Nerimsta aistros dėl pliažo Lukiškių aikštėje

D. Umbraso / LRT nuotrauka

Kiek kruopelių smėlio yra Lukiškių aikštėje įkurtame pliaže, tiek ir nuomonių apie jį sklando viešojoje erdvėje. Sostinės širdyje supiltas smėlis sukėlė tokias aistras, kad politikai ne tik koneveikia vienas kitą, bet ir Seime skubos tvarka bando priiminėti įstatymus dėl aikštės. LRT.lt kalbinta ekspertė teigė, kad galima būti laimingiems ir nepamirštant skaudžios Lietuvos praeities.

Prieš pat Jonines Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle paskelbė: „To dar nebuvo – Vilnius turės paplūdimį pačiame miesto centre, Lukiškių aikštėje.“ Portalui LRT.lt sostinės meras sakė, kad tikėjosi, jog dėl pliažo bus įvairių nuomonių, tačiau skelbdamas tokį įrašą turbūt nesitikėjo, kokią pirtį tai užkurs.

To dar nebuvo – Vilnius turės paplūdimį pačiame miesto centre, Lukiškių aikštėje.

Apie Lukiškių aikštės pliažą pasisakė daugelis. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad taip niekinama aikštė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis kritikavo anglų kalba parašytus ženklus. Neigiamai apie tokį savivaldybės sprendimą pasisakė ir kai kurie buvę R. Šimašiaus bendražygiai iš Liberalų sąjūdžio.

Anksčiau vienai partijai su R. Šimašiumi priklausęs Eugenijus Gentvilas socialiniame tinkle rašė, kad mintis įrengti pliažą puiki, bet klausė, ar būtinai tai reikėjo daryti centrinėje ir svarbiausioje Vilniaus aikštėje: „Meras prie naujo pliažo linksmai kalba apie laisvės proveržį. Ne, gerbiamieji, be diskusijų primesti sprendimai nėra nei laisvė, nei liberalizmas. Tai yra tik totalitariškas savo galios demonstravimas – aš valdžia, aš viską žinau ir viską galiu. Tai yra visuomenės ignoravimas ir jos supriešinimas.“

Paplūdimys Lukiškių aikštėje
Paplūdimys Lukiškių aikštėje

Paplūdimys Lukiškių aikštėje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Konservatorius Paulius Saudargas taip pat piktinosi tokia Vilniaus mero idėja. Pasak jo, tai nėra pagarbos laisvei išraiška, nes toks „bardakas“ nėra laisvė gerbtina ir siekiama forma ar laisvė, už kurią kovojama ir mirštama.

„Pavyzdžiui, nusimauti kelnes bažnyčioj ar šlapintis ant paminklų nėra laisvė – tai ciniškas chuliganizmas. Tai nėra Vilniaus valdžios sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl to nebalsavo. Tai dar viena mero PR (viešųjų ryšių – LRT.lt) akcija. Vykusi savo PR'ine sklaida, bet nevykusi savo turiniu“, – rašė P. Saudargas.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis su kolegomis ketvirtadienį Seime pateikė įstatymo projektą, kuriuo pliažai ir ne tik jie Lukiškių aikštėje būtų draudžiami: „Čia yra klausimas apie tai, kas tokioje aikštėje galėtų būtų vykdoma. Šnekama ir apie moralinius principus, ir taip toliau. Tai yra tokie dalykai, kurie dabar vyksta aikštėje, vykti negalėtų, jei šitas įstatymas bus priimtas.“

Paplūdimys Lukiškių aikštėje
Paplūdimys Lukiškių aikštėje

Paplūdimys Lukiškių aikštėje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Turėtų simbolizuoti laisvę

Vilniaus miesto meras R. Šimašius, kalbėdamas su portalu LRT.lt, sakė, kad dėl pandemijos žmonėms sunkiau keliauti, todėl buvo nutarta juos pakviesti aktyviau lankytis sostinės pliažuose. Kaip kalbėjo sostinės vadovas, kadangi visi kiti pliažai yra prie vandens, sumanyta miestiečiams ir Vilniaus svečiams parodyti, kad ir centre galima mėgautis smėliu, saule ir gamta.

„Kai rinkomės lokaciją, gana greitai apsistojome ties Lukiškių aikšte, nes tai labai patogu vilniečiams. Ir, tiesą sakant, taip pat ir dėl simbolinės reikšmės – kas geriau, jei ne laimingi žmonės, gali simbolizuoti, kad laisvės kovoje mes laimėjome, o sovietai ir naciai pralaimėjo? Jei Leninas dėl ko nors mauzoliejuje vartytųsi, tai būtent dėl laimingų žmonių Lukiškių aikštėje“, – sakė R. Šimašius.

