Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Sportas
Vilniaus „Rytas“ (2/0) sunkiai pradėjo mačą, bet perėmė iniciatyvą paskutiniame kėlinyje ir galiausiai „Betsafe-LKL“ išvykos susitikime 90:80 (18:30, 17:13, 25:18, 30:19) palaužė Prienų „CBet“ (1/1) klubą. Vis tik Roko Gusčio ir Mindaugo Girdžiūno taškai „Ryto“ atsilikimą mažino (31:41), o „CBet“ neišnaudojo progų – nepataikė bei klydo, kas lėmė, jog po antrojo kėlinio persvara mažėjo iki 8 taškų – 43:35. Po didžiosios pertraukos šeimininkai buvo susigrąži...
Įvykiai
2020 m. rugsėjo 25 d. Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Vitas Korseltas (Vít Korselt), Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis. Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisias metais Užupio konstitucijų alėjoje bus atidengta Užupio Respublikos konstitucija čekų k. Ypatingai smagu, kad čekai, dar ankstyvai...
Nuomonės
Kai į viešumą iškilo siaubingomis sąlygomis laikomų bei veisiamų gyvūnų istorijos ir buvo pričiupti šunų daugintojai, kliuvo ir nekaltiems veisėjams. Užsimojus pažaboti daugintojus, kai kuriuos oficialius veislynus, nepaisant jų ilgamečio darbo, patirties bei tarptautinių įvertinimų, užgriuvo tikrintojai. Buvo mestas šešėlis ne tik atsakingai veiklai, bet ir šunų veislėms, veislynus prižiūrinčioms institucijoms, veterinarijos gydytojams, pareigūnams. Sąžin...
Įvykiai
Pasaulinė COVID-19 pandemija nekeičia planų sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ įrengti tris mokymo plaukti baseinus. Baseino erdvėje jau atlikta didžioji dalis svarbiausių statybinių darbų, netrukus prasidės technologijų montavimo ir apdailos darbai. Atidarymas, kaip ir buvo skelbta anksčiau, vyks 2021 metų sausį. Juose vaikus ir suaugusius plaukti mokys plaukimo mokyklos „Plaukimo šeima“ treneriai. „Tikime savo projektu, nes jis turės nemažai konk...
Įvykiai
Rugsėjo 25–26 d. Vilniaus gyventojus ir svečius jau keturioliktą kartą naktinėti kvies kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“. Jo  programoje – per 90 kultūros renginių – pasirodymų, koncertų, parodų, spektaklių ir įvairiausių meninių projektų, atliepiančių pačius įmantriausius lankytojų lūkesčius. Į festivalį ir iš jo patogiausia vykti miesto autobusais ir troleibusais, renginio proga naktį kursuos ir specialūs maršrutai 181R, 182R, 183R, 184R ir 1...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinti 45 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Atvejai buvo patvirtinti 5 apskrityse: Kauno apskrityje patvirtinta 20 atvejų, Vilniaus – 13 atvejų, Šiaulių – 9, Klaipėdos – 2 atvejai ir 1 Alytaus apskrityje. Iš 45 per vakar parą patvirtintų atvejų du yra įvežtiniai. Vienas iš Baltarusijos. Asmuo atvyko į Vilnių. Kitam asmeniui, grįžusiam iš Airijos Respublikos, patv...
Savivalda
Artėjant Tarptautinei mokytojo dienai, jau tradicija tampa pagerbti geriausius Vilniaus metų mokytojus, ikimokyklinių įstaigų pedagogus, ugdymo įstaigų vadovus bei tėvus/globėjus. Vilniaus metų mokytojo vardas suteikiamas iniciatyviausiems Mokytojams už profesinę veiklą, kuri pasižymi išskirtine kokybe ir kūrybiškumu bei aktyvų dalyvavimą mokyklos bendruomenėje ir visuomeninėje veikloje. Šio vardo suteikimo tikslas – įvertinti mokytojo veiklos pasiekimus i...
Įvykiai
Šią savaitę sostinė kviečia vilniečius ir miesto svečius žengti neišmintais takais: kartu su profesionaliais gidais aplankyti ne miesto centrą, o Justiniškes, Šeškinę, Vilkpėdę, Grigiškes ir kitus mažiau turizmui įprastus miesto rajonus. Nemokamos ekskursijos po daugiau nei dvi dešimtis Vilniaus rajonų vyks nuo antradienio iki sekmadienio. Tai – dalis programos, skirtos rugsėjo 27-ąją minimai Pasaulinei turizmo dienai, kurią sostinė šiemet dedikuoja geresn...
Įvykiai
Rugsėjo 22 d., Tarptautinę dieną be automobilio, vilniečiai ir sostinės svečiai visais autobusais ir troleibusais keliaus nemokamai. Taip Vilnius sveikina miestiečius ir Europos judumo savaitės proga skatina judėti darniai, išbandyti rekordiškai atsinaujinusį viešąjį transportą – mieste jau važiuoja apie 70 proc. naujų autobusų. „Sostinėje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą judėtų patogiai, nepriklausomai nuo to, kokį būdą pasirinks – viešuoju tra...