Jolanta Dapkūnaitė: Pavydu Žemaitės jėgos, humoro jausmo, užsidegimo kurti

Lietuvos nacionaliniame teatre vyksta spektaklio pagal naują Sigito Parulskio pjesę „Julija“ repeticijos. Tai spektaklis, kuriame netiesiogiai bus atskleidžiama rašytojos Žemaitės asmenybė, jos gyvenimo faktai, tačiau pagrindinė veikėja bus Dora – šiuolaikinė aktorė, besiruošianti vaidinti Žemaitę jauno režisieriaus spektaklyje. Šį vaidmenį kuria spektaklį inicijavusi, daug literatūros apie Žemaitę perskaičiusi LNDT aktorė Jolanta Dapkūnaitė. Daivai Šabasevičienei ji pasakoja apie Žemaitę ir spektaklį „Julija“, kurio premjera įvyks jau vasario 21 d. Trakų kultūros rūmuose.

Esi šio spektaklio idėjos autorė, jau kelis metus siekei, kad atsirastų šis kūrinys, spektaklis, skirtas Žemaitei. Ar tai susiję, kad Tu esi iš Žemaitijos, gimusi ir augusi Klaipėdoje, ar dėl to, kad dar studijuodama lankei folklorinį ansamblį ir išmokai gražiai tarmiškai dainuoti? Visa tai Tavyje suformavo pamatines vertybes.

Namuose nebuvo kalbama žemaitiškai. Atgaminu tarmę iš klausos, įsirašė atminty iš viešėjimų vaikystėj Mamos gimtinėje, giminės švenčių. Dabar mamos nebėra, sodri kalba atgyja tik prisiminus, kaip kalba mamos sesuo Regina. Studijavau Konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Gražiausias laikas buvo Rūtos Vildžiūnienės folkloriniame ansamblyje. Tai buvo 1984–1988 metai, tautinio atgimimo prieš Nepriklausomybę metai. Koncertai, dainų rinkimo ekspedicijos, pirmasis folkloro festivalis „Baltica“. Galvoju, kad man „žemaitiškumas“ yra žemaitiškos dainos skambesy, aukšto ir žemo (turavojimo) balsų dermėj. Negaliu ramiai klausytis ką nors dainuojant – rodos, iškart mano širdį paliečia.

Skaitant Donato Saukos studiją „Žemaitės stebuklas“, kurios dedikacijoje parašyta „Mamai ir Rūtai – tikroms žemaitėms“, pagalvojau, kad Tu šį spektaklį taip pat skiri savo Mamai, kuri buvo labai stipri moteris, tikra žemaitė. (Tai aš supratau iš ankstesnių Tavo interviu.) Ar susimąstai apie žemaitiškas šaknis, to krašto žmones?

Nors Sigito Parulskio tekste yra frazė: „Nori pasakyti, mano sąmonė klišė?“, bet svarstant apie žemaitišką charakterį, išties man iškyla vienas įvaizdis – stipri moteris, energinga, slepianti nuoskaudas, atsidavusi artimiesiems, neretai aštri, atvirai „teisybę sakanti“. Ir su nesugriaunamu noru gyventi... Atrodo, savo išėjusią Mamą ir apsakiau.

Kuo išskirtinė Žemaitė – XIX–XX amžių sandūros asmenybė?

Labiausiai stebina asmenybės jėga. Ji pradeda rašyti nugyvenusi beveik pusę amžiaus. Gyvenime vargusi ir kentėjusi nepriteklius, septynis vaikus pagimdžiusi, palaidojusi vyrą ir dukrą. Iki galo atlikusi moters „privalomą“ priedermę. Povilo Višinskio paraginta, rašo lietuviškai, skaito uždraustą lietuvišką spaudą, skaito Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slovackio, Bolesławo Pruso, Shakespeare‘o veikalus. Žiemą, pasikinko arklius, paskiau traukiniu, vėl arkliais su savo kūrinėliais – pas Petrą Avižonį (gydytojas oftalmologas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas; taisė kai kurių Žemaitės apsakymų kalbą), į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dvarelį...

Dalyvauja 1907 metų Bitės organizuotame I-ajame lietuvių moterų suvažiavime, 1908-aisiais važiuoja į visos Rusijos moterų suvažiavimą Peterburge.

1915-aisiais, karo metais, dalyvauja Demokratiniame šelpimo komitete, dalija maistą pabėgėliams. Septyniasdešimtmetė išvykusi į Ameriką per pusantrų metų aplanko apie 100 lietuvių kolonijų, rinkdama aukas karo aukoms ir t. t.

