Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Ekspertų teigimu, Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka pasižymi sparčiu ir tolygiu augimu – tai matyti stebint sandorių, naujų statybų ir objektų vystymo apimtis. Miesto teritorijų konversijos taip pat keičia NT rinkos paveikslą – apleistų miesto dalių atgaivinimas suteikia likvidumo šalia esantiems NT objektams ir padeda patraukti investuotojų bei bankų dėmesį į kaimynystėje esančius rajonus. Vilniuje auga tiek gyvenamojo, tiek komercinio NT, kurio pag...
Savivalda
Iki balandžio 1-osios dienos vilniečiai kviečiami teikti kandidatūras premijai už kūrybą apie Vilnių gauti. Premija gali būti skiriama už literatūros, dailės, architektūros, muzikos, teatro, kino, šokio, fotografijos ir kitą kūrybą, kurioje atspindimas Vilnius, vilniečiai, jų pasaulėžiūra ir Vilniaus miestui svarbūs įvykiai, reiškiniai ar asmenys. Kandidatūrų siūlymai teikiami tik internetu, naudojantis Vilniaus miesto savivaldybės elektronine paslaugų val...
Įvykiai
UAB „Grinda“ administruojami Vilniaus gyvūnų globos namai netrukus taps modernia, aukščiausius standartus atitinkančia benamių gyvūnų priežiūros įstaiga. Geresnėms Vilniaus miesto beglobių gyvūnų laikymo bei medicininės priežiūros sąlygoms sukurti ir 5907 m² žemės sklypo plotui sutvarkyti UAB „Grinda“ skirs 700 tūkst. eurų. Vilniaus gyvūnų globos namai – UAB ‚Grinda“ padalinys, atsakingas už viso miesto beglobių gyvūnų priežiūrą ir globą, kačių populiacijo...
Įvykiai
Šį ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas renginys „Knyga + Kinas“, suburiantis lietuviškų knygų autorius ir kino bendruomenę. Renginys atviras visuomenei ir skirtas visiems, kurie domisi naujausia literatūra ir kinu. Lietuvių rašytojų knygas pristatyti kino bendruomenei kviečia renginio organizatoriai VŠĮ „Fralita Films”, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino b...
Įvykiai
Kelios dešimtys susirinkusiųjų į viešą galimybių studijos pristatymą ir sunkiai nuspėjamas skaičius laukiančiųjų pasakojimų iš kaimynų ir draugų namuose – Naujininkų gyventojams rūpi, koks tas „naujas pasaulis“, kurio perspektyvą savo tyrimu nubrėžė urbanistai. Prie stoties, taigi visus susisiekimo privalumus ir dar ryšius su senamiesčiu turintis „rajonas už bėgių“ – Naujininkai – išskirtinio charakterio vietovė. Siekiant kalvotame jo peizaže išsaugoti kul...
Sportas
Vilniaus Fabijoniškių baseine įvykusios Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) suaugusių ir jaunių žiemos plaukimo pirmenybės buvo neeilinės. Pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įdiegta laiko fiksavimo sistema, suteikusi didžiulį kokybinį šuolį varžybų pravedimui. „Vilnius, kaip miestas, niekada neturėjo tokios elektronikos. Baseine, turinčiame laiko fiksavimo sistemą, galima organizuoti įvairias tarptautines varžybas – tiek plaukimo, tiek vandensvydžio. Tei...
Įvykiai
Vilnius švenčia Laisvę: Gedimino prospekte suliepsnojo 30 Laisvės laužų, skamba dainos ir plevėsuoja trispalvės. Pastaruosius kelerius metus jau tapo gražia tradicija – simboliškai susieti vasario 16–osios laužų įžiebimo šventę su svarbiomis mūsų šalies istorijoje datomis. 2018 m. nuo Katedros iki Seimo buvo uždegta net 100 laužų, skirtų valstybės atkūrimo 100–mečiui. Pernai buvo uždegta 70 laužų, kurie buvo dedikuoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybo...
Sportas
Antroje rungtynių pusėje aukštesnę pavarą įjungęs ir pergalingą spurtą surengęs Kauno „Žalgiris“ po dvejų metų pertraukos iškovojo Citadele Karaliaus Mindaugo taurę. Iki trečiojo kėlinio laikęsi Dainiaus Adomaičio auklėtiniai finale 60:80 (21:24, 15:15, 7:21, 17:20) nusileido Kauno „Žalgirio“ krepšininkams. Įpusėjus rungtynėms „Rytas“ atsilikinėjo tik 36:39. Finalo ketverto naudingiausiu žaidėju pripažintas Edgaras Ulanovas. Puolėjas finale pelnė 13 taškų...
Įvykiai
Visai Lietuvai šiandien švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ šią datą paminėti pakvietė ir sostinės autobusų bei troleibusų keleivius. Jiems viešojo transporto kontrolieriai dovanojo trispalves vėliavėles. Iš viso keleiviams viešojo transporto stotelėse išdalyta apie 1000 vėliavėlių. „Vasario 16-oji yra viena ryškiausių dienų mūsų valstybei. Šia proga viešojo transporto keleiviams jau trečius metus iš eilės miestas turi d...