Skulptūra su kauke – gydytojui, metusiam iššūkį epidemijoms

Kai nebuvo karantino, ši bronzinė skulptūra Vilniuje retai būdavo vieniša. Prie jos būriuodavosi turistai – fotografuodavo iš įvairių kampų, pozuodavo drauge. Dabar prie vienišos skulptūros Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje stabteli toks pat vienišas praeivis arba dviratininkas. Išsitraukia telefoną ir fotografuoja – tikriausiai ne dėl to, kad įdomi skulptūra, o dėl to, kad pandemijos metu kažkam šovė į galvą skulptūrą aprūpinti kaukėmis.

„... Mėsinių gatvėje jiedu priėjo skulptūrą, vaizduojančią skrybėlėtą vyrą su lazdele ir mergaitę su kate ant rankų.

„Kas čia?“ – paklausė Galia.

„Jei dar atsimeni rusų rašytojo Kornejaus Čiukovskio pasaką „Daktaras Aiskauda“, tai čia – jis, tas daktaras – Cemachas Šabadas... Ši skulptūra pasakoja istoriją, kaip pas daktarą atėjusi mergaitė pasiskundė, kad jai skauda gerklę, ir paklausė, kokių reikia vaistų. Daktaras atsakė: vaistų nereikia, užtenka karšto pieno. Bet mergaitė – iš neturtingos šeimos ir gerti pieną kas rytą jai per brangu. Daktaras ją pasikvietė į svečius – pažadėjo pavaišinti karštu pienu. Ir mergaitė kasdien su katinu ateidavo, ir net katinas gaudavo karšto pieno“, - pasakojo Polas...”

„Gaono kodas”

„Apie Cemachą Šabadą yra daug parašyta. Tačiau abejoju, ar daug kas yra skaitęs. Galbūt dabar, pandemijos metu, kai dėmesys dalykams, susijusiems su medicina, yra padidėjęs, žmonės pasidomės, kas jis toks buvo ir kiek jis nuveikė žmonių labui. Ir kokia tai buvo asmenybė. Manau, kad tai, ką dabar, aukodamiesi visuomenės sveikatos vardan, daro Lietuvos medikai, praėjusiame amžiuje savo pavyzdžiu parodė šis žydų gydytojas”, - sako Rytis Sabas, romano „Gaono kodas” autorius.

Istorikai teigia, kad daktaras Šabadas buvo ne tik gydytojas, tačiau ir valstybės veikėjas, sveikatos apsaugos organizatorius, tyrėjas ir mokslininkas. Savo darbuose pabrėžė fizinio grūdinimosi reikšmę, mokė miesto gyventojus, ragino laikytis švaros, skaitė paskaitas, dalijo leidinukus.

C. Šabadas gimė 1864 m. vasario 5-ąją Vilniuje, Mėsinių g. 3A/5 stovėjusiame name (po karo jis buvo nugriautas ir atstatytas 2007 m.), lankė Vilniaus realinę gimnaziją.

1889 m. baigė Maskvos universitetą, 1891 m. drauge su kitais Lietuvos gydytojais išvyko kovoti su dėmėtąja šiltine ir cholera Pavolgyje. Dalyvavo likviduojant prasidėjusios choleros epidemiją Švenčionyse. Tai buvo jo medicininės ir visuomeninės veiklos Vilniuje pradžia.

Už mokslinį ir praktinį darbą, skirtą cukraligės tyrimams, Maskvos universitete 1895 m. C. Šabadui buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis. Vėliau jis tęsė mokslus Vienoje. 1897-aisiais ėmė dirbti Vilniaus žydų ligoninėje ordinatoriumi.

