Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas.

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.

Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros docentas

Karalius Mindaugas Mindaugo karūnavimas LDK
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Šiandien 20.47 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Apolinaro Juozo Povilaičio g. 14 iš buto 3-ame aukšte veržiasi dūmai. Gaisro metu žuvo moteris. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui). Pirminiai...
Kultūra
2020 m. spalio 24 d. 20 val. į gyvos muzikos klubą „Tamsta“ po ilgos pertraukos sugrįžta rašytojas, poetas, režisierius, dainų tekstų ir muzikos autorius, bardas Vytautas V.Landsbergis, kur surengs itin retai rodomą koncertinę programą – „Žiauriai gražūs romansai“. 2 dalių koncerto pirmojoje dalyje skambės autorinė kūryba, antrojoje koncerto dalyje – klausytojų ausis pamalonins žiaurių, bet gražių romansų programa. Visi, kas girdėjo, išėjo sužavėti paprast...
Įvairios
Didžiųjų Europos miestų politinis apsisprendimas dėl metropolitenų statybos trukdavo įvairiai. Londonas apsisprendė per 4 metus, o Varšuva dėl metro diskutavo apie 70 metų, nes diskusijas nutraukdavo pasauliniai karai. Užtat šiuo metu Varšuvos metropoliteną, dosniai remiamą ES pinigais, stato net dvi tarptautinės korporacijos. Dar apie trisdešimt įvairaus dydžio Europos miestų diskutuoja, planuoja, projektuoja ar plečia savo miestų metropoliteno sistemas....
Įvykiai
Trumpėjant dienoms ir esant sudėtingai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonėms labai trūksta gerų emocijų užtaiso. Būtent puikią nuotaiką pažada naujo ir Lietuvoje dar nematyto bėgimo „Zombie Run“ organizatoriai. „Zombie Run“ bėgimas vyks Helovino šventės metu – spalio 31 dieną – pačiame Vilniaus centre. Tai bus pramoginis, gerų emocijų nestokojantis apokaliptinis zombių bėgimas. Bėgimo metu dalyviai pateks į lazerių labirintą, siaubo kambarį bei p...
Įvykiai
Sostinės Naujamiesčio rajone iškils naujas ligoninės pastatas. Šiandien Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės bendruomenei istorinis įvykis – naujo priestato statybvietėje įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms apie ambicingą viziją. Pastačius priestatą, visos Vilniaus mieste teikiamos stacionarinės paliatyvios pagalbos paslaugos bus sukoncentruotos vienoje įstaigoje, turinčioje galimybę teikti pagalbą itin sunkiems ligoniams, kur bus moderniai įre...
Sveikata
Per vakar parą Lietuvoje buvo patvirtinti 202 atvejai koronavirusinės infekcijos atvejai. 65 atvejai buvo patvirtinti Vilniaus apskrityje, 58 Kauno, 22 Klaipėdos, 15 Marijampolės, 8 Panevėžio, 28 Šiaulių, po 3 Telšių ir Utenos apskrityse. Taip pat per praėjusią parą šalyje buvo užfiksuoti 6 įvežtiniai atvejai, iš jų po 2 iš Jungtinės Karalystės ir Baltarusijos ir po 1 iš Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš 202 atvejų 60 asmenų užsikrėtimo aplinky...
Savivalda
Vilnius sėkmingai ir sparčiai pertvarko vaikų globos namus ir apgyvendina be tėvų globos likusius vaikus šeimai artimoje aplinkoje, kur jie džiaugiasi savarankišku gyvenimu bendruomenėje. Šiuo metu kaip tik ieškome būstų, kuriuos įsigytų savivaldybė ir apgyvendintų bei padėtų įsikurti juose tokioms šeimynoms. Artimoje šeimai aplinkoje globojami vaikai kur kas lengviau pasiruošia savarankiškam gyvenimui ir įsilieja į bendruomenę. Šeimynos, prižiūrimos socia...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė rekonstravimo projekto parengimo sutartį dėl dalies Vilniaus Mokytojų namų patalpų. Perkamos paslaugos – daugiau nei 1000 kv. m remonto darbų projektas, patalpų pritaikymas žmonėms su negalia ir lifto įrengimo projektavimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia, jog nors iš pirmo žvilgsnio suplanuoti darbai nėra grandioziniai, tačiau ypač reikšmingi Mokytojų n...
Įvykiai
Spalio 16–18 d. trečius metus iš eilės vykęs Vilniaus miesto idėjoms skirtas hakatonas „Hack4Vilnius“ praturtino miestą 19 naujų idėjų, sprendžiančių miesto taršos, automobilių spūsčių, darnios kaimynystės, laisvalaikio planavimo, turizmo ir kitas Vilniaus problemas. Nuotolinis renginys subūrė daugiau nei 150 dalyvių (programuotojų, verslo vystytojų ir kitų sričių atstovų), kuriems sprendimus plėtoti ir įgyvendinti padėjo 16 įvairių sričių specialistų, riz...
Exchange Rates
USD 0,847