Norėdamas gauti darbą, pirštų nevaldantis jaunuolis išugdė neįtikėtinus sugebėjimus

„Mano gyvenimas pasikeitė, kai man buvo 25 metai, – jaudindamasis prisimena vilnietis Zbignevas Zajančkovskis. – Buvo labai karšta diena, poilsiavome visi mamos sode, maudėmės ten esančioje kūdroje, šokinėjome nuo nedidelio tiltelio. Šokau į vandenį tada daug kartų, tačiau vienas kartas buvo lemtingas – koja slystelėjo, nukritau į vandenį tiesiai ant galvos ir atsimušiau ja į dugną... Lūžo kaklas...“

Pasak jaunuolio, jis iškart po smūgio pajuto, kad atsitiko kažkas baisaus – jis nebejautė savo kūno, nebegalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Pradėjo skęsti, vis grimzdamas gilyn į vandenį.

„Kovojau už savo gyvybę iš visų jėgų, – prisimena Zbignevas. – Didžiulėmis pastangomis pagaliau pavyko iškilti į paviršių... Pamačiau, kad draugai jau šoka į vandenį manęs gelbėti... Šiaip taip jiems pavyko mane ištraukti ir paguldyti sode ant žolės, ten iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Labai džiaugiuosi, kad nuėjau maudytis ne vienas, būčiau tikrai paskendęs. Supratau, kad mane paralyžiavo, nes negalėjau valdyti nei rankų, nei kojų, buvo baisus skausmas kakle...“

Ilgas gydymas ir kankinanti reabilitacija

„Pabudau reanimacijoje, sužinojau, kad man lūžo kaklo slankstelis, abu plaučiai apimti stipraus uždegimo, – su jauduliu prisimena jaunas vyras. – „Jeigu ištempsi dvi savaites – gyvensi...“,– pasakė man tada gydytojas.“

Mirtis per dvi savaites jaunuolio nepasiėmė, tačiau norint išgyventi, teko patirti nepaprastai daug kančių ir sunkių operacijų.

„Atsitrenkus galva į dugną, man lūžo penktas kaklo slankstelis, o šeštas įskilo, – pasakoja Zbignevas. – Ligoninėje man iškart per gerklę padarė sudėtingą kaklo operaciją – uždėjo titaninį tinklą, o prie ketvirto ir šešto slankstelio pritvirtino plieno plokštelę. Tai sutvirtino kaklą, bet po pusmečio šeštas slankstelis kažkaip pats ištirpo, taigi teko vėl daryti sunkią operaciją ir tvirtinti plokštelę prie jau septinto slankstelio...“

Vyras džiaugiasi, kad jam dar pasisekė, kad lūžo šeštas, o ne antras kaklo slankstelis.

„Mano trauma yra sunki, tačiau tai dar ne pats blogiausias variantas, kuris galėjo būti.. Jeigu būtų lūžęs antras kaklo slankstelis, tai galėčiau tik galvą pasukti, o visas kūnas būtų paralyžiuotas. Negalėčiau ne tik pats savęs apsitarnauti, tačiau net ir pavalgyti... Baisus būtų tada mano gyvenimas... Mačiau tokių vaikinų ligoninėje... Nelaimingi atsitikimai, avarijos – ir žmogaus gyvenimas baigtas, gali tik gulėti ir būti maitinami šaukšteliu, visas kūnas negyvas... Girdėjau per televizorių, kad šiais metais karštomis dienomis nemažai tokių sulūžusiais kaklais į ligoninę atveža...“

Zbignevo dvasios stiprybė stebina. Nors ir pastoviai kenčia skausmus visame kūne ir nevaldo pirštų, vaikinas visomis jėgomis stengiasi kabintis į gyvenimą.

