Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks ne daugiau kaip 20 minučių

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas. J. Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių miestuose stebimas transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos didmiesčių.

Su miestų plėtros procesais Jums tenka susidurti iš arti. Ką pastebite? Kokios pagrindinės miestų plėtros tendencijos ryškėja?

Kiekvienas miestas, be abejo, unikalus ir tie procesai gali skirtis. Tačiau tam tikrus bendrus bruožus išskirti galima. Visų pirma, tai miestų centrinių dalių tankėjimas. Miestai ne tiek plečiasi į išorę, auga iš vidaus, urbanistinės teritorijos tampa labiau koncentruotos, formuojasi nauji centrai centre.

Tai reiškia keletą dalykų. Visų pirma, miesto sutankėjimai gyventojams sudaro galimybes lengviau pasiekti įvairias paslaugas, įstaigas. Gyvenamosios zonos priartėja ir susipina su darbo, komercinėmis, laisvalaikio ar kultūrinėmis teritorijomis. Darbas yra arčiau namų, namai – arčiau rekreacinių zonų, kavinių, parduotuvių, paslaugų. Vystant naujas teritorijas, naujam gyvenimui prikeliant apleistas industrines zonas, mieste gali išryškėti net keletas tokių didelio tankio taškų.

Kaip tai paveikia miestų transporto infrastruktūrą?

Didesnis miesto tankis reiškia, kad viskas jame yra lengviau pasiekiama. Kaip teigia Australijos Melburno universiteto profesorius Kim Dovey, geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių. Tai galėtų būti pagrindinis šiuolaikinio miesto planavimo kriterijus. Žinoma, tam, visų pirma, reikia gerai išvystytos viešojo transporto infrastruktūros.

Mieste, kur skirtingos funkcijos yra susitelkusios santykinai nedidelėje teritorijoje, nuosavas automobilis tampa vis mažiau racionaliu pasirinkimu, o viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų reikšmė didėja. Alternatyvos automobiliams, be abejo, vis aktualesnės tampa ir dėl augančio ekologinio sąmoningumo, klimato kaitos keliamų iššūkių.

Kokią įtaką miestų plėtrai turi technologinės inovacijos? Ar jos taip pat keičia šiandieninių miestų veidą?

Neabejotinai. Miestai tampa vis išmanesni. Naudojant modernius duomenų surinkimo ir analizės įrankius efektyviau valdomos miestų transporto sistemos, paskirstomi resursai, teikiamos viešosios paslaugos. Duomenų analizės priemonės leidžia sumažinti energijos sąnaudas, o tai taip pat prisideda prie ekologinių reikalavimų.

Kokie socialiniai ir ekonominiai procesai turi didžiausią įtaką stebimoms miestų transformacijoms?

Gyventojų kultūrinė veikla, pramogos tampa vis svarbesniu impulsu ekonomikai, kuria naujas darbo vietas. Tai atsispindi ir urbanistiniuose procesuose. Prekybai keliantis į internetą, paslaugos vis dažniau užims parduotuvių patalpas. Paslaugų sektorius ne tik linkęs susitelkti naujuose miestų centruose, bet kartu pritraukia į juos daugiau įvairovės, aktyvina kultūrinį gyvenimą.

Be to, su paslaugų sektoriumi susiję nauji darbo modeliai, didesnis lankstumas pamažu ištrina tradicinę skirtį tarp namų, darbo ir laisvalaikio erdvių. Jos vis didesne dalimi persidengia, susijungia, papildo viena kitą.

Jei nusikeltume keletą dešimtmečių į praeitį, pamatytume, kad ta skirtis tarp šių erdvių buvo daug ryškesnė. Didelė dalis darbų vis dar buvo sutelkta gamybos sektoriuje, kurio veikla dažniausiai buvo iškelta į užmiestį. Tuo metu žmonės gyveno gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose, o paslaugos, pramogos telkėsi aplink centrą.

Ar tai nereiškia, kad miestas tampa chaotiškesnis?

Galbūt, tinkamesnis žodis yra dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis. Tai, kad miestas nebėra suskirstytas į monofunkcinius blokus, yra neabejotinai teigiamas dalykas. Tai suteikia sąlygas įvairesnėms socialinėms interakcijoms, didesnį mobilumą, patogesnį miestiečių gyvenimą. Tokia miesto sankloda naudinga ir ekonominiu požiūriu – koncentruota paslaugų infrastruktūra leidžia išgauti sinergijos efektą, pritraukti daugiau investicijų, sukuria didesnę vertę. Funkcijų maišymosi ir miesto teritorijų sutankėjimo procesai tikrai skatintini.

Kas turėtų užtikrinti, kad šie miestų plėtros procesai vyktų sklandžiai?

Manau, kad esminis dalykas yra miesto savivaldos ir vystytojų bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Pats miestas yra atsakingas už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.

Mes turime daugybę patirties, nuolat bendraujame su gyventojais, matome jų poreikius ir turime idėjų, kurios gali būti naudingos miestui. Miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, dirbantys vardan vieno tikslo – geresnio miesto gyventi, dirbti ir kurti. Be to, visuomet būtina įsiklausyti ir atsižvelgti ir į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Vystydami savo projektus visuomet stengiamės tai padaryti – rengiame susitikimus, vykdome apklausas, informuojame apie savo planus, palaikome kontaktą.

Kokie aspektai svarbūs miestui, kad jame būtų gera gyventi?

Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo mieste kokybei neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas iš miestų planavimo iššūkių šiandien – kaip miestui tankėjant išsaugoti, integruoti į jį žaliąsias ir poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui?

Kaip, jūsų vertinimu, Europos miestų kontekste atrodo Vilnius? Kokios jo perspektyvos ir augimo galimybės?

