Vilniaus universitetas sukritikavo ministerijos siūlymą

Šiemet per priėmimą į aukštąsias mokyklas kai kurios aukštosios mokyklos nesilaikė susitarimo ir nusprendė netaikyti minimalaus balo reikalavimo stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų vietas. Tai sukėlė diskusijas viešojoje erdvėje: buvo skelbiami įspėjimai, kad nuolaidžiai žiūrint ir priimant studijuoti akademiškai nepasiruošusius abiturientus devalvuojama aukštojo mokslo kokybė. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), įgyvendindama Mokslo ir studijų įstatymą, atnaujino ir pateikė derinti ministro įsakymo projektą, kuriuo reglamentuoja į aukštąsias mokyklas 2021 m. pretenduosiančių asmenų mokymosi rezultatų minimalius rodiklius.

ŠMSM neigiamai vertina, kad kai kurios aukštosios mokyklos netaiko minimalaus balo stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, ir teigia, kad tokiu atveju į aukštąsias mokyklas patenka nevienodo pasirengimo mokyklų abiturientai. Vis dėlto įsakymo, kuriuo būtų galima bent iš dalies išspręsti susidariusią problemą, projekte ŠMSM toliau palieka nevienodus kriterijus studentams, stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, stojantiems į universitetus ir kolegijas. Pateiktiems pasiūlymams nepritariantis Vilniaus universitetas (VU) įspėja, kad toks balo diferencijavimas neišgelbės aukštojo mokslo nuo kokybės devalvavimo, ir atkreipia dėmesį į ydingą balo sandarą, nemotyvuojančią mokyklų absolventų kelti savo žinių lygį siekiant geresnio akademinio pasirengimo studijoms aukštojoje mokykloje.

Siūlymas neįgyvendina įstatyme numatyto tikslo

Ministro įsakymo projekte numatyta, kad stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę lietuvių, matematikos ir anglų kalbos egzaminus, o jų rezultatų vidurkis būti ne žemesnis kaip 40 proc., jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne žemesnis kaip 25 proc., jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje. Be to, penkių brandos atestate geriausiai įvertintų dalykų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7, jei norima studijuoti universitete, ir 6, jei norima studijuoti kolegijoje. Tuo tarpu stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas keliami daug mažesni reikalavimai – išlaikyti bent vieną egzaminą (bet kokiu procentu).

„Nustatant minimalius rodiklius stojantiesiems, siekiama susitarimo, ką mes laikome pasirengusiu kokybiškoms studijoms aukštojoje mokykloje studentu. Dėl to minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti susiję su akademiniu pasirengimu, o ne su finansinėmis galimybėmis. Nesuprantama, kodėl reikalavimai stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas įsakymo projekte yra skirtingi, jeigu į jas įstoję studentai studijuoja kartu. Vertėtų analizuoti mokinių mokyklos baigimo rezultatus ir diskutuoti, kokie minimalūs rodikliai nusako pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje“, – teigia VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad minimalių reikalavimų diferencijavimas pagal finansavimo pobūdį prieštarauja įstatymui, kuriame nurodyta, kad reikalavimai turi būti nustatyti atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Vadinasi, dabartinės įsakymo projekto nuostatos prasilenkia su įstatyme numatytu tikslu ir prieštarauja lygiateisiškumo principui – galintiems sumokėti už savo studijas asmenims praktiškai netaikomi jokie akademiniai standartai.

Laipsnis suteikiamas toks pat, bet reikalavimai keliami skirtingi

Ministro įsakymo projekte numatyta taikyti skirtingus minimalius reikalavimus asmenims, kurie pretenduoja studijuoti universitetuose ir kolegijose. „Baigus pirmosios pakopos studijas tiek universitetuose, tiek kolegijose įgyjamas tas pats tarptautinės klasifikacijos ISCED 6 lygmens kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis galimybę tęsti studijas aukštesnėje pakopoje. Tačiau kodėl minimalūs reikalavimai stojant į šias institucijas yra skirtingi – neargumentuojama. Tokie nelygiaverčiai reikalavimai užprogramuoja tolimesnį sistemingą dalies aukštojo mokslo institucijų studijų kokybės devalvavimą“, – tikina doc. dr. V. Jaskūnas.

