Pokyčiai po karantino būsto rinkoje – negrįžtami

Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis po karantino nebebus toks, koks buvo. Keičiasi gyvenimo būdas, suvokimas apie namus ir aplinką, apie darbą ir bendravimą. Tai įvyksta ne vien dėl Lietuvoje neseniai pasibaigusio karantino, bet ir dėl nuojautos, kad tokie globalūs reiškiniai, verčiantys koreguoti gyvenimo ritmą, gali kartotis.

Neabejotinai, pasikeitusios aplinkybės darys įtaką ir būsto rinkai, tačiau ekspertų vertinimu, tie pokyčiai turėtų būti labiau pozityvūs. Ilguoju laikotarpiu jie turėtų stimuliuoti būsto rinką, versti jos žaidėjus siūlyti lankstesnius sprendimus projektuose ir klientų aptarnavimo srityje, būsto pardavimo procese bei sustiprinti jau dabar matomas tendencijas.

„Visuotinio vartojimo ir pertekliaus laikotarpiu „namų“ sąvoka buvo praradusi pradinę svarbą: būstas buvo tapęs vieta pernakvoti, o darbo, socializacijos ir gyvenimo erdvės ėmė įsiterpti viena į kitą. „Co-living“ (gyvenimo bendrai) sprendimų patrauklumas mažėti neturėtų, bet atsiras poreikis labiau atskirti namų zonas. Tuo tarpu savas būstas, kaip saugi erdvė, turėtų vėl atgauti reikšmę“, – teigia „Citus“ įkūrėjas ir akcininkas Mindaugas Vanagas.

Karantino metu namuose buvo praleidžiama daug laiko bendraujant virtualiai ne tik darbiniais, bet ir asmeniniais reikalais, tad namai tapo mūsų asmenybės dalimi: jie buvo dažniausiai matomi ekrane už mūsų nugaros, pateko į nuotraukas ar asmenukes. Taigi mūsų namų interjerai tapo gana reikšminga mūsų įvaizdžio dalimi, o augantį dėmesį jiems pagrindžia pasaulyje pastebimai didėjanti namų dekoravimo prekių paklausa.

1. Nuotolinis darbas – dažniau nei anksčiau: kaip namus pritaikyti darbui

„Panašu, kad iš namų dirbsime dažniau. Įvairūs tyrimai ir apklausos darbą iš namų jau seniai vertina kaip vieną iš puikių darbuotojų motyvacijos priemonių: tai suteikia galimybę individualiai pasirinkti patogų darbo grafiką, prisitaikyti prie savo efektyvumo ritmo, susikurti patinkančią darbo aplinką. Tikėtina, kad dalis įmonių, karantino metu išbandžiusių nuotolinį darbą, galimybę jį pasirinkti darbuotojams siūlys ir ateityje: ir motyvacijos didinimui, ir sąnaudų mažinimui, ir saugumo užtikrinimui“, – sako „Citus“ akcininkas.

Tačiau tam, kad namuose būtume efektyvūs, darbo ir poilsio erdves būtina atskirti, o darbinėje zonoje – užtikrinti patogumą bei sąlygas susikaupimui, įsitikinęs M. Vanagas ir „Citus“ interjero dizaineriai. Geriausias variantas, jei įmanoma, yra darbo zonai skirti atskirą patalpą. Jei tokios galimybės nėra arba nėra didelio poreikio, darbo zoną galima įrengti kambario kampe, ant palangės, balkone, terasoje. Kompaktiškų ir erdvę taupančių idėjų darbo vietai yra daugybė: prie sienos tvirtinama užlenkiama lentyna ar stalviršis, plati palangė, „paslėptas“ darbo stalo modulis sieninėje spintoje ar kituose korpusiniuose balduose. Įkvėpimo specialistai siūlo ieškoti baldų salonuose ar internete.

Labai patrauklų darbo vietos variantą galima pasiskolinti iš modernių šiandienos biurų – tai „tylos būdelės“, kurios gali tapti idealiu sprendimu turintiems galimybę ją įsigyti. Joje jau būna stalas, elektros lizdai, apšvietimas, galima iš anksto numatyti erdves daiktų pasidėjimui. Po darbų tokia būdelė, neabejotinai pradžiugintų mažuosius šeimos narius.

