankamai pavyzdžių, kai net laikantis statybos normatyvų ta harmonija suardoma, geri ketinimai, deja, baigiasi brutalia invazija į tai, kas mums brangiausia – Vilniaus istorinį audinį arba miesto aurą.

Trečia: diskusiją dėl Petro Cvirkos skvero pertvarkymo mėginama sukoncentruoti į būtinybę pašalinti savo simpatijomis sovietų agresoriams susikompromitavusio rašytojo paminklą. Tačiau miesto gyventojai paminklą suvokia ne tik per jo prieštaringą simboliką, bet per materialiąsias savybes: laikmečio madas liudijančio tašytų akmenų postamento ir bronzinės figūros derinį, statulos stilių.

Paminklas yra puikus vadinamojo socrealizmo pavyzdys, akivaizdžiai atskleidžiantis, kaip Lietuvos menininkai buvo įtraukti į totalitarinės kultūros produkavimą. Paminklą šios kultūros vykdytoju paverstam rašytojui Cvirkai sukūrė vienas ryškiausių nacionalinės dailės mokyklos atstovų skulptorius Juozas Mikėnas. Šis duetas iškalbingai liudija epochą, kurią vertiname kritiškai. Kritišką santykį su ja norime įdiegti ir jaunosioms kartoms. Cvirkos paminklas šiuo atveju – įtaigi vaizdinė priemonė. Būtų nedovanotina ją prarasti.

Ši monumentali Mikėno skulptūra yra vienas iš nedaugelio socrealizmo pavyzdžių, išlikusių originalioje aplinkoje (Zarasuose stovėjęs to paties stiliaus Mikėno paminklas Marijai Melnik buvo perkeltas į Grūto parką, ant Vilniaus Žaliojo tilto neliko jo kartu su Juozu Kėdainiu sukurtos skulptūrinės grupės „Besimokantis jaunimas“).

Manome, kad socialistinio realizmo kūriniai turi būti matomi ir prieinami visuomenei, pirmiausia kaip diskusijos objektas ir reali vieta. Juos būtina komentuoti, aiškinat žmonėms, kuo toks stilius, varžantis kūrybos laisvę ir unifikuojantis menininkų individualų braižą, pavojingas ir žalingas. Kita vertus, tik natūroje išlikęs kūrinys gali padėti suprasti, kaip socrealizmo epochoje buvo suvokiamas skulptūros ir architektūros kūrinio medžiagiškumas, kokios buvo technologijos ir reikalavimai medžiaginei išraiškai, kodėl šis stilius turėjo strateginę galią, kodėl reikalavo didelių ekonominių investicijų, kartu iškeldamas režimui parankius ir jam lojalius talentingus menininkus. Siekiant atkurti istorinį teisingumą paminklą būtina turėti, kad jį būtų galima komentuoti ir interpretuoti. Fizinė jo delokacija būtų ydingas sprendimas, atimantis galimybę visuomenei studijuoti charakteringą socrealizmo pavyzdį ir atkartojantis agresoriaus elgesio modelį, liudijantį kitokios pozicijos baimę, kurią maitina silpnumas ir nepasitikėjimas savo jėgomis.

Skveras ir paminklas visų pirma yra paveldas, kurį privalome saugoti ir prižiūrėti, o ne paversti visuomenės susipriešinimo objektu, nes jis niekada nebūna vienareikšmis. O be to skveras ribojasi su UNESCO pasaulio paveldo vietove – Vilniaus istoriniu centru, yra jo apsaugos zonoje, o Taurakalnis, kaip Senamiesčio branduolį juosiančio žaliojo kalvų žiedo dalis yra Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės elementas.

Didelių pinigų maitinamai jėgai pasipriešinti labai sunku. Bet kodėl į Senamiestį ir Naujamiestį reikia žiūrėti pirmiausia kaip į verslo zoną? Taip nuskurdiname save, o ne praturtiname. Jei investavimo sąlygos trapiausiose Vilniaus dalyse būtų sugriežtintos, investuotojai rinktųsi, ar jiems apsimoka jų laikytis, ar geriau ieškoti kitų erdvių. Tie, kurie vadovauja miestui, turėtų gerai permąstyti, kuo jie įsipareigoja savo rinkėjams, ir pakoreguoti Vilniaus ateities viziją.