Kaip ji veikia Tave?

Ji truputį erzina: tarp ūkio darbų ant vagos atsisėdusi skaito sau Shakespeare‘ą ir Goethę, analizuoja, mokosi iš jų. Pavydu jos jėgos, humoro jausmo, užsispyrimo išleisti savo kūrybą. Pavydu jos didžiulio užsidegimo kurti.

Per šį laikotarpį įsigilinai beveik į visus literatūrologų tyrimus, skirtus Žemaitei. Ką įsidėmėjai, kas geriausiai išliko atminty?

Gražiausias man Žemaitės kūrybos įvertinimas – Viktorijos Daujotytės pasakymas: „trobos kosmosas“. Ir Vytauto Kavolio tekstas: „Kiekvienu atveju turime moterį, kuri yra priešprieša ne tik religijoje, mitologijoje, bet ir visuomenėje, socialiniuose santykiuose. Moteris stipri savo vienišumu, o prieš ją – daugybė organizuotų vyrų, kurie vos atsilaiko. Tokia moteris pavojinga. Ne liaudies vyrams (tie mielai eina pas ją atlikti senoviško ritualo), bet elito vyrams, išsimokslinusiems, intelektualams. Veikiausiai ji ir šiandieną būtų tiems vyrams pavojingesnė negu bet kam kitam.“

Kuo Žemaitės idėjos yra aktualios Tau?

Manau, Žemaitės varomoji jėga – šviestis ir kitus raginti akis pakelti nuo žemės į dangų. Norisi, kad vietoj žagrės kišenėj lietuvis dažniau knygą nešiotųsi.

Kodėl Tu siekei, kad būtent Sigitas Parulskis parašytų pjesę, skirtą Žemaitei?

Buvom susidūrę prieš kažkiek metų. Vaidinau jo pjesėje „Keltininkas“ (OKT, 2008). Pasiilgstu scenoje gerų, gražių tekstų. Sigitas rašo aštriai ir jautriai.

Kaip vyko darbas: ar buvo laisvė, ar kažką konkretizavote, kai kalbėjote apie pirminę spektaklio idėją?

Turėjau surinkusi krūvą faktų, išskaitytų iš knygų, ir žinojimą, kad nesinori tradicinio spektaklio-montažo. Galvoje sukosi mintis nuskristi į Niujorką, „Žemaite“ apsirengus nusifilmuoti bespoksant į miestą, nufilmuoti žmones ir net su tuomet dar gyvu Jonu Meku žemaitišką dainą užtraukti prie taurės vyno.

Sigitas Parulskis apsiėmė ir parašė istoriją ne apie rašytoją, o apie krizę išgyvenančią šių dienų moterį, kuri susiduria su jaunu režisieriumi, statančiu spektaklį apie Žemaitę.

Sofija Čiurlionienė apie Žemaitę rašė: „Atsimenu jos šypseną: tame ryžtingų bruožų veide pasirodydavo tokia švieselė, daugiau skruostuose ir akyse negu lūpose, – lūpos dažniau suvirpėdavo vidujinės ironijos atošvaiste. Jos lūpose jautei naujos minties užuomazgą, ir tai buvo didžiausias to veido žavumas“. Kokiais bruožais Tu ketini nuspalvinti savo personažą? Kuo remiesi – ikonografiniais šaltiniais, Parulskiu ar savarankiškai formuoji charakterį?

Radau literatūroje, kurią skaičiau, įvairių detalių. Šatenė, jaunystėje grakšti, mėgstanti koketuoti, šoko, lošė kortomis. Dar – inteligentiška, nors Adolfas Sprindis rašo, kad „grubumas, tiesumas išnirdavo iš puošnios išorės lyg iš vandens antelė“. Vienur ji – rudų akių, kitur – tamsiai mėlynų. Mėgstanti bendrauti, gyvybinga, atvira. Rašoma, kad karštai reaguodavo, sukritikuota dėl kūrybos. Dar – kad buvo žemiška, šilta ir charizmatiška asmenybė. Minimas ir švelnus balso tembras, balso muzikalumas. Pjesės tekstuose nedaug Žemaitės, mes labiau ieškome Doros, šiuolaikinės moters jausenų. Per Dorą ieškome Žemaitės. Duok Dieve, gal atsiras kažkokių charakterio blyksnių, užfiksuotų knygose.