Kad suprastumėm, jog miesto aikštės yra ir džiaugsmui, ir šventumui, ir komercijai, ir istorinei atminčiai – viskam.

Jis pripažino, jog tikėjosi, kad diskusijų ar neigiamų reakcijų toks savivaldybės sprendimas sukels, bet tokio ažiotažo, koks kilo, nesitikėjo. Tačiau, kaip sakė sostinės meras, tai iliustruoja, kad mums dar reikia laisvėti ir augti.

„Kad suprastumėm, jog miesto aikštės yra ir džiaugsmui, ir šventumui, ir komercijai, ir istorinei atminčiai – viskam. Visą laiką taip buvo kiekviename mieste ir miestelyje, taip bus ir ateityje, kad ir ką besakytų Karbauskis, konservatoriai ar kiti“, – komentavo sostinės meras.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius

Remigijus Šimašius / E. Blaževič/LRT nuotr.

Tėvai vaikams nepasakoja apie žudynes

R. Karbauskis ketvirtadienį kalbėjo, kad sostinės širdyje esančio pliažo likimas yra aiškus bet kokiu atveju – jis turėtų būti panaikintas. Anot politiko, Lukiškių aikštė yra reprezentacinė, simbolizuojanti skaudžią tautos praeitį.

„Toje aikštėje yra nužudyti ir sukilimo dalyviai, ir taip toliau. Daug dalykų, kurie neleidžia imtis tokių reiškinių, kaip jį pavadintume, kai Vilniaus savivaldybė, rengdama tiesiog kažkokį pliažą, kuris pažeidžia bet kokius pagarbos mūsų istorijai principus ir moralės principus“, – Seime prieš posėdį žurnalistams sakė „valstietis“.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis

Ramūnas Karbauskis / E. Blaževič/LRT nuotr.

Jis taip pat dėstė, kad vaikams, kurie džiaugiasi tokiu pliažu, tėvai nepapasakojo, kad šioje vietoje buvo žudomi žmonės, kad šalia aikštės yra pastatas, kuriame buvo kankinami ir žudomi tūkstančiai žmonių.

„Yra mūsų atmintis, istorinė atmintis. Ką padarė Vilniaus savivaldybė, tai pasityčiojo iš tos atminties. Čia akivaizdu. Vilniuje yra labai daug vietų, kur galėtų būti pliažai“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Čiuožykla leidžiama, pliažas – ne

Tiesa, tai nėra pirmasis atvejis, kai Lukiškių aikštėje įkuriama kokia nors pramoga miestiečiams. Jau kelias žiemas iš eilės joje įkuriama ledo arena, aikštėje taip pat įkurta atvira biblioteka, be to, jau įprasta, kad aikštėje esančiame fontane šiltuoju metu laiku nuolat dūksta vaikai, aikštėje yra vykę ir koncertai. Tačiau nė vienas iš šių dalykų anksčiau niekam nekliuvo.

„Reikėtų klausti tų žmonių, kurie tą ažiotažą sukelia. Tiesą sakant, bandžiau paklausti ir atsakymas mane suglumino gerokai, nes vienintelis argumentas, kurį išgirdau, buvo tai, kad žiemą ant ledo žmonės labiau apsirengę nei pliaže ant smėlio“, – teigė R. Šimašius.

Apie tai, koks skirtumas tarp žiemą aikštėje įkurtos čiuožyklos ir vasarą įkurto pliažo, paklaustas R. Karbauskis sakė negalintis atsakyti. „Atsakyti, kuo ledo arena skiriasi nuo pliažo, iš principo, negalėčiau. Galbūt tai susiję tik su tuo, kad aikštės tvarkymo darbai tada ėjo į pabaigą“, – sakė jis.

Lukiškių aikštės fontano instaliacija
Lukiškių aikštės fontano instaliacija

Lukiškių aikštės fontano instaliacija / S. Žiūros nuotr.

Po pateikimo pritarė

Užvirus aistroms dėl pliažo Lukiškių aikštėje, valdantieji suskubo registruoti ir pateikti įstatymo pataisas, kuriomis būtų reglamentuojamas šios vietos memorialinis statusas. Įstatymą Seime pristačiusi „valstietė“ Agnė Širinskienė kalbėjo, kad juo būtų nustatyti bendri aikštės tvarkymo principai, padėsiantys įtvirtinti išskirtinį Lietuvos istorijoje aikštės memorialinį statusą.

