Ar būstas, kuriame gyvenate, gali gydyti?

Kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi ilgalaikio streso pasekmėmis: emociniai sutrikimai, lėtinis nuovargis, nuolatinė įtampa, depresija ir perdegimas – Pasaulio sveikatos organizacija jau paskelbusi šiuos sutrikimus XXI a. epidemija.

Psichologai sako, kad tam, kaip jaučiamės, didelės įtakos turi gyvenamoji aplinka ir skatina dairytis būstų arčiau gamtos. Tačiau kokia reali situacija nekilnojamojo turto rinkoje ir kas svarbiau šiuolaikiniam pirkėjui: miesto panorama pro langą ar šalia namų tyvuliuojantis ežeras?

Pigiausias priešnuodis stresui – gamta

Psichologas Tomas Vasiliauskas sako, kad aplinka, kurioje gyvename, labai veikia žmogaus sveikatą, o nuolatinei įtampai, patiriamai darbe, būtina rasti atsvarą. Pigiausias, elementariausias ir kone visiems prieinamas įtampos žaizdų gydymo būdas, pasak specialisto, yra laisvalaikis gamtoje.

„Kad buvimas arti gamtos pagerina fizinę, psichinę ir dvasinę savijautą, patvirtina psichologiniai tyrimai. Reguliarus savo proto ir kūno stebėjimas, atsiribojimas nuo miesto triukšmo visapusiškai gerina sveikatą, užtikrina ramų miegą“, – teigia psichologas.

Pasak specialisto, tam, kad gamtoje praleistume daugiau laiko, reikėtų tam susikurti sąlygas. Viena jų – motyvacija judėti, tik problema ta, kad ji dažnai peržengia ribas ir net ilsėdamiesi žmonės varžosi dėl rezultatų su pačiais savimi.

„Mes visi labai mėgstame žingsniamačius: tik ir laukiame, kada pasieksime nustatytus žingsnių skaičius. Tačiau svarbiausia – ne kiek jūs nueinate, bet kur ir kaip vaikščiojate.

Jau prieš gerą dešimtmetį atliktas gamtos naudos kognityvinėms žmogaus funkcijoms tyrimas atskleidė, kad paprastas pasivaikščiojimas gamtoje: prie ežero, pamiškėje, parke ar bet kokioje kitoje gamtos vietoje, turi didesnę naudą nei vaikščiojimas miesto gatvėmis. Gamta, grynas oras padeda emocijų reguliacijai, pagerina atminties funkcijas, padidina dėmesio koncentracijos lygį, o gyvenimas gamtos apsuptyje neabejotinai mažina stresą, reguliuoja kortizolio lygius“, – pasakoja psichologas.

Anot T. Vasiliausko, gamtos ramybė kūnui ir protui gali būti naudingesnė nei joga, o tiems, kurie turi jau diagnozuotų sutrikimų, pavyzdžiui, serga depresija, daugiau laiko praleisti gamtoje būtina: žmonės tuomet jaučiasi labiau motyvuoti, padidėja energijos kiekis ir vidiniai resursai, reikalingi būklei atstatyti.

Gyvenimas miesto šurmulyje veikia ne tik emocijas, bet ir protą

Psichologui antrina ir BBC apžvalgininkas Viljamas Parkas. Neseniai pasirodžiusiame savo straipsnyje jis atkreipia dėmesį į dar vieną miesto atributą: užterštumą, kuris veikia miestiečių emocinę sveikatą, skatina nutukimą ir netgi silpnina protinius gebėjimus.

„Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad studentai, laikantys egzaminus tuo metu, kai miestuose yra labai padidėjęs užterštumas, gauna kur kas prastesnius įvertinimus nei tuomet, kai užterštumas mažesnis“, – teigia V. Parkas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamus duomenis, kurie iškalbingi: urbanistinio kraštovaizdžio apsupti gyventojai patiria kur kas daugiau nuotaikos svyravimų ir nerimo sutrikimų nei tie, kurie pro savo langą mato jūrą. Pastarųjų streso lygis, vertinamas populiariąja Keslerio skale, yra trečdaliu mažesnis. Be to, tyrėjai teigia, kad bent 20 ar 30 proc. daugiau laiko praleidus stebint vandens mėlį, streso ir depresijos lygį būtų galima ženkliai sumažinti.

Arba miestas, arba gamta?

Paklausta, ar tokios sveikatos specialistų išvados veikia lietuvius ir ar butų, statomų gamtos prieglobstyje paklausa auga, nekilnojamojo turto (NT) ekspertė Jurgita Kveselaitė patvirtina: ieškančių būsto gamtos apsuptyje daugėja ir dažnas pirkėjas ieško ramybės.