Žymantienės amžininkai svarstė, kodėl ją ponia vadino, „kad į vakaruškas ateidavo su kepure, nors į miestelį vykdavo su kuskike (skarele).“ Brikiukės arklys „buvo įvadėtas jos pačios austomis vadelėmis, kojas apsidengusi savo pačios austa deke.“ Kiek skiri dėmesio išorinei personažo charakteristikai? Kaip randi pusiausvyrą tarp dviejų laikmečių moters?

Negali sukonkretinti žmogaus, kurio nematei, negirdėjai balso, kurį išskaitei iš knygų. Gal į rašytojos kostiumą įsivilksiu spektaklio pabaigoje, bet tai nereikš, kad tapsiu ja. Gyvenimiškos situacijos panašumas gal tik apgaus akį. Norėjau patamsinti plaukus, bet sako, kad blondinė „geriau žiūrisi“ mūsų spektaklio apšvietime.

Kodėl sunku kurti spektaklį? Kaip, šiuo konkrečiu atveju, atskiriate „pelus nuo grūdų“? Kaip kristalizuojasi spektaklio kontūrai?

Sunku, nes labai daug teksto, literatūros. Juolab, dramaturgo sumanymas – „teatras teatre“ (vyksta spektaklio repeticijos, kuriose Dora vaidina Žemaitę) reikalauja sakyti vienus žodžius, mintyse turint kitas prasmes. Be to, amžius mane verčia ieškot mano pačios tiesos, nemelavimo sau.

Vis pagalvoju apie Tave, iš esmės įsigilinusią į įvairias šios pastatymo aplinkybes. Kas netilps šiame spektaklyje? Juk visko ir neįmanoma išsakyti, išjausti vienu kūriniu.

Nebus Žemaitės biografijos, nebus jos reikšmės lietuvių kultūroje įvertinimo, nebus jokių paaiškinimų. Bus namų šeimininkės meilės ir brandos istorija.

Kokie santykiai su partneriais? Juk pagrindinę spektaklio kūrybinę grupę Tu subūrei?

Spektaklio bendrakeleivius rinkausi tam tikro vidinio ir išorinio vaizdinio vedina. Nors Gabrielė Petkevičaitė-Bitė / Monika vos keletą kartų pasirodo spektaklyje, bet Airida Gintautaitė, nuostabi aktorė, sutiko vaidinti šiame spektaklyje. Jos įsigilinimas į vaidmenis, bekompromisinė laikysena, man regis, atliepia Bitę. Salvijus Trepulis – Žandaras / Gediminas / Generolienė – šviesaus atminimo Eimunto Nekrošiaus aktorius, turintis ir žemiško, ir poetinio mąstymo. Per jį spektaklyje girdimas lengvas Nekrošiaus aidas. Su Kęstučiu Cicėnu „Kankinyje“ vaidinome motiną ir sūnų. „Julijoje“ jis vaidins Povilą Višinskį / Konstantiną Petrauską / Arną. Išmintingas ir daug pasieksiantis jaunas aktorius, iš kurio galiu pasimokyti. (Be to, Žemaitė Konstantinui, mylimajam, buvo iki peties.) Ir be galo darbštus Deividas Batavičius, Oskaro Koršunovo ir Dariaus Meškausko mokinys. Jis vaidins sūnų Lauryną. Scenografiją kuria puikusis Gintaras Makarevičius, muziką – „Helverio naktyje“ dirbęs Linas Rimša. Smagu, kad teatro pakviestas, spektaklį sutiko režisuoti Kirilas Glušajevas, dirbantis improvizacijų teatre.

Kas apskritai teatre yra sunkiausia?

Visiems skirtingai. Man – būti vandeniu.

Linkiu geros premjeros!

