Vilnius siekia turėti miesto muziejų

Daugybė leidinių, ekskursijų ir kitokių iniciatyvų, skatinančių pažinti Vilnių, prisiminti praeitį ir aptarti dabartį, projektuoti ateitį – šalies sostinė pastarąjį dešimtmetį jaučia itin išaugusį ne tik užsienio svečių, bet ir gyventojų susidomėjimą miesto istorija. Vis dėlto specialistai šią tendenciją vertina nevienareikšmiai: vartotojai pusšimtį metų trukusį informacijos alkį malšina nevienodo patikimumo publikacijomis ir ekskursijomis, kartais įtvirtinančiomis klaidingas žinias.

Šią problemą, skiriant daugiau dėmesio nepakankamai žinomiems, užmirštiems, dar neaprašytiems miesto raidos etapams, originaliems ir profesionaliems moksliniams tyrimams, tikimasi išspręsti įsteigus viešąją įstaigą „Vilniaus miesto muziejus“. Įstaigos steigimui šiandien pritarė Vilniaus miesto taryba.

Vertinant jau ne pirmą kartą svarstyto naujo muziejaus poreikį daugiausia remtasi 2018 m. mokslininkų dr. Rasos Antanavičiūtės, dr. Marijos Drėmaitės ir dr. Karolio Kučiausko atlikta galimybių studija „Vilniaus miesto muziejaus – tyrimų centro galimybių studija“. Rengiant studiją buvo atlikta gyventojų apklausa, užsienio šalių miesto muziejų tyrimas, imti interviu su ekspertais, įvertinta Vilniaus savivaldybei pavaldžių muziejų patirtis, parengtos keturios miesto muziejaus įkūrimo alternatyvos, kurios išnagrinėtos finansiniu ir socialiniu-ekonominiu aspektais (galimybių studiją galima parsisiųsti www.kultūrostyrimai.lt). Studija įtikinamai parodė, kad miestui reikalinga kompetentinga įstaiga, kuruojanti šią sritį ir užtikrinanti kokybišką informacijos apie Vilnių rinkimą ir sklaidą.

„Vilnius yra viena iš nedaugelio valstybių sostinių, kuri neturi miesto muziejaus, o pagrindinis jo tikslas būtų nuodugniau pristatyti miestą patiems vilniečiams. Pastaruoju metu matome nepaprastai išaugusį dėmesį Vilniaus istorijai, todėl svarbu rasti būdą, kad žmonės, pirmiausia – patys vilniečiai, miesto istoriją pažintų neiškraipytą mitų, pagrįstą miesto tyrėjų moksliniais darbais, tačiau kartu pateiktą patrauklia forma, skatinančia gilintis, gal net įsitraukti į tyrimų veiklas, kūrimo procesą“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Rengiant galimybių studiją buvo numatytos dvi pagrindinės tikslinės auditorijos: pirmoji – turistai ir mokiniai, antroji ir pagrindinė – Lietuvos bei Vilniaus miesto gyventojai, besidomintys įvairiais miesto praeities bei ateities dalykais.

Šiuolaikinis miesto muziejus turi ir gali tapti vieta tarpkultūriniam dialogui ir susitarimui, bendruomenę įtraukiančiomis naujo tipo ekspozicijomis, turiniu ir kultūrinėmis praktikomis – paskaitomis, konferencijomis ir straipsniais – sprendžianti identiteto, socialines ir politines problemas.

Be to, kaip tik ši įstaiga bus atsakinga už sistemingą žinių apie Vilniaus istoriją, kultūrą, urbanistiką ir architektūrą, socialinius ir demografinius procesus, bendruomenes ir kitus miesto gyvenimo aspektus, kaupimą ir mokslinį tyrinėjimą, šiuolaikišką jų pristatymą, taigi – tolesnį susidomėjimo Vilniumi ir pilietiškumo skatinimą.

Vilniaus miesto muziejui numatytas ir įpareigojimas rinkti informaciją apie kitose atminties institucijose esančią, miesto istorijos tyrimams aktualią, medžiagą, įkurti ir palaikyti atviro Vilniaus pažinimo centrą.

Preliminariai apskaičiuota, kad 2020 m. reikalingas finansavimas pastoviosios muziejaus ekspozicijos patalpų pritaikymo projekto rengimui, darbuotojų darbo užmokesčiui, pastoviosios miesto ekspozicijos rengimo ekspertams, rinkodarai, muziejui skirtų patalpų architektūrinės idėjos konkursui ir kt. gali siekti 150 tūkst. eurų. Per metus apsisprendus dėl veiklai tinkamiausių patalpų bus ieškoma finansavimo jų pritaikymui muziejaus reikmėms. Tikimasi gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų arba kitų išorinių šaltinių.

Laikinąja Vilniaus miesto muziejaus direktore, iki skiriant nuolatinį, paskirta viena galimybių studijos rengėjų – dr. R. Antanavičiūtė.