Po nelaimės padėjo tik artimieji

„Po reanimacijos buvau atvežtas į namus, pas senutę mamą, – sunkiai rinkdamas žodžius pasakoja vyras. – Du metus nieko pats negalėjau, gulėjau lovoje ir mane mama maitino šaukšteliu. Po to dar tris metus irgi gulėjau lovoje, tačiau jutimus rankose pavyko atstatyti nuolat atliekant pratimus, sugebėdavau jau ir rankas pakelti... Tačiau pirštų iki šiol nevaldau, juos pakeičiu riešų kauliukais...“

Matydamas didžiulį mamos, seserų, brolio skausmą dėl jo nelaimės, Zbignevas stengiasi nei vienu savo žodžiu nesukelti jiems dar didesnio skausmo.

Jaunas vyras prisipažįsta, kad draugų po nelaimės beveik nebeliko – kam toks neįgalus draugas reikalingas?

„Po nelaimės iškart supratau, kad nevaikščiosiu. Po to tai pasakė ir gydytojai. Visą laiką jaučiu kūne skausmą, lyg būčiau karštam aliejuje, tačiau nekreipiu į tai dėmesio... Kai keičiasi orai – visai blogai, skausmas būna sunkiai pakeliamas. Tačiau negi čia dejuosi: „Oi, kaip man skauda..“ Reikia su tuo susitaikyti, kentėti, nes kitaip nebus... Turiu galvoti ne tik apie save, tačiau ir apie savo artimuosius. Jeigu pulsiu į depresiją, pradėsiu verkti ir dejuoti – nieko tuo nepakeisiu ir nepradėsiu nuo to vaikščioti, tačiau mano artimiesiems ir man pačiam bus tik blogiau... Tai kam to reikia? Nieko juk čia nepakeisi, reikia susitaikyti su likimu, gyventi toliau, kad ir kaip tai būtų sunku...“

Beviltiškos pastangos nors kažkur įsidarbinti

Kiek sustiprėjęs, jaunas vyras ryžosi palikti mamos namus ir persikelti gyventi į Antavilių pensionatą prie Vilniaus.

„Išvažiavau, nes turiu galvoti ne tik apie save, o ir apie mamą, – kalba Zbignevas. – Jai jau aštuoniasdešimt metų, nenoriu būti jai našta...“

Pensionate jam patinka, nors ten jis toks vienintelis. Vienintelė problema – atidavus didesnę dalį neįgalumo pensijos už pensionato paslaugas, visam mėnesiui jam telieka vos keliasdešimt eurų.

O reikia juk ir drabužių, batų, higienos reikmenų, kitų būtinų dalykų...

Kaip pragyventi, kaip užsidirbti pinigų?

„Labai norėjau įsidarbinti ir iš visų jėgų bandžiau tapti nuotoliniu taksi operatoriumi, – pasakoja Zbignevas. – Ten galima dirbti telefonu, priiminėti užsakymus ir suvesti juos į kompiuterinę programą. Kojų ten naudoti nereikia, važiuoti niekur nereikia, o bendrauju aš laisvai keliomis kalbomis...“

Kad galėtų greitai atlikti užsakymus, jis treniravosi dieną naktį – atmintinai mokėsi taksi tarifus, tobulino savo darbo kompiuteriu įgūdžius, suvesdamas informaciją į specialias formas.

Nors Zbignevas pirštų ir nevaldo, rankų riešų kauliukais ir kompiuterio pelyte jis dirba nepaprastai greitai, rankos tik laksto virš kompiuterio klaviatūros, suvesdamos informaciją į sudėtingas formas.

Kodėl netinka darbui, darbdavys taip ir nepaaiškino

„Viską ką reikėjo, atrodo, sugebėjau padaryti labai greitai ir dėjau labai daug vilčių į įsidarbinimą taksi bendrovėje, tačiau vos tik sužinojo, kad esu neįgalus, darbdavys manęs atsisakė.

Labai pergyvenau, žlugo mano viltis prisidurti prie neįgalumo pensijos, pasijusti galinčiu save išlaikyti.

