Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Malgožata pagaliau tapo Malgorzata

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Ši teisė apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti – būtent taip 2019 m. spalio 23 d. nusprendė Vilniaus apylinkės miesto teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos Malgožatos Runevič-Wardyn pareiškimą dėl vardo pakeitimo. Malgožata yra lenkų kilmės Lietuvos pilietė, kuri 2007 m. Vilniuje sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu Łukasz Paweł Wardyn.

Nuo 2008 m. prasidėjo šios šeimos kova už originalią asmenvardžių rašybą. Bylos pasiekė net Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT), kuris yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (ESTT 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (ESTT 2016-06-02 sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė pakeisti pareiškėjos pavardę į Wardyn. Šis sprendimas įsiteisėjo, o pavardė Wardyn buvo įtraukta į visus Lietuvos registrus, nesukeliant jokių administracinių nesklandumų ar papildomų kaštų valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, kad šeima turi tris vaikus, dėl kiekvieno iš jų pavardės Pareiškėjai taip pat buvo priversti kreiptis į Lietuvos teismus, nes net įpareigojus Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti originalia formą pavardę motinai, toks sprendimas laikytinas individualiu ir automatiškai netaikytinas kitiems šeimos nariams.

Nagrinėjant bylą dėl vardo „Malgorzata“ rašybos, teisme kilo klausimas, ar iš tiesų vienos raidės pakeitimas reiškia vardo pakeitimą. Teismas šiuo klausimu rėmėsi Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komiteto išaiškinimu, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str. pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Net vienos raidės pakeitimas prieš Pareiškėjo valią laikytinas asmenvardžio pakeitimu.

Šį „Malgorzatos“ vardo byla yra ypatingai svarbi Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms. Tautinių mažumų apsaugos konvencijos (Toliau – Tautinių mažumų konvencija) 3 str. numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų konvencijos 11 str. asmuo turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Tai pirmoji byla Lietuvoje, kurioje teismas pripažino teisę į originalią vardo formą lenkų kilmės Lietuvos piliečiui. Pažymėtina, kad tai nėra visiška naujovė Lietuvos teisinei sistemai. Dar 1938 m. priimto Pavardžių įstatymo 24 str. skelbė, kad „nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas.” Deja, dabartiniai asmenvardžių rašybą reglamentuojantys teisės aktai numato kitokias taisykles. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. kovo 28 d. posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. 6, patvirtintuose Lietuvos lenkų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklėse, reglamentuojamas svetimvardžių perrašymas į lietuvių kalbą, t. y. pateikti tie lenkų kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis, kuriose nurodyta, kad priebalsiai „rz“ sulietuvinta forma rašomi „ž“. Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija nagrinėjamose bylose dėl mišrių šeimų pavardžių nurodo, kad galimos išimtys ir viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą, deja, tokios nuostatos netaiko tautinėms mažumoms. Manytina, kad toks diskriminacinio pobūdžio institucinis vertinimas, kai vienai piliečių grupei leidžiamos, o kitai – draudžiamos teisės į originalią asmenvardžių rašybą, neužtikrina pagarbaus valstybės požiūrio į žmogaus teises.

Malgorzatos byloje Pareiškėją atstovavusi advokato padėjėja Evelina Dobrovolska nurodo, kad šis sprendimas nėra šios šeimos paskutinė byla. Pareiškėja turi dvigubą pavardę, kurią sudaro tiek jos mergautinė, tiek sutuoktinio pavardė. Mergautinė pavardė iki šiol yra įrašyta lietuviška versija, kas, be abejo, sukuria absurdišką situaciją, kai dalis asmenvardžių atitinka tautinių mažumų originalią asmenvardžių rašybą, o dalis lieka sulietuvinta.

