Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.  Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 533, per vakar dieną ištirti 1389 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 11280 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.  Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemi...
Sveikata
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis šiandien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje namo išleisti 6 žmonės, pasveikę nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Pagal nustatytą tvarką, kiekvienam iš pasveikusių asmenų buvo atlikta po 2 pakartotinius tyrimus, o jų rezultatai buvo neigiami. Todėl pacientai galės grįžti į namus, tačiau taip pat, kaip ir visi šalies gyventojai, turės laikytis šalyje nustatyto karantino taisyklių. Iki šiol Lietuvoje nuo...
Sveikata
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar 7 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Taigi, vakaro duomenimis, Lietuvoje iš viso yra patvirtinta 491 ligos atvejis. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami. Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai. Asmenys, kurių ėminiai paimti mobiliuose punktuose, bus informuoti apie...
Įvykiai
Vilniuje nuo antradienio veiks dvi karščiavimo klinikos. Praėjusį trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo savivaldybes steigti tokias specialiai įkurtas laikinąsias įstaigas, kuriose bus priimami karščiuojantys ir galimai koronavirusu užsikrėtę asmenys. Jau nuo kovo 31 d. tokios klinikos sostinėje pradės veikti šalia Lazdynų ir Naujosios Vilnios poliklinikų. Planuojama, kad klinikos veiks darbo dienomis nuo 8 iki 20 val., tačiau įvertin...
Įvykiai
Šv. Stepono skvero ir gatvės rekonstrukcijos projektas keliauja pirmyn – Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė jam po to, kai SĮ „Vilniaus plano“ komanda pakoregavo savo darbą pagal viešo pristatymo metu gautas pastabas. Sostinės savivaldybė ruošiasi visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau unikalią ir ilgą istoriją turinčią teritoriją – šalia Šv. Stepono bažnyčios esantį skverą, o taip pat rekonstruoti Šv....
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė pasitelkė dronus karantino tvarkos mieste palaikymui ir gyventojų informavimui. Kiekvieną dieną, nuo 9 iki 18 val., danguje patruliuoja 7 savanorių dronai, jų skaičius netrukus išaugs. Dronai padės stebėti vietas, kur gali būriuotis žmonės, jiems bus siunčiama garsinė informacija arba į tokias vietas operatyviai atvyks viešosios tvarkos pareigūnai. Didžiausias dėmesys bus skiriamas parkams ir žaidimų aikštelėms, kur vis dar pasi...
Įvykiai
VĮ Registrų centrui parengus realiu laiku atsinaujinantį COVID-19 žemėlapį, Lietuvos statistikos departamentas atnaujino ir papildė COVID-19 pandemijai skirtą interaktyvių žemėlapių rinkinį: Ką dabar jame galite rasti? COVID-19 informacija – susirgimai, atlikti tyrimai ir kt. – realiu laiku (© VĮ Registrų centras) Demografinė ir sergamumo kai kuriomis lėtinėmis ligomis statistika (© Lietuvos statistikos departamentas, Higienos institutas) Sveikatos priežiū...
Verslas
Šiandien, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms nuo elektroninės parduotuvės veiklos pradžios, „Rimi Lietuva“ atidaro naują internetu įsigytų prekių atsiėmimo vietą „Rimi Drive“. Pagal „Rimi“ savininkės, Šiaurės Europos regione pirmaujančios mažmeninės prekybos kompanijos ICA ir kitus geriausius tarptautinius pavyzdžius įrengta prekių atsiėmimo vieta padidins elektroninės parduotuvės pajėgumus bei suteiks Vilniaus miesto gyventojams dar vieną saugų būdą...
Įvykiai
Tam, kad nebūtų sutrikdytas vienos svarbiausių šalies institucijų – Seimo – darbas, siūloma imtis griežtesnių prevencinių priemonių dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) grėsmių. Tad karščiuojantys, taip pat tie, kuriems yra pasireiškę ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, t. y. sloga, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, į Seimo rūmus neturėtų būti įleidžiami.  Šių rekomendacijų Seimo kanceliarijai pavesta laikytis sveikatos apsaugos ministro, valsty...