„Kodėl aš netinku? – klausiau darbdavio. – Aš gi viską, ką reikia, galiu padaryti... Galiu dirbti visada kada reikės, dieną ar naktį... Šeimos neturiu... Žiemą išvis net iš patalpos negaliu išeiti keletą mėnesių...“

Atsakymo iš darbdavio Zbignevas taip ir negavo.

Nereikia ir viskas...

„Aš jį suprantu, – lėtai kalba jaunas vyras. – Kam jam imti į darbą neįgalų, kai gali priimti sveiką? Ir tas darbdavys toks tikrai ne vienintelis, dauguma pas mus turi tokį pat požiūrį į neįgalų žmogų...“

Nepaisant sudužusios vilties, jaunas vyras nepraranda ryžto ieškoti darbo toliau.

„Dabar yra nemažai nuotolinių darbų, kurie darbdaviams labai patogūs – nereikia kurti darbo vietos, darbus darbuotojas atlieka internetu. Neįgalusis tam ypač tinka – visada yra pasiekiamas, prie kompiuterio ar telefono. Tačiau darbdaviams neįgalumas kažkodėl atrodo neįveikiama kliūtis atlikti netgi paprasčiausią darbą ir jie renkasi sveikus...“

Neįgaliųjų reabilitacijos stovyklos – didžiulė parama

„Po stuburo ar kaklo traumos visada esi dideliame strese, – kalba Zbignevas. – Ne tik todėl, kad nevaldai savo kūno, žlunga visi tavo planai, darbai, palieka draugai, tačiau ir todėl, kad nežinai kaip su savo neįgalumu gyventi toliau, kaip išmokti valdyti savo kūną, kaip atlikti gamtinius reikalus, kaip palaikyti higieną... Žinoma, gydytojai ir kineziterapeutai pataria, tačiau kadangi jie patys nebuvo neįgalūs ir to nepatyrė, jie daug ko nežino, negali pamokyti jokių buitinių įgūdžių, patarti dėl kitų praktinių dalykų, kurie yra būtini neįgaliojo kasdienybėje...“

Pasak jaunuolio, tokiose situacijose ypač vertingos yra neįgaliųjų reabilitacijos stovyklos, į kurias susirenka panašaus likimo draugai.

„Man asmeniškai reabilitacijos stovyklos nepaprastai padėjo, – kalba Zbignevas. – Atvažiavau ten visiškai „žalias“, nemokėdamas nei pats savarankiškai apsirengti, nei nusiskusti, nei atlikti higienines procedūras. Visko mane ten kiti neįgalieji išmokė ir parodė kaip tai daroma praktiškai. Gyvenome kartu, todėl galėjau viską matyti, kaip jie tai daro. Dar stovyklose buvo labai vertinga, kad mūsų instruktoriai irgi buvo neįgalūs, taigi jie puikiai žinojo, kurie pratimai ir treniruotės yra naudingiausios ir geriausiai veikia, kiek jų reikia daryti, kada jas daryti, o kada nedaryti. Labai naudingas buvo man bendravimas su likimo draugais. Daug kalbėdavome apie viską... Vienas papasakodavo, kaip tvarkyti buitinius reikalus, kitas – geriau žinojo, kaip geriau atlikti higienines procedūras, kad nebūtų uždegimų, iššutimų ar pragulų. Tai neįgaliam yra ypač svarbu, nes bet kokios žaizdos mums ypač lėtai ir sunkiai gyja.“

Po neįgaliųjų reabilitacijos stovyklos Zbignevas grįžo namo su nauja viltimi, nes pamatė neįgaliuosius, kurie turi daugybę įgūdžių, informacijos ir gyvena visai kitokį gyvenimą, negu kad jis, negalėdamas atsikelti iš lovos.