Agnė Širinskienė
Agnė Širinskienė

Agnė Širinskienė / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Atsimenant tai, kad aikštė siejasi tiek su okupaciniais režimais, ir net ne pastarosios okupacijos, bet ir atsimena kitų okupacijų pasekmes. Ir kartu siejasi su ilga Lietuvos laisvės kovų istorija. Tie principai, kurie įtvirtinami, susiję su tuo, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį, deramą pagarbą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę ar nužudytiems 1863–1864 metų sukilėliams“, – kalbėjo A. Širinskienė, pliažą vadindama vandalizmo aktu.

Iš viso 66 Seimo nariai įstatymui pateikimo metu pritarė, prieš buvo 11 Seimo narių, o devyni susilaikė. R. Šimašius, paklaustas apie Seime svarstomą įstatymą, sakė, kad parlamentinė dauguma, su dalies opozicijos palaikymu, nori panaikinti žmonių džiaugsmą.

Tie principai, kurie įtvirtinami, susiję su tuo, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį, deramą pagarbą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę ar nužudytiems 1863–1864 metų sukilėliams.

„Jie gali įjungti tą buldozerį ir bandyti vienaip ar kitaip pervažiuoti per žmonių geras nuotaikas. Seimo narius pirmiausia kviesčiau ateiti ir pasižiūrėti, kaip atrodo visa ta vieta, prieš balsuojant, manau, kad ne vienas gal ir pakeistų nuomonę“, – portalui LRT.lt sakė R. Šimašius. Vilniaus meras tikino, kad įrengiant pliažą buvo laikomasi visų galiojančių teisės aktų.

R. Šimašius teigė, kad pagal savivaldybės planus, pliažas Lukiškių aikštėje turėtų veikti iki šiltojo sezono pabaigos, iki rugpjūčio pradžios ekrane bus rodoma transliacija nuo Palangos tilto.

Paplūdimys Lukiškių aikštėje
Paplūdimys Lukiškių aikštėje

Paplūdimys Lukiškių aikštėje / D. Umbraso/LRT nuotr.

G. Landsbergis: žaislinių kastuvėlių mūšis

Opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis portalui LRT.lt komentavo, kad neteisus, priimdamas sprendimą, buvo R. Šimašius, bet ir valdančiųjų rūpestis Lukiškių aikšte – apsimestinis.

„Vertinu tai kaip kovą smėlio dėžėje. Tiek miesto meras, priiminėdamas vienašališkus, be jokios diskusijos su visuomene, skaldančius sprendimus istoriškai svarbioje, reprezentacinėje aikštėje, tiek „valstiečiai“ ir jų lyderiai, imituodami nuoširdų susirūpinimą, bet nieko racionalaus ir konstruktyvaus 4 metus kultūros srityje išvis nenuveikę, labiau mėgaujasi tarpusavio kova ir kaltinimų drabstymusi nei tuo, kas sutelktų ar vestų į konstruktyvų, priimtiną visiems sprendimą.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis

Gabrielius Landsbergis / E. Blaževič/LRT nuotr.

Kiekviena pusė atstovaudama vien tik savo gana siaurą įsivaizdavimą ir rinkėjų grupę mėgina kuo garsesniais ir radikalesniais pasisakymais vienas kito atžvilgiu tik atkreipti dėmesį į save. Nurimus žaislinių kastuvėlių mūšiui, tikiuosi, kad galėsime grįžti prie esminių programinių diskusijų su autoritetingais istorikais, filosofais, kultūrininkais ir visuomene dėl istorinės atminties atspindėjimo svarbiose Lietuvos vietose, o ne svaidysimės šokiruojančiomis akcijomis ar garsiais, bet tuščiais pareiškimais. Į tokią racionalią diskusiją tikimės pakviesti ir ieškoti tvarių, ilgalaikių ir teikiančių sprendimų jau kitą trečiadienį“, – komentavo G. Landsbergis.

Liūdesį galima derinti su džiaugsmu?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentė dr. Nerija Putinaitė portalui LRT.lt kalbėjo, kad, istorinės atminties temos visada yra labai svarbios ir jautrios, nes tai yra tapatybės dalis. Be to, ji komentavo, kad miesto reikalų atsieti nuo politikos ar politinių ginčų negalima. Kaip kalbėjo ekspertė, toks diskusijų suaštrėjimas yra susijęs su rinkiminiu laikotarpiu.