Minimalaus balo sandara spraudžia į mokamo mokslo kampą

Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymo projekte ir toliau siūloma, jog į minimalų balą būtų įskaičiuojamas mokymosi dalykų metinis vidurkis. Tai reiškia, kad asmuo, neatitinkantis ministro nustatytų minimalių rodiklių ir norintis pakartotinai stoti į aukštąją mokyklą, papildomai mokydamasis ir perlaikydamas valstybinius brandos egzaminus gali gauti geriausius įmanomus jų įvertinimus, tačiau vis tiek negalės pretenduoti į aukštųjų mokyklų bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu mokymosi dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis buvo žemesnis nei 7. Juk koreguoti savo mokymosi dalykų metinių įvertinimų, įrašomų brandos atestato priede, galimybės nėra.

„Dabartinis siūlymas neskatina vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų kelti savo žinių lygį ir koncentruotis į akademinį pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Nepakeitus įsakymo nuostatų, prastesnius įvertinimus turintys absolventai tiesiog bus spraudžiami į kampą „įsigyti“ galimybę studijuoti, nes dėti pastangų dar pasimokyti ir bandyti įstoti į valstybės finansuojamą vietą nebebus tikslinga – to padaryti, turint prastesnį vidurkį brandos atestate, bus tiesiog neįmanoma“, – tvirtina doc. dr. V. Jaskūnas.

Siūlo suvienodinti reikalavimus ir sudaryti galimybę balą pasigerinti ir baigus mokyklą

VU, įvertinęs įsakymo projektą, ministerijai pateiktoje išvadoje teigia, kad rodikliai stojantiesiems turi būti vienodi, nesvarbu, ar jie stoja į valstybės finansuojamą, ar į nefinansuojamą vietą, į universitetą ar į kolegiją, t. y. nediferencijuojant aukštojo mokslo institucijų pagal jų tipą, o pretenduojančių studijuoti asmenų pagal jų finansines galimybes ir pasirengimą mokėti už studijas. Taip pat VU rekomenduoja nustatyti tik tuos minimalius mokymosi rezultatų rodiklius, kuriuos siekiantis aukštojo mokslo asmuo galėtų pagerinti tam papildomai rengdamasis net ir po to, kai baigia mokyklą.