„Reabilitacijos stovyklos pakeitė mano gyvenimą, – prisimena jaunas vyras. – Tai tikrai pats naudingiausias laikas neįgaliajam, kiekviena valanda ten labai vertinga... Visą laiką mokaisi, žiūri kaip gyvena kiti neįgalieji, turintys daug daugiau patyrimo. Jeigu ne stovyklos – ir dabar gulėčiau lovoje ir nemokėčiau nei apsirengti, nei važiuoti vežimėliu...“

Maltiečių neįgaliųjų aktyvios reabilitacijos stovykla Giruliuose (Jūs galite padėti jai įvykti, skambindami trumpuoju numeriu 1404 (3 €)

Rugpjūčio mėnesį Giruliuose rengiamia maltiečių neįgalaus jaunimo aktyvios reabilitacijos stovykla „Judėk laisvai“, į kurią susirinks dvidešimt per paskutiniuosius metus itin sunkias stuburo traumas patyrusių jaunuolių. Visi šie jauni žmonės yra sunkiai traumuoti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Maltiečių stovykloje „Judėk laisvai“ jaunuoliams bus suteikiamos:

• išsamios konsultacijos ir patarimai patyrus konkrečios stuburo dalies traumą (praktiniai patarimai kaip išvengti pragulų, atlikti individualios higienos procedūras);

• kasdienės praktinių vežimėlio valdymo įgūdžių įgijimo treniruotės (kaip išlaikyti pusiausvyrą, užvažiuoti ant šaligatvio bordiūro, užlipti laiptais ir t.t.);

• individualiai pritaikyti sunkiosios atletikos ir aerobikos užsiėmimai;

• psichologinė pagalba;

• socializacijos ugdymas, paruošimas gyvenimui po sunkios traumos;• dailės terapijos ir smulkiosios motorikos užsiėmimai;

• išvykos ir ekskursijos vežimėliais, siekiant įgyti vežimėlio valdymo įgūdžius miesto sąlygomis.

Siekiant maksimaliai efektyviai paruošti neįgalius jaunuolius naujam gyvenimui ir padėti jiems įveikti psichologinę krizę, jauni žmonės stovykloje gyvens kartu su tokį patį neįgalumą turinčiais instruktoriais ir tokiu būdu kasdien galės gauti vertingų patarimų ir formuoti būtinus įgūdžius.

Labai prašome prisidėti prie paramos stovyklai ir padėti suluošintiems jaunuoliams, aukojant trumpuoju numeriu 1404 – 3 €.

Kiekvienas Jūsų paaukotas euras yra nepaprastai svarbus. Jis suteikia galimybę padėti tiems, kuriems Jūsų pagalba gyvybiškai reikalinga, suteikti jiems viltį vėl sugrįžti į normalų gyvenimą!