Dauguma darbinių funkcijų neįsivaizduojamos be interneto. Jei namuose veikia greitas bevielis ryšys, puiku, tačiau tai įvertinti tapo kritiškai svarbu. Pasaulyje į tvirtas šviesolaidinio ar mobiliojo interneto vartojimo namuose pozicijas aktyviai kėsinasi palydovinis internetas. Pavyzdžiui, įmonės „OneWeb“ ar „SpaceX“ visą planetą padengti palydovinio interneto tinklu ketino dar iki karantino. Pirmoji į Žemės orbitą jau pakelė 40 iš planuotų 648 palydovų, o Elon Musk valdomos įmonės projektas „Starlink“ – dar ambicingesnis: jų vizijoje – 12 000 palydovų dar iki šių metų galo.

2. Sveikas būstas: atsiranda naujų funkcinių zonų, gamta tampa privalumu, o kiemelis ar balkonas – būtinybe

„Keičiantis suvokimui apie namus gali išaugti specifinių erdvių namuose poreikis. Dažniau bus ieškoma galimybių būti arčiau gamtos, netoli namų leisti laiką, ilsėtis ir sportuoti. Gal net sporto salės namuose taps tiesiog privalumu – ne tuščia prabanga, o kiemelis ar terasa bute – beveik būtinybe. Tai turėtų suteikti proveržį sveiko būsto koncepcijai, kurios tendencija pasaulyje jau buvo matoma ir anksčiau“, – pastebi „Citus“ įkūrėjas.

Kai kurie specialistai mano, kad prireiks net tokios patalpos, kuri atskirtų namų erdvę nuo lauko ir joje būtų galima palikti batus bei viršutinius drabužius sugrįžus. Sveikatos apsaugos specialistai rekomenduoja viršutinius drabužius, avalynę, kuprines ir pan. laikyti atskirai, o esant galimybei – dezinfekuoti ar sterilizuoti. Ant striukių, kepurių, batų, krepšių gali būti nusėdusių oru keliaujančių viruso dalelių. Rengiantis jos gali pasklisti ore ir persikelti ant kitų paviršių ar net patekti į mūsų organizmą.

3. Švaraus oro svarba sveikatai ir būsto autonomiškumas

Kitas svarbus dalykas, galintis ne tik padėti užtikrinti nuolatinį komfortišką mikroklimatą ir temperatūrą, triukšmo izoliaciją daug laiko praleidžiant namuose, bet ir būti pasiruošus didesniems nesklandumams, tokiems, kaip elektros tinklo ar vandens tiekimo sutrikimai, M. Vanago tvirtinimu, yra energiškai efektyvūs ir nepriklausomi pastatai. Lietuvoje energinio efektyvumo kartelė vis kyla, tačiau ne it naujuose namuose verta pagalvoti apie alternatyvius elektros ir šilumos gamybos pajėgumus: saulės elektrinę, geoterminį šilumos siurblį, taip pat galimybę turėti nuosavą geriamojo vandens gręžinį ir pan. Net tokios smulkmenos, kaip šilumą atspindinčios plėvelės langams, įvairūs triukšmo barjerai gali turėti nemažai įtakos komfortui.

Svarbus energiškai efektyvaus ir sveiko būsto atributas – vėdinimo sistema. Mechaninės, vadinamosios rekuperacinės, vėdinimo sistemos užtikrina nuolatinį švaraus ir šviežio oro tiekimą namų erdvėse. Jos taip pat gali šiek tiek reguliuoti patalpų temperatūrą ir palaikyti drėgmės balansą.

Esant viruso sklidimo pavojui namus rekomenduojama vėdinti dar intensyviau nei įprasta ir netaupyti sveikatos sąskaita. Tiesa, tam tikromis sąlygomis viruso dalelės – kaip ir visos kitos, esančios ore – rekuperacinės vėdinimo sistemos gali būti grąžintos atgal į patalpą. Rekuperatorių su rotaciniais šilumokaičiais šalinamo oro sraute esantis užkratas gali nusėsti ant šilumokaičio sienelių, iš kur gali būti grąžintas atgal į patalpą. Tuo tarpu, toks scenarijus nėra galimas, jei naudojama atskirų srautų, ar kitokia sistema, užtikrinanti visišką oro srautų atskyrimą.

