Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Lietuvoje
Šeštadienio duomenimis Lietuvoje nustatyti 8 nauji koronaviruso atvejai. Taip pat pranešama apie dar dvi mirtis susijusias su virusu. Vienas iš mirusiųjų buvo vyresnio amžiaus ir sirgo lėtinėmis ligomis. Pirminiais duomenimis, du iš naujų nustatytų atvejų yra įvežtiniai: vienas iš Švedijos, vienas iš Jungtinės Karalystės. Virusas taip pat nustatytas dviems medikams, kurių vienas dirba Ignalinoje, o vienas Vilniaus Santaros ligoninėje. Karantinas mūsų šalyj...
Įvykiai
Kovo mėnesio pabaigoje per „Delfi TV“ startavęs projektas „Sportuok namie“ kvietė visus būti aktyviais ir karantino laikotarpiu nepamiršti skirti laiko mankštai namuose. „Karantinas sudavė rimtą smūgį visiems sportuojantiems ir sveiką gyvenseną propaguojantiems sostinės gyventojams. Suprasdami fizinio aktyvumo svarbą, ypatingai izoliacijos sąlygomis, pasiūlėme vilniečiams alternatyvą. Kartu su „Sveikas miestas“ pradėta iniciatyva „Sportuok namie“ suteikė g...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė tris vyrus, įtariamus turto prievartavimu. Įtariamieji teisėsaugai gerai žinomi, praeityje yra teisti už vagystes, plėšimus, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei kitus nusikaltimus. Kovo 22 d. apie 2 val. Vilniuje, Karaliaučiaus g., tyčia buvo padeg...
Verslas
Nuo birželio 8 d. visam laikui duris užvers ne vienerius metus Vilniuje, Olandų g. 6, veikusi parduotuvė „Maxima X“. Nuo birželio 4 d. įvairioms tik šioje parduotuvėje esančioms prekėms bus taikomos išpardavimo nuolaidos. Paskutinė parduotuvės darbo diena – birželio 7 d. „Siekdami patenkinti klientų poreikius apsipirkti greitai ir patogiai arčiau namų, pastaraisiais metais išplėtėme parduotuvių tinklą sostinės Antakalnio mikrorajone. Ilgainiui fiksavome re...
Laisvalaikis
Vilnius vasaros savaitgaliais šalies gyventojus kvies atostogauti keliaujant aplink pasaulį. Sostinės bendruomenės, ekskursijų ir renginių organizatoriai, restoranai, viešbučiai ir menininkai susivienijo, kad į užsienį išvykti negalintiems lietuviams egzotiškas patirtis sukurtų gimtinėje. Projektu tikimasi ir padėti turistų srauto netekusiam verslui išgyventi šį atostogų sezoną. „Atostogų Vilniuje iniciatyva – viena iš mūsų parengto pagalbos plano „4x3“ pr...
Įvykiai
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradeda vykdyti šilumos trasų profilaktikos ir remonto darbus – iki spalio mėnesio bendrovė patikrins ir paruoš šildymo sezonui apie 750 km sostinėje po žeme išsiraizgiusių vamzdynų. Šių darbų metu VŠT klientams bus laikinai išjungiamas karšto vandens tiekimas. Bendrovė ragina gyventojus pateikti tikslius kontaktinius duomenis VŠT savitarnos sistemoje, kad galėtų iš anksto individualiai informuoti apie planuojamus karšto vand...
Įvykiai
Rekordiškai gerus finansinius rezultatus pernai pasiekusi Vilniaus „Grinda“ dalį uždirbto pelno skyrė Žirmūnų paplūdimio infrastruktūrai atnaujinti ir pritaikyti judumo negalią turintiems žmonėms. Žirmūnai – bene tankiausiai apgyvendintas centrinės Vilniaus dalies rajonas. Čia gyvena daug garbaus amžiaus senjorų, kuriasi jaunos šeimos su vaikais, butus nuomojasi studentai – iš viso beveik 50 tūkst. gyventojų. Palei upę driekiasi patogus dviračių takas, jun...
Sveikata
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 29 d. duomenimis: Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1662 Sergančių žmonių skaičius: 370 Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 6 Mirusiųjų nuo koronaviruso žmonių skaičius: 68 Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 8 Pasveikusių žmonių skaičius: 1216 Izoliacijoje esančių žmonių skaičius:  500 Paveiktomis teritorijomis laikomos visos...
Dėmesio!
Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius susidūrė su dar vienu įžūliu statytojų ir projektuotojų elgesio atveju, kai pažeidžiami tvaraus teritorijų plėtojimo principai ir galimai apgaudinėjami potencialūs pirkėjai. Nekilnojamojo turto agentūra jau pardavinėja namus, kurių statybai nėra gautas leidimas – individualių namų kvartale, viename sklype, suprojektuotus aštuonis sublokuotus namus. Vyriausiojo miesto architekto skyrius gavo prašym...