Maltiečiai Stovykla Neįgalumas Parama
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Verkių seniūnijoje šiandien duris atvėrė naujas lopšelio-darželio „Gintarėlis“ modulinis priestatas, kurį lankys 105 mažieji vilniečiai. Naujajame 800 kv. m. ploto dviejų aukštų darželyje, įsikūrusiame Baltupiuose, Didlaukio g. 35, veiks 6 grupės, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams. Taip pat įrengtos patalpos ir vaikų persirengimui, daiktų saugojimui bei kabinetai specialistams, vaikų miegui bei valgymui skirtos zonos, nupirkti nauji bal...
Įvykiai
Vis daugiau Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų, kartu su maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, palaiko iniciatyvą ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir ieško galimybių užtikrinant atsiskaitymą negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose – šiuo metu iš 111 sostinės mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu. Sostinės savivaldybė skatina likusias mokyklas suteikti galimybes m...
Įvykiai
Artėjantį savaitgalį Vilniui sukanka 697-eri. Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją – aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškelti tris Vilniaus miesto vėliavas, pagarsinti laišką Vilniui ir drauge sudainuoti gražiausias Vilniui dedikuotas dainas: „Prie pasakų miesto“ ir „Senieji Vilniaus stogai“. Sausio 24 dieną (penktadienį), 12  val. visi laukiami prie Rotušės. Jau trečius metus kuriama  nauja prasminga tradicija miesto gimtadienį pradėti iškelia...
Savivalda
Vakar sostinės Taryba pritarė vaikų dienos centrų tinklo plėtrai Vilniuje. Vaikų dienos centruose (VDC) vaikus konsultuoja psichologai, ugdomi socialiniai įgūdžiai, renkasi pozityvios tėvystės ugdymo grupės, organizuojami renginiai vaikams, emocijų ugdymo programos ir kt. Plėtojant vaikų dienos centrų tinklą mieste, veiklai atnaujinamos ir pritaikomos naujos arba iki tol buvę nenaudotinos patalpos. Tinklo plėtros projektui ir investicijoms į infrastruktūrą...
Savivalda
Vakar sostinės taryba priėmė neeilinį sprendimą – nuo 2020 m. kovo Vilniaus mieste vykstančiuose renginiuose nebus naudojami jokie vienkartiniai plastikiniai indai. Šis sprendimas padės mažinti plastiko atliekų kiekį mieste bei mokys miestiečius sąmoningumo atliekų tvarkymo srityje. „Sveikinu ir džiaugiuosi šiuo tarybos narių priimtu sprendimu. Plastiko ribojimas miesto šventėse skatina visuomenę tapti draugiškesne aplinkai, kurioje patys gyvena. Esame vie...
Įvykiai
Daugybė leidinių, ekskursijų ir kitokių iniciatyvų, skatinančių pažinti Vilnių, prisiminti praeitį ir aptarti dabartį, projektuoti ateitį – šalies sostinė pastarąjį dešimtmetį jaučia itin išaugusį ne tik užsienio svečių, bet ir gyventojų susidomėjimą miesto istorija. Vis dėlto specialistai šią tendenciją vertina nevienareikšmiai: vartotojai pusšimtį metų trukusį informacijos alkį malšina nevienodo patikimumo publikacijomis ir ekskursijomis, kartais įtvirti...
Savivalda
Vilniaus miesto biudžetas ir toliau augs – lyginant su praėjusių metų pradžioje patvirtintu, planuojamas ir šiuo metu svarstomas 2020 m. biudžetas turėtų padidėti beveik 80 mln. eurų arba 11 proc. Numatoma, kad miesto reikmėms savivaldybė iš viso skirs 758,9 mln. eurų. Prioritetinės sostinės biudžeto sritys šiemet išliks tos pačios – didžiausia lėšų dalis bus skiriama švietimui (362,7 mln. eurų), aplinkai ir miesto plėtrai (99,2 mln. eurų) ir judumui (86,3...
Įvykiai
Sostinės Tarybos nariai šiandien išrinko miesto garbės pilietį – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teikimu, juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas: disidentas, aktyvus Lietuvos laisvės lygos veikėjas, žurnalo „Laisvės Šauklys“ bendraautoris, žurnalistas, rašytojas, vienas iš pasaulyje didelio atgarsio sulaukusio laisvės dokumento „45 pabaltijiečių memorandumas“ iniciatorių ir rengėjų. J. Sasnauskas tapo jau 17-uoju Vilniaus miesto garbės piliečiu. „...
Sportas
Gausiai Europos taurės dvikovoje fanų palaikomas Vilniaus „Rytas“ namuose nugalėjo Monako „As Basket“ ekipą 80:75 (15:10, 18:19, 25:24, 22:20). Pirmajį kėlinį vilniečiai pradėjo bombarduodami Monako krepšį tolimais metimais ir pasibaigus pirmajam kėliniui susikrovė 5 taškų pranašumą (15:10). Antrasis kėlinys buvo kiek rezultatyvesnis abiejoms komandoms. Po sunkios bei lygios komandų kovos šį kėlinį vienu tašku laimėjo Monako komanda, bet vilniečiai vis tie...