Taip pat svarbu, kad vėdinimo sistema būtų individuali arba su atbuliniais vožtuvais ir oras tarp kaimynų nesimaišytų. Dėl šio niuanso dideliuose viešuose pastatuose, pvz., biuruose grėsmė virusui sklisti yra didesnė.

Karantino pradžioje buvo pasigirdę kalbų apie galimą maisto produktų trūkumą. Kad tai negąsdintų, nedidelį darželį visada galima pasidaryti terasoje ar balkone, o jame pasisėti daržovių ar bent prieskoninių žolelių, o nusiteikę rimčiau galėtų svarstyti „Marso sodo“ įrengimą rūsyje – su visa reikiama įranga. Bet kuriuo atveju „sodininkystė mieste“ (angl. Urban farming) yra vis populiarėjanti sritis daugelyje šalių, nes ne tik užtikrina savų daržovių derlių bei grynina orą, bet padeda nusiraminti, susikaupti, rasti vidinę pusiausvyrą.

4. Prisitaiko ir plėtotojai bei būsto pardavėjai: procesų virtualizavimas ir nauji elektroniniai sprendimai

Karantino metu didžioji dalis bendravimo persikėlė į virtualią erdvę. Paslaugų ir prekių pardavėjai, sugebėję skaitmeninius būdus sėkmingai įdarbinti, sumažino karantino poveikį savo verslui. Be abejo, tokius pirkinius, kaip naujas būstas ar net automobilis, nuotoliniu būdu išsirinkti ir nusipirkti neapžiūrėjus yra sunku, tačiau virtualios apžiūros bei bendravimas su pardavėju „tinkle“ aktualus ir parduodant ar perkant būstą, nors tiesioginis kontaktas, tikriausiai, išliks svarbus visada.

Lietuvoje, ypač didžiausiuose miestuose, kur būsto rinka yra labai aktyvi, yra pakankamai įprasta būstą pirkti dar jo nepastačius. Todėl žmonės su būsimais namais, paprastai, susipažįsta žiūrėdami vizualizacijas, kitą vaizdinę medžiagą. Tačiau, be abejo, pasižvalgyti po vietą, apžiūrėti kaimynystę, aplinką yra labai svarbu, todėl dažniausiai, ir karantino metu, pirkėjai Vilniuje bei Kaune norėdavo tai padaryti.

Karantino metu daugelis plėtotojų siūlė visas galimybes su projektais susipažinti virtualiai, klientams leido pasirinkti jiems pageidaujamą formatą, susipažinti su projekto informacija ir vaizdine medžiaga. Iš kitos pusės, Lietuva nėra tokia didelė, kad iš vieno jos krašto į kitą – kaip Amerikoje – reikėtų skristi lėktuvu, kur didėja rizika užsikrėsti, o ir apribojimai po gan neilgo laiko buvo sumažinti. Todėl atvykti į vietą ir apsižvalgyti, pvz., tame pačiame mieste yra daug paprasčiau.

„Panašiai ir su sutarčių sudarymu: būstą rezervuoti ir rezervacinę sutartį galima sudaryti be tiesioginio kontakto. Yra tam sudarytos visos reikalingos sąlygos – elektroninių pasirašymo būdų yra ne vienas. Per karantiną dažniausiai naudota elektroninė rezervacinių ar preliminarių būsto įsigijimo sutarčių pasirašymo formą bus aktyviai naudojama ir ateityje. Kitas etapas – elektroninės notarinės sutartys – kol kas yra labai tolima ateitis. Taip pat, keičiasi ir pačios sutartys. Būsto rinkos svarstyklėms krypstant į pirkėjų pusę – šiems įgaunant daugiau derybinės galios – būsto pardavėjai turi stengtis, kad įsigijimo procesas būtų kuo patogesnis ir lankstesnis. Būsimiems gyventojams atsiranda galimybės rinktis mažesnes įmokas ar jų skaidymą“, – pasakoja „Citus“ įkūrėjas M. Vanagas.

