Automobiliams skirta Vilniaus infrastruktūra – privalumas ar problemų šaltinis?

Gerai išvystyta naudojimosi automobiliais infrastruktūra Vilniuje yra miesto siekis ar problemų šaltinis? Tokį klausimą kelia urbanistai vertindami sostinės gyventojų tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad vilniečiai yra patenkinti gerai išvystytu susisiekimu mieste, tačiau didžiausia savo gyvenamųjų rajonų bėda įvardija automobilių parkavimo vietų trūkumą.

Bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos, kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu buvo siekiama įvertinti vilniečių pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais. Net 80 proc. tyrimo respondentų, paprašyti įvardinti dalykus, kurie jiems yra asmeniškai svarbiausi sprendžiant apie gyvenamojo rajono kokybę, nurodė susisiekimą. Beveik pusė apklaustųjų taip pat minėjo ir automobilių parkavimo vietų klausimą (48 proc.).

Susisiekimas geras, bet nėra kur laikyti automobilių

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad vilniečiai yra gana patenkinti susisiekimu mieste – dešimtbalėje sistemoje jam respondentai skyrė vidutiniškai 7,83 balo arba daugiausiai tarp visų kitų apklausos kriterijų, aplenkiant paslaugų pasiūlą (7,74), saugumą (7,24), rajonų išplanavimą (7,05) ir kitus.

Geriausiai susisiekimą Vilniuje vertino Rasų (8,69 balo), Žvėryno (8,57), Naujamiesčio (8,53), Viršuliškių (8,30) ir Žirmūnų (8,24) gyventojai. Prasčiausiai – gyvenantieji Paneriuose (6,50) ir Pilaitėje (6,87).

Tačiau balai ženkliai skyrėsi sostinės gyventojų paprašius pakomentuoti, kaip jie vertina savo gyvenamųjų rajonų automobilių statymo vietas. Šį kriterijų vilniečiai įvertino prasčiausiai iš visų, jam vidutiniškai teskyrę 4,54 balo iš 10 galimų.

Labiausiai nusivylę parkavimo situacija savo rajonuose buvo Naujosios Vilnios (3,72 balo), Šeškinės (4,02) bei Senamiesčio ir Justiniškių gyventojai (po 4,08). Kiek palankiau šį klausimą įvertino Rasų (5,13) ir Antakalnio (5,11) gyventojai, o visų kitų rajonų atstovų vertinimai nesiekė 5 balų.

Paklausti, ko asmeniškai labiausiai pasigenda savo gyvenamajame rajone, Vilniaus gyventojai vėlgi dažniausiai įvardijo automobilių parkavimo vietas – jas paminėjo 35 proc. respondentų.

Patogesnio viešojo transporto pasigedo tik 3 proc. apklausos dalyvių, o dviračių takų – vos 2 proc.

Privalumas ar problema?

Specialistų teigimu, aukštas susisiekimo patogumo vertinimas atspindi ne tik gerai išplanuotą gatvių tinklą, tačiau bent iš dalies ir viešojo transporto vaidmenį. Nuosekliai modernėjantis viešojo transporto parkas ir plačiai padengiama miesto teritorija turėtų būti patraukliais kriterijais sostinės gyventojams.

Vis dėlto, panašu, kad miestiečiai nėra linkę iki galo išnaudoti šių privalumų ir labai prisirišę prie asmeninių automobilių, kuriais patogu gana greitai pasiekti visą miestą. Urbanisto Donato Baltrušaičio vertinimu, tokia situacija iš vienos pusės suteikia pranašumą, tačiau iš kitos užkoduoja amžiną problemą.

„Vilniuje dominuoja susisiekimas automobiliu, tai yra transporto priemonė numeris vienas. Sostinėje automobiliu lengva pasiekti labai daug skirtingų vietų. Viena vertus, tai yra privalumas, tačiau kartu ir yra miesto prakeiksmas. Kuo daugiau automobilių važinėja, tuo daugiau miestui kainuoja visos infrastruktūros išlaikymas“, – pastebi D. Baltrušaitis.

Jo teigimu, situacija, kai vilniečiai gerai vertina susisiekimą mieste, bet tuo pačiu skundžiasi dėl parkavimo vietų trūkumo, atskleidžia, kad bendra susisiekimo sistema Vilniuje dar tobulintina. Tačiau tą darant labai svarbu išlaikyti bendrą erdvių balansą.

„Jeigu plečiame automobilių parkavimo vietų skaičių, turime tam turėti daugiau erdvės, kurios, pavyzdžiui, Senamiestyje tiesiog nėra. Ir jeigu plečiame vietas automobiliams, tuomet aukojame kitas atviras ar viešąsias erdves, todėl balansas tarp šių pasirinkimų yra ypač svarbus tam pačiam miestui ir jo gyventojams“, – akcentuoja urbanistas.

Pakeičiama alternatyviomis priemonėmis

Urbanisto Martyno Marozo teigimu, automobilių parkavimo vietų Vilniuje ir dabar pakaktų, jeigu būtų ryžtingiau sprendžiama kita problema.