„Jei vos prieš dešimtmetį žmonės noriai keldavosi į naujos statybos daugiabučius vien tik dėl galimybės gyventi dar dažais kvepiančiame bute, dabar pasiūlos lepinami pirkėjai, būstus perka neignoruodami ir savo būsenų: ieško ramybės, vertina aplink kuriamus parkus, pakrantes, žaliuojančius miškus. Galiu pabrėžti tik viena: tokių, iš pažiūros, užmiesčio privilegijų, vis dažniau ieškoma mieste, miegamuosiuose rajonuose“, – sako ekspertė.

Problema ta, kad paklausa ne visada diktuoja pasiūlą: nors naujų butų projektų apstu, statomų gamtos apsuptyje ir esančių miesto teritorijoje beveik nėra. Sostinėje, kaip teigia J. Kveselaitė, kažką panašaus galima rasti Valakampiuose, tačiau ten daugeliui neįkandamos būsto kainos. Tačiau kitame miesto krašte – Pilaitėje, yra draustinis ir ežeras, šalia kurių įsiterpę nauji gyvenamieji namai. Pasak ekspertės, unikalus yra „Gilužio rivjeros“ projektas – gyvenantieji jame galėtų nuo savo namų terasos iki ežero kranto nueiti basomis, nes artimiausius namus ir Gėlužės ežerą skiria vos 50 m.

„Unikali yra ir pati Pilaitė – tai vienas jauniausių sostinės rajonų, kur vidutiniam gyventojui šiek tiek daugiau nei 35 m. Čia vyksta itin retas reiškinys miestuose: kuriasi gyvenamųjų namų projektai, kurių akcentas yra ne pagrindinis kelias, gatvės ar parduotuvės, bet gamtos objektai. Ir visa tai – miesto teritorijoje, augančiame rajone, o ne užmiesčio gilumoje“, – sako J. Kveselaitė.

„Gilužio rivjeroje“ mažaaukščių daugiabučių gyventojai įsikūrę šalia draustinio, praktiškai beveik ant ežero kranto, tačiau tuo pačiu ir neišsižadėję miesto infrastruktūros: parduotuvių, mokymosi, gydymo įstaigų, restoranų ar kavinių.

Ramių apylinkių ieško dažniau nei gražios panoramos

Pasak ekspertės, jei anksčiau pirkėjus žavėjo tik gamtos panorama pro langą, dabar jie nori ne tik matyti mišką, bet ir šalia jo gyventi: vaikščioti pamiške ar ežero pakrante, maudytis ir tai daryti šalia namų.

„Sakyčiau, kad žmonės būstuose nori gyventi ir ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Galbūt pabodo nuolat atokvėpio ieškoti toli už miesto esančiose sodybose, į kurias po ilgos darbo dienos vis rečiau nuvažiuosi. Pirkėjai dažnai teiraujasi, ar šalia planuojamo, ar jau statomo projekto bus parkas, dviračių takai, jei tokia rekreacinė infrastruktūra jau yra, ji gali tapti lemiamu svertu renkantis būstą“, – pavyzdį pateikia J. Kveselaitė.

Jos teigimu, tiems, kurie nori likti gyventi mieste, tačiau tuo pačiu ir mėgautis gamtos malonumais, rinktis, net ir sostinėje, nelabai yra iš ko.

„Reikia pripažinti, kad jei pro vieną langą matai mišką ar ežerą, pro kitą dažniausiai girdėsi triukšmingą gatvę. Vietų mieste, kur į nepaliestą gamtos peizažą galėtų įsiterpti gyvenamieji namai yra labai nedaug, gal vos tik kelios. Ir tai natūralu – gyvendami mieste sutinkame matyti urbanistinį kraštovaizdį. Tačiau svarbu žinoti, kad tiems, kurie nori žalumos, gyvybės arti namų ir neketina kraustytis į užmiestį, išeičių irgi yra. Tiesa, labai nedaug“, – parėžia NT ekspertė.

Pasak jos, tikėtina, kad ramybės paieškos miestuose ar jų pakraščiuose ateityje bus vis sunkesnės: gali būti, kad būstai, apsupti tylos, tačiau pernelyg nenutolę nuo centro, bus ypatingai paklausūs streso nualintoje visuomenėje ir kasmet vis brangs. O jų pasiūla, tikėtina, pastebimai neaugs, nes gamtos resursai – baigtiniai.