Vilniaus miesto savivaldybė
miesto muziejus miesto istorija ekskursija turistai turizmas įvykiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šį ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas renginys „Knyga + Kinas“, suburiantis lietuviškų knygų autorius ir kino bendruomenę. Renginys atviras visuomenei ir skirtas visiems, kurie domisi naujausia literatūra ir kinu. Lietuvių rašytojų knygas pristatyti kino bendruomenei kviečia renginio organizatoriai VŠĮ „Fralita Films”, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino b...
Įvykiai
Kelios dešimtys susirinkusiųjų į viešą galimybių studijos pristatymą ir sunkiai nuspėjamas skaičius laukiančiųjų pasakojimų iš kaimynų ir draugų namuose – Naujininkų gyventojams rūpi, koks tas „naujas pasaulis“, kurio perspektyvą savo tyrimu nubrėžė urbanistai. Prie stoties, taigi visus susisiekimo privalumus ir dar ryšius su senamiesčiu turintis „rajonas už bėgių“ – Naujininkai – išskirtinio charakterio vietovė. Siekiant kalvotame jo peizaže išsaugoti kul...
Sportas
Vilniaus Fabijoniškių baseine įvykusios Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) suaugusių ir jaunių žiemos plaukimo pirmenybės buvo neeilinės. Pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įdiegta laiko fiksavimo sistema, suteikusi didžiulį kokybinį šuolį varžybų pravedimui. „Vilnius, kaip miestas, niekada neturėjo tokios elektronikos. Baseine, turinčiame laiko fiksavimo sistemą, galima organizuoti įvairias tarptautines varžybas – tiek plaukimo, tiek vandensvydžio. Tei...
Įvykiai
Vilnius švenčia Laisvę: Gedimino prospekte suliepsnojo 30 Laisvės laužų, skamba dainos ir plevėsuoja trispalvės. Pastaruosius kelerius metus jau tapo gražia tradicija – simboliškai susieti vasario 16–osios laužų įžiebimo šventę su svarbiomis mūsų šalies istorijoje datomis. 2018 m. nuo Katedros iki Seimo buvo uždegta net 100 laužų, skirtų valstybės atkūrimo 100–mečiui. Pernai buvo uždegta 70 laužų, kurie buvo dedikuoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybo...
Sportas
Antroje rungtynių pusėje aukštesnę pavarą įjungęs ir pergalingą spurtą surengęs Kauno „Žalgiris“ po dvejų metų pertraukos iškovojo Citadele Karaliaus Mindaugo taurę. Iki trečiojo kėlinio laikęsi Dainiaus Adomaičio auklėtiniai finale 60:80 (21:24, 15:15, 7:21, 17:20) nusileido Kauno „Žalgirio“ krepšininkams. Įpusėjus rungtynėms „Rytas“ atsilikinėjo tik 36:39. Finalo ketverto naudingiausiu žaidėju pripažintas Edgaras Ulanovas. Puolėjas finale pelnė 13 taškų...
Įvykiai
Visai Lietuvai šiandien švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ šią datą paminėti pakvietė ir sostinės autobusų bei troleibusų keleivius. Jiems viešojo transporto kontrolieriai dovanojo trispalves vėliavėles. Iš viso keleiviams viešojo transporto stotelėse išdalyta apie 1000 vėliavėlių. „Vasario 16-oji yra viena ryškiausių dienų mūsų valstybei. Šia proga viešojo transporto keleiviams jau trečius metus iš eilės miestas turi d...
Įvykiai
Vasario 16-oji jau penktą kartą į Vilnių subūrė Lietuvos mokyklų bendruomenes, studentiją į šventinę jaunimo eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ – drauge džiaugtis Laisve ir mėgautis įspūdinga atmosfera sostinėje. Tūkstantinė minia tradiciškai eina keliu, jungiančiu su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais. „Noriu pakviesti prisiminti tuos, anuomet, jaunus žmones, kurie svajojo ir nepabijojo savo svajonių įgyvendinti, ir kviečiu džiaugtis, kad mūsų tėvai ir prot...
Įvykiai
Vilnuje veikianti Šolomo Aleichemo ORT gimnazija penktadienio popietę skambėjo nuo šokių ir dainų. Čia kartu su visa mokyklos bendruomene buvo švenčiama Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Gimnazijoje skambėjo valstybės himnas, moksleiviai mokėsi lietuvių liaudies šokių. „Mūsų gimnazijoje mokosi įvairių tautybių vaikai, todėl vienas iš mūsų tikslų – diegti moksleiviams pilietiškumą, supažindinti su tiek žydams, tiek lietuviams svarbiomis istorinėmis datomis...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ nepaliko vietos intrigai Citadele Karaliaus Mindaugo taurės ketverte. Vilniečiai užtikrintai 96:71 (22:10, 25:25, 28:18, 21:18) triumfavo Klaipėdoje prieš vietos „Neptūną“. Tai reiškia, jog trečiąjį kartą iš eilės Citadele KMT finale akis į akį stos principiniai varžovai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“. Finalą nuo 17:50 sekmadienį transliuos LRT televizija. „Neptūnas“ sekmadienį surems ietis su Panevėžio „Lietkabeliu“ kovoje dėl 3-o...