Daiva Šabasevičienė

LNDT
lndt žemaitė sigitas parulskis dramos teatras spektaklis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Sostinė paskelbė galutinį žemės sklypų sostinėje sąrašą laukusiems eilėje – kaip kompensacijas už neatkurtą nuosavybę Vilniui iki 1995 m. priskirtoje teritorijoje kadaise turėtas žemes. Savivaldybė naujai suformavo tiek sklypų, kad jų visiškai pakaks visiems laukusiems Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sudarytame sąraše ir net šiek tiek daugiau, kad būtų galima pasirinkti. Tačiau šis teritorijų sąrašas jau yra baigtinis ir ilgai rinkęsi žmonės bus kviečiam...
Įvykiai
Ketvirtadienio popietę Vilniuje įvyko atnaujintos krepšinio aikštelės atidarymas prie vieno iš sostinės paplūdimių. Balsio sporto aikštyno atidarymo šventėje, miestiečius pradžiugino jaunieji sostinės krepšininkai ir krepšininkės. Atnaujintos krepšinio aikštelės atidarymo šventėje dalyvavo „Perlo“ krepšininkai Jokūbas Rubinas, Lukas Valantinas bei „Kibirkšties“ žaidėjos. Nuotr. Sauliaus Žiūros Sostinės jaunimui krepšininkai padovanojo kamuolius su „Ryto“ k...
Įvykiai
VšĮ „Sveikas miestas“ pristato dar vieną sveikatingumo projektą Lietuvos sostinės gyventojams. Nuo rugpjūčio 18 dienos Bernardinų sode šalia didžiojo fontano vyks atviros sąmoningo kvėpavimo praktikos. Užsiėmimus ves charizmatiškoji sąmoningo kvėpavimo specialistė Agnė Zinkevičiūtė. Ji kvėpavimo paslapčių mokėsi iš pasaulio sąmoningo kvėpavimo guru tituluojamo mokytojo Dano Brule, taip pat yra baigusi Dalios Beatos Kasmauskaitės kvėpavimo terapijos mokyklą...
Būstas
Po antrą kartą liepos pabaigoje vykusio viešo daugiabučių kvartalo Žvėryne, Paribio g. 12, projektinių pasiūlymų svarstymo, Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius nusprendė pritarti pataisytiems projektiniams pasiūlymams. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rewo“ pakoregavo projektą pagal ankstesniuose svarstymuose pateiktas bendruomenės ir savivaldybės specialistų pastabas. „Džiaugiuosi, kad projekto autoriai ir vystytojai įs...
Savivalda
Vilniaus savivaldybė ir toliau aktyviai sprendžia vis dar aktualią švietimo įstaigų vadovų poreikio problemą ir vadybos kokybės stiprinimo klausimus – nuo šiol kviečia švietimo įstaigose dirbti profesionalus ir įgyvendina svarbius pasikeitimus, organizuodama Švietimo įstaigų vadovų konkursus. Viena pagrindinių naujovių – norint dalyvauti konkurse užimti ugdymo įstaigos vadovo poziciją, nebereikalaujama turėti pedagoginio išsilavinimo. „Kuriant šiuolaikiška...
Įvykiai
Jau nuo šios savaitės Pavilnionių – Perkūnkiemio – Grigalaukio g. sankryžoje įvedamas aiškesnis ir saugesnis eismo organizavimas. Vairuotojų prašoma atidumo – keičiasi judėjimo tvarka įvardintomis gatvėmis, baigti šviesoforų ir kiti sankryžos įrengimo darbai. Nuo šiol eismas bus organizuojamas naujai įrengta jungiamosios gatvės atkarpa nuo Gileikių iki Pavilnionių g., o iki šiol naudotas jungiamasis kelias tarp Gileikių ir Pavilnionių g., prie viešojo tran...
Sportas
Į Vilniaus „Rytą“ atvyksta Eurolygoje savo puolimo sugebėjimais sirgalius stebinęs Andrew Goudelockas. 31-erių 191 cm ūgio amerikietis kitą sezoną gins sostinės ekipos spalvas. Prisijungimu prie „Ryto“ džiaugėsi ir pats krepšininkas. „Nekantrauju pradėti žaisti ir džiaugiuosi atvykdamas į „Rytą“, nes tai yra visoje Europoje garsi komanda, – sako A. Goudelockas. – Atvykstu ir labai tikiuosi, kad Vilniaus fanai įvertins mano atsidavimą komandoje.“ Amerikieti...
Įvykiai
2020 m. rugpjūčio 21-22 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 9-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų tradicijų šventė. Mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji pirmą kartą buvo paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais. Dvi dienas vykstanti Šv. Baltramiejaus mugė prasideda iškilminga visų dalyvių amatininkų eisena, nešina istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros...
Kriminalai
Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnams įkliuvo moteris, neteisėtai disponavusi akcizais apmokestinamomis prekėmis. Jos bute rasta ir paimta 1 260 pakelių kontrabandinių rūkalų. Padėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 str. 1 d. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai, realizuodami turimą informaciją dėl nelegalios prekybos kontraban...