Norite parduoti savo butą, namą, sodybą ar sodą? NT brokeris Artūras

Citus
būstas nt nekilnojamasis turtas brokeris darbas iš namų citus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Šiandien 16.25 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kelmijos Sodų 73-oji g. , atvira liepsna dega 2-jų aukštų namas. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Įvairios
Šiais metais išaugus susirgimų erkiniu encefalitu skaičiui, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas šiandien kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindamas nedelsiant priimti sprendimus dėl erkių platinamų ligų prevencijos. Kreipimesi į A. Verygą pabrėžiama, kad šiais metais Lietuvoje fiksuojamas kone trečdaliu didėjantis susirgimų erkiniu encefalitu kiekis. Atkreipiamas dėmesys, jog į iki šiol nėra sukonkretintos erkin...
Įvairios
Brandaus medžio išsaugojimas – tai esminė pastarųjų metų nuostata planuojant Vilniaus plėtrą. Nors kartais tenka susitaikyti su trumpesniu miesto medžio gyvenimu, susidurti su seniems želdiniams nepalankia nekilnojamojo turto vystytojų pozicija ar rangovų neprofesionalumu, daugybė pastangų skiriama tam, kad sostinės žalieji plotai tik didėtų, o augalų kokybė ir įvairovė džiugintų. Kaip tik taip šiuo metu gelbėjamos septynios brandžios Lukiškių aikštėje pri...
Įvykiai
Dėl suprantamų priežasčių iš balandžio mėnesio į rugpjūtį perkeltas „Perskindol Trakų pusmaratonis“ visiems žiūrovams ir dalyviams žada daug įdomių naujovių. Šių metų Trakų pusmaratonio bėgimo šventė vyks rugpjūčio 22 dieną. Tradiciškai sportininkai varžysis pusmaratonio (21,097 km), 10,5 km, 5 km, 1 km bėgimuose, o šių metų naujovė – estafetė „Bėk su draugu“ 2x10,5 km. Taip pat vyks ir 1 km bėgimas su vežimėliais. Dar viena svarbi naujiena – rugpjūčio 21-...
Įvykiai
Šiandien 21.54 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Liepkalnio g. dega sandėliukas. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui).
Kriminalai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo. Kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas) pareikšti trims jaunuoliams. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 metų vasario 4 d., kai jaunuoliai ant daugiau nei 6 pastatų, jų išorinių sienų su aerozoliniais daž...
Įvykiai
Atgimstantis Vilniaus senamiesčio rajonas Paupys atveria vis daugiau viešųjų erdvių miestiečiams. Į gyvo garso Leono Somovo muzikos koncertą jame susibūrė šimtai vilniečių ir miesto svečių. Čia pirmą sykį gyvai skambėjo ir specialus šiam senamiesčio rajonui skirtas kūrinys. „Leonas Somovas kartu su Šv. Kristoforo orkestru bei kompozitoriumi Tomu Petrikiu parašė kūrinį „Paupio ritmai“ naujai atgimstančiam Vilniaus rajonui. Jame atsispindi visa rajono istori...
Sportas
Šeštą pergalę iš eilės iškovojusio ir į A lygos turnyro lentelės viršų pakilusio Vilniaus „Žalgirio“ treneris Aliaksejus Baga teigė galvojantis tik apie taškus ir artimiausias rungtynes, o lemiamą įvartį pelnęs Hugo Videmontas pripažino, jog įveikti Gargždų „Bangą“ buvo labai sunku. 14 turo rungtynėse Vilniuje „Žalgiriui“ vienintelį įvartį 17 rungtynių minutę smūgiu galva po Ivano Tatomirovičiaus perdavimo pelnė Hugo Videmontas. Tačiau žalgiriečiams anksty...
Kultūra
Rugpjūčio 11 d. į Kristupo vasaros festivalyje koncertuos lietuviškoji orkestro „Kremerata Baltica“ dalis drauge su puikiais solistais. Atlikėjai kviečia į vasarišką, minimalizmo prieskoniais pagardintą programą „Tas delsiantis vėjas“. Juk taip, kaip karštą dieną tikimės gaivaus vėjo gūsio, taip visame pasaulyje yra laukiami šio išskirtinio orkestro pasirodymai, kuriuose kiekvienas kūrinys pulsuoja gyvybingumu, energija ir tobulu muzikalumu. Baltijos šalių...