Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas.

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.

Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros docentas

Karalius Mindaugas Mindaugo karūnavimas LDK
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Siekiant atsakyti į klausimą, kokias pamokas išmoksime iš dabartinės pandemijos, reikia įvertinti istorinius įvykius – ilgą laiką Europa mokėsi įveikti grėsmes sveikatai, o jos patirtį mes tyrinėjame ir šiandien. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytojas, medicinos istorikas dr. Aistis Žalnora pasakoja apie lemtingas praeities epidemijas, paveikusias didelę pasaulio gyventojų dalį, ir paaiškina, kuo reikšmingas viduramžių laikotarpis, dažna...
Svarstymas!
Vilniaus miesto savivaldybė rengiasi visuomenei dar kartą pristatyti tris Stoties rajono modernizavimo alternatyvas, parengtas detaliojo plano rengėjų – savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“. „Tikiuosi, kad sėkmingas Naujamiesčio atsinaujinimo virusas persimes ir į Stoties teritoriją, kuri turi potencialo tapti ne tik šiuolaikišku transporto mazgu, bet ir daugiau miestietiškų funkcijų – darbo, paslaugų, rekreacijos – sutraukiančia teritorija. Numatomi poky...
Įvykiai
Vyriausybei lengvinant karantino sąlygas ir LR Sveikatos ministerijai patvirtinus saugumo rekomendacijas filmavimo darbams, Vilniuje pradedami filmavimai viešose erdvėse. Pirmieji filmavimo darbai vyks šį savaitgalį. „Filmavimai atsinaujina iš lėto, kūrybinių grupių komandos yra minimalios laikantis patvirtintų saugumo rekomendacijų, filmuojamos nedidelės scenos su minimaliu aktorių skaičiumi. Šiuo metu filmuojami trumpametražiai filmai ir vyksta paruošiam...
Savivalda
Švelnėjant karantinui, nuo birželio 1–osios sostinės savivaldybė vėl duris atvers (Konstitucijos pr. 3) iš anksto užsiregistravusiems klientams. Nuo kovo vidurio paslaugos buvo teikiamos tik nuotoliniu būdu, o nuo pirmadienio, laikantis visų saugumo reikalavimų, klientai bus aptarnaujami ir savivaldybės pastate bei jos nutolusiose padaliniuose (Civilinės metrikacijos, Archyvo ir Socialinių išmokų skyriuose bei seniūnijose). Vis dėlto, kol kas klientai bus...
Įvykiai
Aplink statomą Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centrą pradedama tvarkyti infrastruktūra – centrą bus patogu pasiekti iš periferinių miesto rajonų ar miesto centro, atnaujinta viešoji erdvė trauks aktyviai leisti laisvalaikį arčiau namų. „Nors baseino statybos pabaiga nusikėlė, rūpinamės, kad atidarius jo duris jau nebereikėtų jaudintis dėl to, kad aplinka nedera prie naujo objekto. O ir šiaip Lazdynams šie pokyčiai į naudą“, – sakė Vilniaus miesto ad...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai patyrė pirmąjį pralaimėjimą A lygos sezone namuose rezultatu 0:1 nusileidę kitai sostinės ekipai – „Riteriams“. Pergalingą įvartį 20 – tąją minutę pelnė „Riterių“ žaidėjas Justinas Marazas. „Žalgirio“ strategas Aliaksejus Baga po rungtynių sakė, kad komandai nepavyko išnaudoti susikurtų progų: „Labai lauktos rungtynės. Tiek mes, tiek turbūt ir visos kitos komandos pasiilgo futbolo. Galbūt pirmame kėlinyje emocijų buvo daug...
Įvairios
Visą pasaulį apskriejusi žinia apie leidimą Vilniaus senamiestį ir kitas miesto teritorijas paversti didele kavine papiktino centrinės miesto dalies gyventojus. Jie tikina, kad jiems nebėra vietos, o linksmybės prie barų tęsiasi ir naktį. Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad šį savaitgalį bus skirta daugiau dėmesio triukšmingoms vietoms, tačiau pažymi, kad ir patys Senamiesčio gyventojai turbūt per daug priprato prie tylos. Reaguodama į dėl įvesto karanti...
Lietuvoje
Šeštadienio duomenimis Lietuvoje nustatyti 8 nauji koronaviruso atvejai. Taip pat pranešama apie dar dvi mirtis susijusias su virusu. Vienas iš mirusiųjų buvo vyresnio amžiaus ir sirgo lėtinėmis ligomis. Pirminiais duomenimis, du iš naujų nustatytų atvejų yra įvežtiniai: vienas iš Švedijos, vienas iš Jungtinės Karalystės. Virusas taip pat nustatytas dviems medikams, kurių vienas dirba Ignalinoje, o vienas Vilniaus Santaros ligoninėje. Karantinas mūsų šalyj...
Įvykiai
Kovo mėnesio pabaigoje per „Delfi TV“ startavęs projektas „Sportuok namie“ kvietė visus būti aktyviais ir karantino laikotarpiu nepamiršti skirti laiko mankštai namuose. „Karantinas sudavė rimtą smūgį visiems sportuojantiems ir sveiką gyvenseną propaguojantiems sostinės gyventojams. Suprasdami fizinio aktyvumo svarbą, ypatingai izoliacijos sąlygomis, pasiūlėme vilniečiams alternatyvą. Kartu su „Sveikas miestas“ pradėta iniciatyva „Sportuok namie“ suteikė g...