„Bet kita vertus, ko gero, tai susiję ir su tuo, kad tokia R. Šimašiaus iniciatyva politiniame lauke užėmė nišą, kuri nebuvo užimta“, – sakė N. Putinaitė. Ji kalbėjo, kad „valstiečių“ įvaizdis yra kaip draudžiančiųjų, tramdančių, o karantino metu – ir uždarančiųjų namuose.

Po karantino, pasak N. Putinaitės, R. Šimašiaus iniciatyva kurti sostinės centre pliažą priimta kaip laisvės simbolis. Docentė kalbėjo, kad toks sprendimas pataiko į pokarantininius lūkesčius ir juos stipriai sugeneruoja. Anot jos, tokios laisvės niša buvo neužimta jokiais aiškiais simboliais, o tai, kad tokiam simboliui pasirinktas miesto centras, ekspertės teigimu, yra stiprus sprendimas.

Bet kita vertus, ko gero, tai susiję ir su tuo, kad tokia R. Šimašiaus iniciatyva politiniame lauke užėmė nišą, kuri nebuvo užimta.

N. Putinaitė kalbėdama apie Vilniaus viešąsias erdves sakė, kad praktiškai visos sostinėje esančios aikštės yra įpaminklintos, kitaip tariant, jose yra paminklai. Lukiškių aikštė yra susieta su laisvės kovų atmintimi ir todėl, anot jos, kyla įtampa dėl viešosios erdvės įpaminklinimo ir pliažo, kuris yra siejamas su laisvalaikiu.

„Manau, kad tokia liberali mero pozicija pateikia tokią, politiškai žiūrint, alternatyvą, nes ji teigia, kad džiaugsmas ir laisvės atmintis yra suderinami dalykai. Iš pastarųjų dienų daugelio svarstymų yra suvokiama, kad atmintis turi būti rūsti, rami, į susikaupimą vedanti, liūdesį ir tragizmą fiksuojanti. Čia tuomet matomas disonansas – džiaugsmas greta liūdesio ir tragedijos“, – kalbėjo N. Putinaitė.

Pasak jos, pliažas padės permąstyti atminties sąsają su liūdesio akcentavimu: „O kodėl mes negalime į laisvę pažiūrėti ir iš tokios pusės, o ne vien iš tragiškos atminties, kas taip pat yra svarbu, bet ir iš tos pusės, kad turime švęsti gyvenimą?“

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė

Nerija Putinaitė / E. Blaževič / LRT nuotr.

Docentė kalbėjo, kad Lukiškių aikštėje supiltas pliažas yra įdomus objektas, bet tokį radikalų nuostatų išsiskyrimą jis sukėlė dėl priešrinkiminio laikotarpio įtampos. Pasak jos, partijos ir jų šalininkai mėgina aiškiai apsibrėžti savo pozicijas, o kita vertus, tai yra drąsi ir keista idėja, kuri pati savaime stimuliuoja diskusijas.

Prie čiuožyklos tarsi visi buvo įpratę, o dažniausiai įprotis nugludina emocijas ir priešpriešas. O čia – kažkas visiškai naujo. Kitaip niekaip negalima to įsitempimo paaiškinti kaip rinkimais. Jei tai būtų buvę prieš trejus metus, to susipriešinimo būtų daug mažiau. Jo būtų, nes jis neišvengiamas, bet jis būtų švelnesnis, nebūtų toks radikalus. Dabar tos skirtingos stovyklos yra labai stipriai radikalizavusios“, – komentavo VU TSPMI docentė N. Putinaitė.