Per 1905 m. gruodžio mėn. revoliuciją prieš carą C. Šabadas buvo suimtas, nors pats joje nedalyvavo. Daktaras užkliuvo valdžiai tuo, kad kai į ligoninę, kurioje jis dirbo, buvo atgabenti caro kariuomenės sužeisti praeiviai, jis tuojau pat kreipėsi į miesto policijos viršininką griežtai reikalaudamas nutraukti neteisėtus veiksmus. Dėl tokio politinio veiksmo jam teko beveik pusę metų praleisti Lukiškių kalėjime. Jis buvo nuteistas trejiems metams katorgos Archangelske tačiau dėl sveikatos (gydydamas ligonius pats susirgo sunkia šiltinės forma) ištremtas į užsienį. Jis dirbo ligoninėse Heidelberge ir kituose Vokietijos miestuose, o 1908 m. jam buvo leista grįžti į Lietuvą. 1912-aisiais C. Šabadas kreipėsi į valdžią, prašydamas leisti įsteigti žydų muziejų.

C. Šabadas atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai ligų lemia blogos gyvenimo sąlygos ir higienos normų nepaisymas. Ypač dideli jo nuopelnai medicinos ir higienos mokslinei literatūrai jidiš kalba. Daug nuveikė kurdamas medicinos terminologiją jidiš kalba. Buvo vienas iš medicinos skyriaus redaktorių rengiant visuotinę žydų enciklopediją, kurią Semiono Dubnovo fondas išleido Paryžiuje.

„Sprendžiant iš įvairių istorijų, jis buvo daugiau nei medikas. Su visomis savo paslaptimis C. Šabadas buvo tikras medicinos Lietuvoje lyderis – jis rodė, ko reikia, kad galėtume išvengti ligų. O tai, kad jis buvo žydas, taip pat neverta stebėtis – praėjusio amžiaus pradžioje vos ne pusė Vilniaus gydytojų ir daugiau nei 80 proc. sostinės odontologų buvo žydai”, - sako R. Sabas.

Žymiausias žydų istorijos mokslininkas S.Dubnovas (taip pat nemažai veikęs Vilniuje) C. Šabadą pavadino žydų kultūros patriarchu, kuris buvo glaudžiai susijęs su paprastais žmonėmis, jų kalba, lūkesčiais ir sunkumais.

„Tačiau C. Šabadui rūpėjo daugiau dalykų, jo pažiūros buvo platesnės. Istoriniai faktai rodo, kad dar Lukiškėse jis susipažino su būsimu Lietuvos nepriklausomybės akto signataru Jonu Vileišiu ir ši pažintis buvo labai naudinga Pirmojo pasaulinio karo metais, rūpinantis Vilniuje susitelkusiais karo pabėgėliais. Teigiama, kad karo metais C. Šabadas smarkiai rizikuodamas vyko per fronto liniją į Sankt Peterburgą ir Minską, iš ten lagaminuose parveždavo labdarai skirtus pinigus“, - sako R. Sabas.

Ypatingą dėmesį Pirmojo pasaulinio karo metais gydytojas skyrė vaikams – jo iniciatyva buvo įkurti vaikų namai našlaičiams ir vargetoms, atsirado virtuvės, kurios kartą per dieną maitindavo vaikus.

Vikipedija rašo, kad nuo 1919 m. iki mirties C. Šabadas buvo Vilniaus miesto tarybos narys. Drauge jis dalyvavo svarbiausių to meto litvakų organizacijų veikloje – buvo ir dabar veikiančių žydų organizacijų dalyvis – ORT pirmininkas, YIVO steigėjas, OZE vicepirmininkas. Dirbo Žydų ligoninėje ir Mishmeres Khoilym bendruomenės ligoninėje (Kauno g.).

„Dar vienas įdomus istorinis faktas, susijęs su C. Šabadu yra tas, kad daktaras buvo masonas. Kaip ir daugelis būsimų Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, žinomų visuomenės veikėjų”,- sako R. Sabas.