Vilniaus universitetas
VU Vilniaus universitetas Studijos Studentai Aukštasis mokslas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Sostinės mokyklose mokosi ne tik mokiniai – fizinio ugdymo mokytojai ir patys mokosi naujų, įdomių sporto šakų. Šiandien Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje vyko diskgolfo teorijos bei žaidimo praktikų seminaras. Diskgolfas – tik pirmoji dalis visų būsimų praktinių mokymų. Sostinės savivaldybė skatina Vilniaus mokytojus domėtis įvairiomis sporto šakomis ir įvesti naujovių kūno kultūros pamokose. „Fizinį aktyvumą Vilniaus mokyklose skatiname inov...
Savivalda
Vis dažniau užsienio kino kūrėjai pasirenka Vilnių savo filmavimams, o sostinės muziejai savo lankytojų skaičiumi vis patenka į lankomiausių visos šalies muziejų penketuką – Vilnius turi kuo sudominti ir įtraukti ne tik miesto svečius. Sostinė nusprendė paskatinti muziejų ir kino organizacijų atvirumą ir didesnę integraciją į Vilniaus miesto gyvenimą, prisidedant prie neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo – pirmą kartą skelbia muziejų ir kino edukacin...
Įvykiai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba sudarė avaringiausių sostinės gatvių bei apskrities rajonų kelių sąrašą. Avaringiausių Vilniaus gatvių sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į 2017-2019 m. įvykių, registruotų Eismo įvykių informacinėje sistemoje, statistiką (neįtraukti tie eismo įvykiai, po kurių buvo užpildytos eismo įvykio deklaracijos): Savanorių pr. ‒ 640; Ukmergės g. ‒ 541; Ozo g. ‒ 539; Laisvės pr. ‒ 478; Žirmūnų g...
Įvykiai
„Penkių kontinentų komunikacijų centras“, Vilniaus miesto gyventojams tiekiantis šviesolaidinio interneto paslaugas „Penki“, o verslui – užsakomąsias IT paslaugas „ProfIT“, šių metų pradžioje pasirašė 12 susitarimų dėl šviesolaidinio interneto tiekimo Vilniaus miesto mokymo bei ugdymo įstaigoms, kurios, pasikeitus paslaugos tiekėjo veiklos funkcijoms, liko be interneto ryšio paslaugų tiekėjo. 2019 m. Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti „Kertinis valstybės telekom...
Įvykiai
Vyriausiojo miesto architekto skyrius, vertinimui gavęs projektinius pasiūlymus, kuriuose numatomas pastato Kauno g. 5 paskirties keitimas, kreipėsi į Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ši įvertintų, ar „Kablio“ vardu žinomame pastate nuo pat pastatymo vykusi ir tebevykstanti kultūrinė veikla gali būti saugoma kaip vertingoji savybė. Pastato, sostinėje garsaus dėl kultūros baro „Kablys“ renginių, savininkai kultūrinę jo pa...
Verslas
Vilnius, vasario 19 d. – Du šimtamečiai Japonijos automobilių prekės ženklai – „Mazda“ ir „Mitsubishi“ – šiandien švenčia įkurtuves naujame salone. Sostinės Ozo gatvėje (Ozo g. 10A) įsikūrę naujieji „Mazda“ ir „Mitsubishi“ namai kviečia japonišku santūrumu paženklinta, aiškiai suplanuota erdve, kurioje rikiuosis šie ypatingą aurą spinduliuojantys automobiliai. „Mitsubishi“ savo 100-mečio jubiliejų minėjo 2017-aisiais, „Mazda“ tokią pat apvalią sukaktį šven...
Įvykiai
Vasario 20–23 d., sostinėje vykstant tradicinei Vilniaus knygų mugei, jau antrą kartą kursuos specialus maršrutas 177R LITEXPO–Ozo g., kuriuo vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patogiai keliauti į renginį ir iš jo. Šis maršrutas apims ne tik centrinę miesto dalį, tačiau ir nuo centro prieigų nutolusius rajonus, o jame galios įprastiniai viešojo transporto bilietai. Taip pat mugės metu iš miesto centro (nuo Arkikatedros stotelės) kas 20 minučių kursuos...
Įvairios
Ekspertų teigimu, Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka pasižymi sparčiu ir tolygiu augimu – tai matyti stebint sandorių, naujų statybų ir objektų vystymo apimtis. Miesto teritorijų konversijos taip pat keičia NT rinkos paveikslą – apleistų miesto dalių atgaivinimas suteikia likvidumo šalia esantiems NT objektams ir padeda patraukti investuotojų bei bankų dėmesį į kaimynystėje esančius rajonus. Vilniuje auga tiek gyvenamojo, tiek komercinio NT, kurio pag...
Savivalda
Iki balandžio 1-osios dienos vilniečiai kviečiami teikti kandidatūras premijai už kūrybą apie Vilnių gauti. Premija gali būti skiriama už literatūros, dailės, architektūros, muzikos, teatro, kino, šokio, fotografijos ir kitą kūrybą, kurioje atspindimas Vilnius, vilniečiai, jų pasaulėžiūra ir Vilniaus miestui svarbūs įvykiai, reiškiniai ar asmenys. Kandidatūrų siūlymai teikiami tik internetu, naudojantis Vilniaus miesto savivaldybės elektronine paslaugų val...