NT brokeris

Pilaitė Būstas Nekilnojamasis turtas Statybos Brokeris
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Rytas“ ir Mykolo Romerio universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią organizacijos bendradarbiaus studijų, jaunimo sveikatinimo ir sportinio meistriškumo tobulinimo srityse, o trečioji pagal pajėgumą klubo komanda, šiemet žaisianti Sostinės krepšinio lygoje (SKL) vadinsis „Rytas–MRU“. „Džiaugiuosi, jog mūsų partnerių gretas papildė Mykolo Romerio universitetas. Manau, kad kartu nuveiksime daug gražių ir prasmingų darbų ugdydami j...
Būstas
Po 15 metų nekilnojamojo turto projektų vystymo viena didžiausių NT vystymo įmonių Lietuvoje pristato visą jos patirtį ir filosofiją vienijantį naują prekės ženklą „Homa“. Nuo 2007 m. nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti komanda yra puikiai žinoma vilniečiams. Anksčiau vystomų projektų rėmuose prisistatyti linkusi komanda naujuose ir sparčiausiai augančiuose Vilniaus miesto miegamuosiuose bei centro rajonuose yra išvysčiusi 9 daugiabučių ir kotedžų proje...
Įvykiai
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad artėjant Vėlinių laikotarpiui, patogesniam gyventojų susisiekimui numatomi šie pokyčiai: Nuo spalio 19 d. iki lapkričio 3 d. 88 maršruto autobusai papildomai stos Tyzenhauzų stotelėse. Nuo spalio 21 iki lapkričio 3 d. dažniau kursuos 63 maršruto autobusai. Laikini šių autobusų maršrutų tvarkaraščiai interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt bus skelbiami nuo spalio 17 d. Taip pat tvarkaraščiai bu...
Įvykiai
Nors trumpam grįžę šilti orai labiau primena vasarą, tačiau krentantys medžių lapai praneša apie jau įpusėjusį rudenį. Vos tik pradėjus kristi pirmiems medžių lapams į miesto gatves išskubėjo miestą tvarkančios bendrovės, kurios tik per rugsėjį surinko ir išvežė beveik 900 tonų nukritusių lapų. Tam kam pėsčiomis ir dviračių keliaujantys miestiečiai jaustųsi saugiai ir patogiai pasirūpinome, kad pirmieji rudeniniai medžių lapai nukloję miesto šaligatvius ir...
Įvykiai
Nuo gruodžio mėn. sostinėje startuos neregiams ir silpnaregiams skirta nemokama viešojo transporto programėlė „Transporto balsas“, kuri autobusais ir troleibusais padės keliauti patogiau ir paprasčiau. Šią savaitę dalyje stotelių pradedamos montuoti su programėle integruotos aktyvios žymos, o baigus visus pasiruošimo darbus keleiviai savo išmaniajame telefone galės girdėti, kokie viešojo transporto maršrutai realiu laiku atvažiuoja į stotelę, koks tikslus...
Įvykiai
Nuo šiol visos Vilniaus vaikų žaidimų aikštelės tampa zona be dūmų: miesto šiandien Taryba nusprendė, kad mažylių žaidimų erdvėse – nerūkoma. Iki tol draudimai rūkyti galiojo dalyje Vinco Kudirkos aikštės, Bernardinų sodo teritorijoje ir viešojo transporto laukimo paviljonuose, o nuo šiol rūkyti draudžiama ir visose vaikų žaidimų aikštelėse Vilniuje. „Nors šis naujas sprendimas yra labiau formalus – kadangi ir taip savaime aišku, jog rūkyti vaikų žaidimų a...
Būstas
„Citus“ Vilniuje, Lazdynėliuose suplanavo naują būsto projektą „Būk čia“, į kurį investuos apie 7,5 mln. Eur. Jame iškils du A+ energinės klasės daugiabučiai ir 5 tos pačios energinės klasės kotedžai. 5 aukštų namuose suplanuoti 104 butai, kuriuose bus nuo 1 iki 4 kambarių, jų plotas – 28–79 m2. Kiekviename iš trijų aukštų, funkcionalaus išplanavimo kotedžų projektuojamas 85 m2 plotas. Kainos daugiabučiuose prasidės nuo 1 540 Eur už m2, o kotedžuose – nuo...
Įvykiai
Tarptautinė universitetų asociacija (International Association of Universities, IAU), vienijanti daugiau 600 pasaulio universitetų, su Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC Worldwide padaliniu „StoryWorks“ rengia dokumentinių filmų ciklą „Aiming Higher“, kuriame bus pasakojama apie pasaulio universitetus, jų vaidmenį, svarbą šiuolaikinei visuomenei ir jos raidai. Kūrybinė BBC komanda planuoja aplankyti 30 skirtingų šalių universitetų. Į šį są...
Sportas
Naujajame Fabijoniškių baseine Vilniuje pirmą kartą bus rengiami tarptautiniai vandensvydžio turnyrai, kuriuose varžysis ir nemažai užsienio komandų. Jau spalio 17-20 dienomis vyks 21-ą kartą organizuojamas jaunimo (iki 17 metų) turnyras „Baltic Amadeus taurė“. Jame dalyvaus septynių šalių komandos, o Lietuvai atstovaus jaunimo (iki 17 metų) ir jaunių (iki 15 metų) rinktinės. A grupėje Lietuvos 17-mečiai vandensvydininkai susitiks su Minsko SDJSOR (Baltaru...