Istorikas ir Kovo 11-osios akto signataras Vytautas Plečkaitis teigia, kad C. Šabadas buvo vienas iš tų, kuris 1910 m. įkūrė pirmąją Vilniaus ložę, kur vadinosi „Vienybė“ ir jai atstovavo masonų suvažiavime Peterburge. Pasak istoriko, ložės nariai buvo ir lenkai, ir lietuviai, ir žydai, kurie aktyviai dalyvavo steigiant ložes, taip pat ir baltarusiai. Šitie visi žmonės kažkiek prisidėjo kuriant mūsų valstybę arba įsivaizduojant, bent projektuojant būsimą Lietuvos valstybę.

„Teigiama, kad C. Šabadas buvo labai mėgstamas vilniečių dėl labdaringų akcijų, pagalbos nėščiosioms, našlaičiams. Jis garsėjo labdara ir labai plačiomis pažintimis”, - sako R. Sabas.

C. Šabadas inicijavo ir įgyvendino projektą, kuris numatė paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją, o vargšų vaikams tai dažnai būdavo vienintelė galimybė gauti medicininę priežiūrą. Taip pat įgyvendino projektą „Pieno lašas“ – pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, maisto daviniai ir drabužiai

Istorijoje užfiksuota, kad C. Šabadas visuomet prisimindavo pasveikinti su gimtadieniu Joną Basanavičių. Jis buvo pažįstamas su Antanu Smetona ir bendravo su Albertu Einsteinu.

C. Šabadas mirė 1935 m. sausio 20 d. Vilniuje nuo kraujo užkrėtimo, atsitiktinai susižeidęs koją. Jo mirties dieną nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, tačiau ir bankai. Užuojautos laiškus atsiuntė ir Lenkijos, ir Lietuvos vadovai, o laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių. Daktaras palaidotas Vilniaus Sudervės žydų kapinėse.

Manoma, kad pažintis su C. Šabadu 1912 m. Vilniuje suteikė papildomo įkvėpimo rusų rašytojui Kornejui Čukovskiui rašant istorijas apie Daktarą Aiskaudą – gerą ir rūpestingą gydytoją, sukurtą pagal anglų autoriaus Hugh Loftingo personažą Daktarą Dolitlį.

Skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra, vaizduojanti seną daktarą, bendraujantį su mergaite, laikančią ant rankų kačiuką, atidaryta 2007 m. Litvakų fondo iniciatyva ir lėšomis.