Lietuvos dailininkų sąjungaLietuvos dailės istorikų draugijaTarptautinės dailės kritikų asociacijos (Aica) Lietuvos sekcija

Petras Cvirka Paminklas Skveras Nuomonė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Siekiant atsakyti į klausimą, kokias pamokas išmoksime iš dabartinės pandemijos, reikia įvertinti istorinius įvykius – ilgą laiką Europa mokėsi įveikti grėsmes sveikatai, o jos patirtį mes tyrinėjame ir šiandien. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytojas, medicinos istorikas dr. Aistis Žalnora pasakoja apie lemtingas praeities epidemijas, paveikusias didelę pasaulio gyventojų dalį, ir paaiškina, kuo reikšmingas viduramžių laikotarpis, dažna...
Svarstymas!
Vilniaus miesto savivaldybė rengiasi visuomenei dar kartą pristatyti tris Stoties rajono modernizavimo alternatyvas, parengtas detaliojo plano rengėjų – savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“. „Tikiuosi, kad sėkmingas Naujamiesčio atsinaujinimo virusas persimes ir į Stoties teritoriją, kuri turi potencialo tapti ne tik šiuolaikišku transporto mazgu, bet ir daugiau miestietiškų funkcijų – darbo, paslaugų, rekreacijos – sutraukiančia teritorija. Numatomi poky...
Įvykiai
Vyriausybei lengvinant karantino sąlygas ir LR Sveikatos ministerijai patvirtinus saugumo rekomendacijas filmavimo darbams, Vilniuje pradedami filmavimai viešose erdvėse. Pirmieji filmavimo darbai vyks šį savaitgalį. „Filmavimai atsinaujina iš lėto, kūrybinių grupių komandos yra minimalios laikantis patvirtintų saugumo rekomendacijų, filmuojamos nedidelės scenos su minimaliu aktorių skaičiumi. Šiuo metu filmuojami trumpametražiai filmai ir vyksta paruošiam...
Savivalda
Švelnėjant karantinui, nuo birželio 1–osios sostinės savivaldybė vėl duris atvers (Konstitucijos pr. 3) iš anksto užsiregistravusiems klientams. Nuo kovo vidurio paslaugos buvo teikiamos tik nuotoliniu būdu, o nuo pirmadienio, laikantis visų saugumo reikalavimų, klientai bus aptarnaujami ir savivaldybės pastate bei jos nutolusiose padaliniuose (Civilinės metrikacijos, Archyvo ir Socialinių išmokų skyriuose bei seniūnijose). Vis dėlto, kol kas klientai bus...
Įvykiai
Aplink statomą Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centrą pradedama tvarkyti infrastruktūra – centrą bus patogu pasiekti iš periferinių miesto rajonų ar miesto centro, atnaujinta viešoji erdvė trauks aktyviai leisti laisvalaikį arčiau namų. „Nors baseino statybos pabaiga nusikėlė, rūpinamės, kad atidarius jo duris jau nebereikėtų jaudintis dėl to, kad aplinka nedera prie naujo objekto. O ir šiaip Lazdynams šie pokyčiai į naudą“, – sakė Vilniaus miesto ad...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai patyrė pirmąjį pralaimėjimą A lygos sezone namuose rezultatu 0:1 nusileidę kitai sostinės ekipai – „Riteriams“. Pergalingą įvartį 20 – tąją minutę pelnė „Riterių“ žaidėjas Justinas Marazas. „Žalgirio“ strategas Aliaksejus Baga po rungtynių sakė, kad komandai nepavyko išnaudoti susikurtų progų: „Labai lauktos rungtynės. Tiek mes, tiek turbūt ir visos kitos komandos pasiilgo futbolo. Galbūt pirmame kėlinyje emocijų buvo daug...
Įvairios
Visą pasaulį apskriejusi žinia apie leidimą Vilniaus senamiestį ir kitas miesto teritorijas paversti didele kavine papiktino centrinės miesto dalies gyventojus. Jie tikina, kad jiems nebėra vietos, o linksmybės prie barų tęsiasi ir naktį. Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad šį savaitgalį bus skirta daugiau dėmesio triukšmingoms vietoms, tačiau pažymi, kad ir patys Senamiesčio gyventojai turbūt per daug priprato prie tylos. Reaguodama į dėl įvesto karanti...
Lietuvoje
Šeštadienio duomenimis Lietuvoje nustatyti 8 nauji koronaviruso atvejai. Taip pat pranešama apie dar dvi mirtis susijusias su virusu. Vienas iš mirusiųjų buvo vyresnio amžiaus ir sirgo lėtinėmis ligomis. Pirminiais duomenimis, du iš naujų nustatytų atvejų yra įvežtiniai: vienas iš Švedijos, vienas iš Jungtinės Karalystės. Virusas taip pat nustatytas dviems medikams, kurių vienas dirba Ignalinoje, o vienas Vilniaus Santaros ligoninėje. Karantinas mūsų šalyj...
Įvykiai
Kovo mėnesio pabaigoje per „Delfi TV“ startavęs projektas „Sportuok namie“ kvietė visus būti aktyviais ir karantino laikotarpiu nepamiršti skirti laiko mankštai namuose. „Karantinas sudavė rimtą smūgį visiems sportuojantiems ir sveiką gyvenseną propaguojantiems sostinės gyventojams. Suprasdami fizinio aktyvumo svarbą, ypatingai izoliacijos sąlygomis, pasiūlėme vilniečiams alternatyvą. Kartu su „Sveikas miestas“ pradėta iniciatyva „Sportuok namie“ suteikė g...