Savivaldybių indeksas: Vilnius išsiveržė į priekį

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

„2018 m. į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, pagal šį rodiklį vis labiau tolstantis nuo kitų savivaldybių. Čia aktyviausias verslas, į vienintelį iš didžiųjų miestų daugiau gyventojų pernai atvyko nei išvyko. Antroje vietoje likusi Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, savivaldybė mažai įsiskolinusi. Keletu žingsnių toliau esančių Šiaulių ir Kauno rodikliai labai įvairialypiai. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius. Vis dėlto Kaune ekonomika gerokai aktyvesnė“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Mažųjų savivaldybių indekse jau ne pirmus metus pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonai – žiedinės savivaldybės, kurios sugeba pasinaudoti šalia esančio didmiesčio teikiamais privalumais.

„Didelė dalis žiedinių savivaldybių gyventojų dirba greta esančiose didžiųjų miestų savivaldybėse, naudojasi jų viešosiomis paslaugomis, kelių infrastruktūra, uždirba mieste aukštesnes pajamas, tačiau už jas į biudžetą sumokami mokesčiai atitenka žiedinei savivaldybei, nes jie skirstomi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Tai paranku žiedinėms savivaldybėms, bet ne didiesiems miestams. Tą iliustruoja ir šiuo metu vykstančios diskusijos. Tačiau problema slypi giliau – ar gyventojų skaičiumi susitraukusiai Lietuvai tikrai vis dar tinkamas nesikeičiantis savivaldos tinklas?“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.  Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti. Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – indekso rezultatus apibendrina Indrė Genytė-Pikčienė.

Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia. 

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Vilniaus miesto savivaldybė
vilniaus savivaldybė savivaldybių reitingas savivaldybių indeksas sostinė vilnius įvykiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Būstas
Seimui pristatytos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-4078), kuriomis siūloma sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Dar iki projekto pateikimo jo iniciatoriai įregistravo pasiūlymą neapmokestinamąjį dydį sumažinti ne iki 100 tūkst., bet iki 150 tūkst. eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 me...
Įvairios
Žinia, kad Vilniaus turistinė reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo apdovanojimuose „International Travel & Tourism Awards“, per keletą dienų apskriejo pasaulį. Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Indijos, Tailando, Australijos ir kitų šalių žiniasklaidos kanalai priminė apie neįprastą Vilniaus reklamą, o specialią sostinės turistinius resursus pristatančią kampanijos svetainę vilniusgspo...
Įvykiai
Tradicija tapęs renginys „Parodyk augintiniui eglutę” jau ketvirtą kartą kviečia visus, kurie yra neabejingi beglobių gyvūnų likimams, sudalyvauti rengiamoje akcijoje. Nuo 2016 metų šios akcijos dėka prieglaudų gyvūnams buvo paaukota daugiau nei 25000 maisto porcijų. Renginys vyks gruodžio 14 dieną, šeštadienį, 12-15 val., Vilniaus Katedros aikštėje. Akcijos organizatoriai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” ir UAB „Mars Lietuva” kvies visus vilniečius ir mie...
Kultūra
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patriotiškieji „Prūsai“ lapkričio 15 d. 18.30 val. atvyksta į sostinę. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje Giedriaus Kuprevičiaus opera bus pristatyta jos kūrėjo 75-erių metų sukakties proga. „Jubiliejus? Tai tik data. Jei nieko šiame pasaulyje doro nenuveikei, tuomet ir jubiliejus – jokia laimė. Menininko jubiliejus visuomet pastebimas labiau, nes jo veikla – vieša, matoma. Mano – dar ir girdima. Ma...
Įvairios
Vienas prabangiausių Vilniaus viešbučių įsikūrė 1902 m. savęs vertame pastate – prieš porą metų statytame pirkliui Izaokui Smaženevičiui priklausiusiame viename didžiausių Vilniaus namų. Istorizmo ir neoklasicizmo stiliumi pagal miesto architekto Konstantino Korojedovo projektą statytame name išsiteko ne tik šis 35 kambarių viešbutis, bet ir miesto koncertų salė, restoranas, parduotuvės ir butai. Prabangus pastatas su žiemos sodu, prašmatniu trilypiu kupol...
Įvykiai
Naugarduko gatvės atkarpa tarp Švitrigailos ir Pylimo gatvių tampa draugiškesnė dviratininkams. Lapkričio 12 d. pradedamos ženklinti dviračių juostos, kad šiomis gatvėmis galėtų saugiai važiuoti ne tik automobiliai, bet ir dviračiai. Susiaurinta gatvės važiuojamąja dalimi bus galima važiuoti 30 km/val. greičiu. Lapkričio 12-14 d. Naugarduko gatvės atkarpoje tarp Švitrigailos ir Pylimo gatvių darbo dienos metu laikinai bus draudžiamas automobilių stovėjimas...
Įvairios
Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai. Tokias tendencijas pastebi sukauptus NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai per...
Švietimas
Studijuoti Vilniaus universitete iš Elektrėnų kilusi Kristina Manomaitytė svajojo jau seniai: „Vis dėlto tai geriausias universitetas Lietuvoje, mano nuomone, pasižymintis autentiškumu ir išskirtine dvasia. Tikiu, kad tai vieta, kurioje aš augsiu ir tobulėsiu ne tik akademinėje srityje. Įgysiu platesnį išsilavinimą, kuris leis dar giliau pažinti mane supantį pasaulį.“ Būtent todėl odontologijos studijas šiemet pradėjusi Kristina pasirinko Vilniaus universi...
Savivalda
Sostinės savivaldybė kviečia vizualiųjų, scenos menų, kino, muzikos ir kitų kultūros programų kūrėjus dalyvauti tradiciniame kultūros rėmimo programų projektų konkurse bei gauti iki 4 tūkst. eurų finansavimą planuojamiems projektams įgyvendinti. Iš viso 2020 m. projektų konkursui numatoma skirti apie 290 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki gruodžio 11 dienos. Didelio populiarumo sulaukęs savivaldybės organizuojamas konkursas kasmet prisideda prie tokių reng...