Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Nenustebkite sostinės gatvėse išgirdę susišaudymą ar ant Šeškinės daugiabučio stogo išvydę snaiperį – šį rudenį sostinės viešosiose erdvėse gausu filmuojamų detektyvinių serialų ir kino filmų scenų. Kino kūrėjai filmuoja ir rudeniui suplanuotas scenas, ir dėl karantino sustojusius, o dabar atnaujintus projektus. Tikimasi, kad toks intensyvus ir darbingas ruduo įneš balanso bei optimizmo kino industrijai, kurios filmavimo darbai buvo visiškai sustabdyti nuo...
Įvykiai
Vilniuje naktimis pradėta remontuoti judraus Laisvės prospekto atkarpa Viršuliškėse – nuo Viršuliškių gatvės iki Spaudos rūmų. Beveik 700 m prospekto dalyje klojamas ištisinis asfaltas, keičiami kelio bortai, atnaujinamos net 5 viešojo transporto stotelės, po darbų bus ir naujas gatvės ženklinimas. Prospekto remontui Vilniaus savivaldybė skyrė apie 500 tūkst. eurų. „Laisvės prospektu kasdien pravažiuoja apie 55 tūkst. vilniečių, gyvenančių Lazdynų, Karolin...
Sveikata
Lietuvoje per vakar parą patvirtinta 311 koronavirusinės infekcijos atvejų. Iš jų 101 Kauno, 68 Vilniaus, 39 Telšių, 36 Klaipėdos, 27 Šiaulių, 19 Marijampolės, 11 Panevėžio, 7 Tauragės, 3 Alytaus. Per vakar parą patvirtintas 1 įvežtinis atvejis iš Lenkijos. 96 asmenų užsikrėtimo aplinkybės, pirminiais duomenimis, nėra žinomos. 44 asmenims atvejai buvo patvirtinti po kontakto su užsikrėtusiuoju, tačiau šie atvejai nėra priskiriami protrūkiams. Protrūkiuose...
Įvykiai
Dangų rėžiantis Televizijos bokštas – turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų, todėl alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ pristato per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl „Sodros“ pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karolinišk...
Įvykiai
Artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai viešuoju transportu pasiekti Vilniuje esančias kapines keleiviams bus patogiau: Poilsio dienomis, spalio 24 – 25 d. ir spalio 31 d. – lapkričio 2 d., dažniau kursuos 2-ojo, 7-ojo, 16-ojo ir 19-ojo maršrutų troleibusai. Nuo spalio 24 d. iki lapkričio 2 d., poilsio ir darbo dienomis, dažniau kursuos 37-ojo, 38-ojo, 63-iojo, 114-ojo bei 115-ojo maršrutų autobusai. Nuo spalio 24 d. iki lapkričio 2 d. 88-ojo maršruto au...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė fasadų tvarkybos darbų sutartį dėl Benediktinių vienuolyno ansambliui priklausančios Šv. Kotrynos bažnyčios. Šv. Kotrynos bažnyčia yra kultūros paveldo objektas, todėl ją tvarkant rangovas privalės vadovautis net 13 paveldo tvarkybos reglamentų. „Šiemet Vilnius demonstruoja rekordinius naujų viešųjų erdvių statybų, rekonstrukcijų ir renovacijų mastus. Daug dėmesio skiriame nuo centro nutolusių rajonų viešųjų erdvių tvar...
Įvykiai
Šiandien 20.47 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Apolinaro Juozo Povilaičio g. 14 iš buto 3-ame aukšte veržiasi dūmai. Gaisro metu žuvo moteris. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui). Pirminiai...
Kultūra
2020 m. spalio 24 d. 20 val. į gyvos muzikos klubą „Tamsta“ po ilgos pertraukos sugrįžta rašytojas, poetas, režisierius, dainų tekstų ir muzikos autorius, bardas Vytautas V.Landsbergis, kur surengs itin retai rodomą koncertinę programą – „Žiauriai gražūs romansai“. 2 dalių koncerto pirmojoje dalyje skambės autorinė kūryba, antrojoje koncerto dalyje – klausytojų ausis pamalonins žiaurių, bet gražių romansų programa. Visi, kas girdėjo, išėjo sužavėti paprast...
Įvairios
Didžiųjų Europos miestų politinis apsisprendimas dėl metropolitenų statybos trukdavo įvairiai. Londonas apsisprendė per 4 metus, o Varšuva dėl metro diskutavo apie 70 metų, nes diskusijas nutraukdavo pasauliniai karai. Užtat šiuo metu Varšuvos metropoliteną, dosniai remiamą ES pinigais, stato net dvi tarptautinės korporacijos. Dar apie trisdešimt įvairaus dydžio Europos miestų diskutuoja, planuoja, projektuoja ar plečia savo miestų metropoliteno sistemas....
Exchange Rates
USD 0,843