Nors šiandien Lietuvos teismai yra išnagrinėję virš septyniasdešimt bylų dėl originalios asmenvardžių rašybos, vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektai Lietuvos Seimo rudens sesijoje nebus nagrinėjami. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR), koordinuojantis panašaus pobūdžio bylas, įžvelgia tendenciją, kad šiuo metu tokios problemos yra sprendžiamos išimtinai teismine tvarka, taip eikvojant valstybės biudžetą, užuot priėmus teisės aktus, kurie šiuos klausimus padėtų spręstų administracine tvarka.

civilinis kodeksas aylinkės teismas vardo keitimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Kitą pirmadienį, birželio 1 d., visoje šalyje vyks visuotinė akcija „Ačiū, Lietuva“, kuria bus dėkojama Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą ir raginama išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje dar laukiantys iššūkiai. Birželio 1 d. 17.00 val. akcija „Ačiū, Lietuva“ nuskambės muzikos garsais visoje šalyje: miestų ir miestelių skveruose, aikštėse ar parkuose, ant administracinių ir kultūros įstaigų...
Video
Po kruopštaus ir intensyvaus tyrimo gegužės 20 d. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai kartu su Vilniaus rajono policijos komisariato ir Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kopos pareigūnais sulaikė Vilniaus rajono gyventoją, įtariamą narkotinių medžiagų platinimu stambiu mastu. Įtariama, kad sulaikyta jauna moteris (gimusi 2000 m.) galėjo platinti narkotines medžiagas ir kitiems šali...
Įvykiai
Šiandien 23.10 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kalvarijų g. dega namas. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui).
Įvairios
Vilnius kviečia švęsti Kauno gimtadienį dvigubai. Kauniečiams 612-ojo gimtadienio proga dovanoja tiek pat gražiausių pavasario gėlių – baltų bijūnų. Gėlių žiedai šįvakar bus dalinami Laisvės alėjoje, kurie papuoš kauniečių staliukus, kur planuojama gimtadienio šventė. Švęsti kviečiami ir vilniečiai – šiandien Vilniaus senamiestyje esančių lauko kavinių staliukus nuklojo taip pat 612 žiedų. „Karantinas apribojo visuotinę galimybę švęsti. Tad galvodami, kaip...
Lietuvoje
Per paskutinę parą Lietuvoje patvirtinta 12 naujų koronaviruso atvejų. SAM taip pat praneša apie dar vieną mirties atvejį. Bendras susirgusių skaičius šiuo metu Lietuvoje pasiekė 1616. Auga ir pasveikusių žmonių gretos, jų šiuo metu fiksuojama jau 1135. Deja, bet per pastarąją parą SAM prenešta apie dar vieno žmogaus, kurie buvo užsikrėtęs koronavirusu, mirtį. Dėl koronaviruso Lietuvoje jau mirė 63 asmenys, dar aštuoni užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasč...
Kultūra
Pastaruoju metu vykstant diskusijoms dėl Vyriausybės skirtų investicijų kultūros sektoriui ir papildomų lėšų, skirtų spartinti investicijų programas, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija skatina kultūros bendruomenę išlikti vieningą ir solidarizuotis su sprendimais, skirtais ne tik išgyventi šį sudėtingą laiką, bet ir investuoti į infrastruktūrą, kuri yra būtina norint vystyti bet kokius kultūros projektus. Kultūros sektorius priklauso...
Įvykiai
Viena pagrindinių sostinės gatvių – Vilniaus gatvė – bus išvalyta nuo automobilių keliamo triukšmo ir taršos. Jos atkarpa nuo Islandijos gatvės iki Gedimino prospekto nuo šiol iki pat šiltojo sezono pabaigos bus skirta pėstiesiems ir dviratininkams. Galimybių šis sprendimas suteikia ir Vilniaus gatvėje įsikūrusioms lauko kavinėms.  Gegužės viduryje paskelbusi apie naujus žingsnius, priimtus siekiant sumažinti automobilių judėjimą ir ypač tranzitinį eismą s...
Lietuvoje
Penktadienį nuo koronaviruso mirė dar vienas žmogus - Santaros klinikose gydytas daugiau kaip 70 metų amžiaus ligonis, turėjęs gretutinių ligų. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 1604 infekcijos atvejai, naujų atvejų – 11. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 22 d. duomenimis, sergančiųjų skaičius yra 424. Mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius pasiekė 62, o užsikrėtusiųjų koronavirusu, bet mirusių dėl kitų priežasčių yra aštuon...
Įvairios
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užbaigė dar vieną vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą. Sostinės Naujininkų rajone nutiesta beveik 7 km vandentiekio tinklų ir 7,4 km nuotekų tinklų bei papildomai pastatyta nuotekų siurblinė. Nauja infrastruktūra galės naudotis daugiau nei 350 namų ūkių šiame rajone. Naujieji vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai Naujininkuose atskiromis atkarpomis nutiesti Pumpurų, Alytaus, Mer...