Miestas tikrai auga, o minėtos miestų plėtros tendencijos pastebimos ir čia. Galima matyti, kaip tam tikros teritorijos Vilniuje atgyja, tampa traukos vietomis. Daug potencialo plėtrai suteikia Neries krantinės, jų suteikiamos galimybės tiek laisvalaikio ir paslaugų infrastruktūrai, tiek gyvenamųjų namų projektams ar finansinio centro plėtrai. Centre yra ir daugiau teritorijų, kurios turi galimybių augti.

Manau, kad vienas iš pagrindinių Vilniaus privalumų yra jo įvairovė. Be to, statybų sektorius čia yra brandus, galintis pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas. Miesto plėtrai tai taip pat labai svarbu.

NT brokeris

Ateities miestas Būstas Brokeris Statybos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lapkričio 16 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) šventė savo trisdešimtmetį ir ta proga surengė konferenciją „VU SA 30 gimtadienio priešpiečiai“. Joje buvo svarstoma, kiek per trisdešimt metų pasikeitė jaunimo judėjimai, kas svarbaus buvo pasiekta ir ką dar galima padaryti. Studentijos judėjimo istorija ir ateitis Konferenciją atidarė VU SA prezidentas Klaudijus Melys. Jis pasveikino susirinkusius dalyvius su artėjančia Tarptautine studentų...
Įvykiai
Lapkričio 22–23 d. parodoje „Mokykla 2019“ (Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“) vyks edukaciniai renginiai, skirti šiuolaikinės mokyklos pedagogams ugdyti, švietimo bendruomenės nariams gyvai aptarti ir įvertinti taikomas ir siūlomas ugdymo(si) metodikas, naujausias mokymo(si) priemones ir technologijas, diskutuoti apie Lietuvos mokyklų ateitį ir inicijuoti reikalingus pokyčius. Vilniaus universitetas (VU) šioje parodoje dalyvauja antrus metus i...
Įvykiai
Lapkričio 22-23 dienomis keturių didžiųjų miestų prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ tradiciškai vyks populiariausia Lietuvoje didžiųjų nuolaidų akcija „Jamam“. Lankytojai galės rinktis prekes ir paslaugas su specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis iki 50 proc. iš maždaug 700 parduotuvių ir paslaugų vietų. „Dešimtus metus iš eilės skaičiuojanti didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ yra ypač vertinama ir sulaukia didelio susidomėjimo – a...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ (7-2) iškovojo septintą pergalę „Betsafe-LKL“. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai namų arenoje 88:64 (26:15,14:16,26:15,22:18) šventė pergalę prieš Prienų „CBet“ Vilniaus komanda rungtynės pradėjo spurtuodami 8-0. D. Sirdvydis greitoje atakoje pelnė 2 taškus iš po krepšio. Eimantas Bendžius pataikydamas priverstinį tolimą metimą iš aikštės krašto padidino pranašumą iki 12 taškų 20:8. Pirmąjį kėlinį vilniečiai laimėjo 26:15. Antrojo kėlinio pra...
Įvykiai
Bendrasis pagalbos centras informuoja, kad šiandien 15.42 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Santariškių g. 4, vaikų ligoninėje, 2-ame aukšte užsidegė elektros laidai. Uždūmintos patalpos. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam po...
Įvykiai
Netikėtoje sostinės vietoje, madingajame Vilniaus stoties rajone suvešėjo rudeniškas miškas. Tai dviejų florisčių seserų Aurimės ir Ignės, prisistanančių po vardu „Buketai” projektas, skirtas atskleisti žiemoti besiruošiančios gamtos grožį. Projektas nebūtų gimęs, jei ne Lietuvos Jurginų karaliene tituluojamos biomedicinos mokslų daktarės Jadvygos Janinos Čeplinskienės sodyboje auginami unikalūs augalai. „Kai spalio gale nuvykome į sodą pas Janiną Čeplinsk...
Įvykiai
Lietuvos gamta susižavėjęs italas Andrea Ricci paskelbė apie dar vieną įdomią avantiūrą. Nepaisant to, kad jau ant nosies kalendorinė žiema, A. Ricci nusprendė su sparčiai populiarėjančia vandens priemone - irklente - perplaukti visą Lietuvą - nuo Vilniaus iki Rusnės. Su projektais Lietuvoje dirbantis italas pirmą kartą su mūsų šalies upėmis susipažino gegužės mėnesį, kai vienas leidosi į keturių dienų kelionę nuo Vilniaus iki Kauno. Birželį jis Nemunu nup...
Įvykiai
Vienos pirmaujančių avalynės gamintojų pasaulyje – JAV kompanijos „Crocs“ – batus oficialiai avi jau trečdalis Lietuvos: mūsų šalyje jau parduotas milijonas šio prekės ženklo batų porų. Jubiliejinę „Crocs“ porą vakar Vilniaus „Akropolyje“ įsigijo Marius Urbonas. Tai buvo pirmoji vyro „Crocs“ batų pora, kurią įkalbėjo įsigyti ilgametė „Crocs“ gerbėja, jo žmona. JAV kompanijai Baltijos šalyse atstovaujančios bendrovės „Open24“ atstovė Ieva Turlaitė teigia, k...
Įvykiai
Norėdami dar šiemet pagerinti vandens tiekimą kuo daugiau klientų, „Vilniaus vandenys“ vykstančius senųjų vandentiekio tinklų plovimo darbus tęs ir Žemuosiuose Paneriuose. Šią savaitę bendrovė specialia technika sistemiškai nuo nuosėdų plauna pagrindines sostinės Naujamiesčio vandentiekio tinklo magistrales. Tai didžiausio masto vandentiekio tinklų priežiūros darbai šį dešimtmetį. Tinklų plovimas klientams turės teigiamą efektą kelerius metus. Didelės apim...