D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka D. Umbraso / LRT nuotrauka
LRT
lukiškių aikštė paplūdimys smėlio pliažas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Sportas
Centrinėje devintojo A lygos turo dvikovoje futbolo klubo „Žalgiris“ komanda namuose rezultatu 4:0 (1:0) sutriuškino dabartinius čempionus, Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkus. Pirmasis kėlinys buvo gana klampus ir abi vienuolikės daug pavojingų epizodų nesukūrė. „Žalgirio“ gretose išsiskyrė krašto saugai – Richlordas Enninas bei Francis Kyeremeh – būtent jie savo aštriais prasiveržimais kėlė oponentams daug rūpesčių. „Sūduva“ 37-ąją minutę buvo pavojinga...
Įvairios
Išsiruošę į vasaros keliones automobiliu, į jas neretai leidžiamės drauge su savo augintiniais. Tačiau specialistai perspėja – keturkojais transporto priemonėse būtina tinkamai pasirūpinti, antraip šie išvykų palydovai rizikuoja susižaloti, sužeisti kitus arba sukelti eismo įvykius. Policijos pareigūnai antrina – netinkamas gyvūnų automobilyje vežimas gali baigtis ir baudomis, kurios, keliaujant užsienyje, aptemdytų net maloniausius atostogų įspūdžius: pav...
Sveikata
Per vakar parą patvirtinti keturi atvejai. Du iš jų Vilniaus apskrityje, po vieną – Utenos ir Marijampolės apskrityse. Vienas atvejis įvežtinis iš Kazachstano, vienas – susijęs su iš įvežtiniu atveju iš Tadžikistano. Įvežtinis atvejis iš Kazachstano Vilniaus apskrityje nustatytas asmeniui liepos 8 d. grįžusiam  iš šios šalies per Amsterdamą į Vilniaus oro uostą. Kazachstane praleido dvi savaites. Iš oro uosto grįžo taksi. Po atvykimo iškart izoliavosi. Ant...
Laisvalaikis
Šiandien Vilniuje praūžė jau ne vienerius metus organizuojamos nemokamos „IKI Ėjimo varžybos“. Prekybos tinklo ir sveikatingumo motyvatorės bei mobiliosios vaikščiojimo programėlės „#walk15“ kūrėjos Vlados Musvydaitės organizuojamos varžybos vėliau bus tęsiamas Kaune ir Šilutėje. Šeštadienį Vilniuje vykusiose varžybose susibūrė daugybė žmonių, kurie nepabijojo apsiniaukusio dangaus ir kartu įveikė 10,5 kilometrų trasą. „IKI Ėjimo varžyboms“ startas buvo du...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybė, pasiryžusi išrinkti geriausią Sapiegų parko atnaujinimo, sutvarkymo sprendimą šiai jautriai urbanistinei istorinei aplinkai, inicijavo atvirą architektūrinio projekto konkursą. Rengiant konkurso sąlygas, daug dėmesio skirta techninei užduočiai, kurią paviešinus buvo išgirsta daug nuomonių, pasiūlymų, požiūrių ir, be abejo, kritikos. Itin svarbus čia buvo ne tik specialistų, bet ir  suinteresuotos visuomenės aktyvus dalyvavimas,...
Įvykiai
Ketvirtadienio vakarą atidaryta jau šeštus metus iš eilės vykstanti architektūros šventė „Open House Vilnius“. Įprastai balandžio pabaigoje organizuojamas festivalis šiemet pakeitė ne tik datą, bet ir formatą. Visgi, karantino paskatinti pokyčiai lankytojų neišgąsdino – vos per dvi pirmąsias registracijos dienas užpildyta 7 tūkst. vietų į architektūrinius pasivaikščiojimus po Vilniaus miestą. Šių metų lankytojams organizatoriai paruošė ne vieną staigmeną....
Įvykiai
Tęsiantis sensacingam mokyklų aikštynų renovacijos bumui, oficialiai atsidaro renovuotas Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadionas. Mokyklos aikštynas atnaujintas iš esmės, o aktyvūs gyventojai gali pradėti jame sportuoti kad ir dabar, nelaukdami naujų mokslo metų. Bėgikai gali lenktyniauti naujai dengtais takais, futbolininkams taip pat sudarytos sąlygos varžytis kokybiškame aikštyne, o krepšininkai kviečiami jėgas mėginti Vilniaus „Ryt...
Įvykiai
Antrąjį liepos šeštadienį vilniečiai ir miesto svečiai rinksis į tradicines, penktuosius metus organizuojamas „IKI Ėjimo varžybas“ Vilniuje. Kaip ir kasmet, nemokamo renginio visai šeimai tikslas – smagių ir turiningų pramogų pagalba skatinti kasdieninius vaikščiojimo įpročius. Tiesa, atsižvelgdami į saugumo reikalavimus, organizatoriai šiemet skelbia apie atnaujintą renginio formatą – per vieną dieną dalyvius kviečia ne į vieną, o į daugiau nei 10 atskirų...
Verslas
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ ir logistikos operatorius „DB Schenker“ pasirašė biuro nuomos sutartį. Pasauliniu mastu veikianti kompanija „DB Schenker“ centrinę būstinę perkels iš Trakų rajono į verslo centrą „Wave“, Vilniaus Savanorių prospekto pradžioje. Sandoriui tarpininkavo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Colliers International Advisors“. „DB Schenker“ išsinuomojo beveik 1.000 kv. m ploto patalpas verslo centre „Wave“, kur...