Cemachas Šabadas gydyojas šabadas skulptūra šabadui
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Siekiant atsakyti į klausimą, kokias pamokas išmoksime iš dabartinės pandemijos, reikia įvertinti istorinius įvykius – ilgą laiką Europa mokėsi įveikti grėsmes sveikatai, o jos patirtį mes tyrinėjame ir šiandien. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytojas, medicinos istorikas dr. Aistis Žalnora pasakoja apie lemtingas praeities epidemijas, paveikusias didelę pasaulio gyventojų dalį, ir paaiškina, kuo reikšmingas viduramžių laikotarpis, dažna...
Svarstymas!
Vilniaus miesto savivaldybė rengiasi visuomenei dar kartą pristatyti tris Stoties rajono modernizavimo alternatyvas, parengtas detaliojo plano rengėjų – savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“. „Tikiuosi, kad sėkmingas Naujamiesčio atsinaujinimo virusas persimes ir į Stoties teritoriją, kuri turi potencialo tapti ne tik šiuolaikišku transporto mazgu, bet ir daugiau miestietiškų funkcijų – darbo, paslaugų, rekreacijos – sutraukiančia teritorija. Numatomi poky...
Įvykiai
Vyriausybei lengvinant karantino sąlygas ir LR Sveikatos ministerijai patvirtinus saugumo rekomendacijas filmavimo darbams, Vilniuje pradedami filmavimai viešose erdvėse. Pirmieji filmavimo darbai vyks šį savaitgalį. „Filmavimai atsinaujina iš lėto, kūrybinių grupių komandos yra minimalios laikantis patvirtintų saugumo rekomendacijų, filmuojamos nedidelės scenos su minimaliu aktorių skaičiumi. Šiuo metu filmuojami trumpametražiai filmai ir vyksta paruošiam...
Savivalda
Švelnėjant karantinui, nuo birželio 1–osios sostinės savivaldybė vėl duris atvers (Konstitucijos pr. 3) iš anksto užsiregistravusiems klientams. Nuo kovo vidurio paslaugos buvo teikiamos tik nuotoliniu būdu, o nuo pirmadienio, laikantis visų saugumo reikalavimų, klientai bus aptarnaujami ir savivaldybės pastate bei jos nutolusiose padaliniuose (Civilinės metrikacijos, Archyvo ir Socialinių išmokų skyriuose bei seniūnijose). Vis dėlto, kol kas klientai bus...
Įvykiai
Aplink statomą Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centrą pradedama tvarkyti infrastruktūra – centrą bus patogu pasiekti iš periferinių miesto rajonų ar miesto centro, atnaujinta viešoji erdvė trauks aktyviai leisti laisvalaikį arčiau namų. „Nors baseino statybos pabaiga nusikėlė, rūpinamės, kad atidarius jo duris jau nebereikėtų jaudintis dėl to, kad aplinka nedera prie naujo objekto. O ir šiaip Lazdynams šie pokyčiai į naudą“, – sakė Vilniaus miesto ad...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai patyrė pirmąjį pralaimėjimą A lygos sezone namuose rezultatu 0:1 nusileidę kitai sostinės ekipai – „Riteriams“. Pergalingą įvartį 20 – tąją minutę pelnė „Riterių“ žaidėjas Justinas Marazas. „Žalgirio“ strategas Aliaksejus Baga po rungtynių sakė, kad komandai nepavyko išnaudoti susikurtų progų: „Labai lauktos rungtynės. Tiek mes, tiek turbūt ir visos kitos komandos pasiilgo futbolo. Galbūt pirmame kėlinyje emocijų buvo daug...
Įvairios
Visą pasaulį apskriejusi žinia apie leidimą Vilniaus senamiestį ir kitas miesto teritorijas paversti didele kavine papiktino centrinės miesto dalies gyventojus. Jie tikina, kad jiems nebėra vietos, o linksmybės prie barų tęsiasi ir naktį. Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad šį savaitgalį bus skirta daugiau dėmesio triukšmingoms vietoms, tačiau pažymi, kad ir patys Senamiesčio gyventojai turbūt per daug priprato prie tylos. Reaguodama į dėl įvesto karanti...
Lietuvoje
Šeštadienio duomenimis Lietuvoje nustatyti 8 nauji koronaviruso atvejai. Taip pat pranešama apie dar dvi mirtis susijusias su virusu. Vienas iš mirusiųjų buvo vyresnio amžiaus ir sirgo lėtinėmis ligomis. Pirminiais duomenimis, du iš naujų nustatytų atvejų yra įvežtiniai: vienas iš Švedijos, vienas iš Jungtinės Karalystės. Virusas taip pat nustatytas dviems medikams, kurių vienas dirba Ignalinoje, o vienas Vilniaus Santaros ligoninėje. Karantinas mūsų šalyj...
Įvykiai
Kovo mėnesio pabaigoje per „Delfi TV“ startavęs projektas „Sportuok namie“ kvietė visus būti aktyviais ir karantino laikotarpiu nepamiršti skirti laiko mankštai namuose. „Karantinas sudavė rimtą smūgį visiems sportuojantiems ir sveiką gyvenseną propaguojantiems sostinės gyventojams. Suprasdami fizinio aktyvumo svarbą, ypatingai izoliacijos sąlygomis, pasiūlėme vilniečiams alternatyvą. Kartu su „Sveikas miestas“ pradėta iniciatyva „Sportuok namie“ suteikė g...