„Kiek esame darę tyrimų, tai didelė dalis automobilių kiemuose nejuda. Maždaug trečdalis nejuda visai, dar trečdalis pajuda sykį ar du per savaitę ir tik trečdalis yra nuolat naudojami. Todėl nesunku suprasti, kad nemažai daliai gyventojų tas automobilis nelabai ir reikalingas arba gali būti pakeičiamas alternatyviomis transporto priemonėmis“, – įsitikinęs specialistas.

D. Baltrušaitis pastebi, kad miestų, kurie diktuoja tam tikras tendencijas planavime, pavyzdžiai rodo, jog iš esmės stengiamasi skatinti žmones kuo mažiau naudotis privačiais automobiliais ir drąsiau pereiti prie dalijimosi ekonomikos paslaugų.

„Manau, kad netolimoje ateityje vietoj to, kad žmonės investuotų, sakykim, 20 proc. savo pajamų į automobilį ir jo eksploatavimą, jie galėtų sumažinti tas išlaidas iki, pavyzdžiui, 5 proc., kad automobilis taptų panašus į viešąjį transportą ir priemone pajudėti tada, kada reikia“, – teigia D. Baltrušaitis.

Bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Manto Umbraso teigimu, dalis žmonių automobilių atsisakyti negali dėl objektyvių priežasčių. Tačiau tam spręsti galima pasitelkti urbanistines priemones: viena jų – laikymasis principo, kad gyvenamosiose erdvėse automobiliai turi atsidurti po žeme, o ant žemės – ekologiškas transportas.

Kita, gerokai plačiau automobilių poreikį sprendžiančia urbanistine priemone galėtų būti daugiafunkcinių kvartalų, kuriuose nedideliu spinduliu užtikrinama didelė dalis svarbiausių gyventojo poreikių, plėtra.

„Tokiu principu mes įgyvendinome ankstesnius konversijos projektus Vilniuje ir juo vadovaujamės dabar vystydami „Paupio“ rajoną. Jame ypatingas dėmesys skirtas funkcijų įvairovei, kad ši miesto erdvė išpildytų daugumą tiek čia gyvenančiųjų, čia dirbančiųjų, tiek apsilankančiųjų poreikių. Realizavus tokią koncepciją yra iš esmės eliminuojamas poreikis automobiliu važinėti po miestą, nes viską galima pasiekti pėstute ar renkantis sveikesnes ir gerokai mažiau resursų reikalaujančias transporto priemones: paspirtuką, dviratį, kurioms nereikia parkavimo vietų“, – aiškina M. Umbrasas.

Skatinimas per infrastruktūrą

Urbanistai pabrėžia, kad norint pasiekti pastebimą persiorientavimą iš individualių transporto priemonių vairavimo prie kitų alternatyvų, reikalingi kryptingi sprendimai, ypač kalbant apie naujas investicijas.

„Reikia susitaikyti su tuo, kad kol asmeniniai automobiliai bus patogiausias ir geriausią infrastruktūrą turintis transporto pasirinkimas, tol alternatyvos nepervilios vairuotojų. Šiuo metu miesto infrastruktūra yra nukreipta į automobilių vairuotojus. Jeigu norime tai spręsti ir mažinti automobilių parkavimo klausimo aštrumą, reikia kryptingų investicijų, padedant gyventojams lengviau atsisakyti automobilio poreikio: investicijų į kelionių dviračiais struktūrą, tolimesnių kryptingų investicijų į visuomeninio transporto kokybę, investicijų į didesnius parkavimo tarifus, į didesnius ekologinius apribojimus“, – vardina M. Marozas.

„Amsterdame yra labai mažai gatvių, kurios būtų dviejų juostų į vieną, ir dviejų į kitą pusę. Noriu priminti, kad tai yra milijoninis miestas, kuriame dar yra ir milžiniški turistų srautai, bet jie susitvarko. Judėjimas mieste veikia, nes didžioji dauguma važiuoja dviračiais. Tokio transporto privalumas yra ne vien tik sveikata ir švaresnis oras, bet ir miesto biudžetas. Palaikyti dviračiams reikiamą infrastruktūrą yra ženkliai pigiau, nei automobiliams. Tikiuosi, kad Vilniuje taip pat įvyks šis mąstymo lūžis“, – linki urbanistas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais dalyvavo 1006 sostinės gyventojai.

Norite parduoti savo butą, namą, sodybą, sodą ar sklypą? NT brokeris Artūras Žalkauskas

Darnu Group
vilniečiai parkavimas vilniuje parkavimo vietos būstas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Sportas
Vilniaus „Rytas“ (2/0) sunkiai pradėjo mačą, bet perėmė iniciatyvą paskutiniame kėlinyje ir galiausiai „Betsafe-LKL“ išvykos susitikime 90:80 (18:30, 17:13, 25:18, 30:19) palaužė Prienų „CBet“ (1/1) klubą. Vis tik Roko Gusčio ir Mindaugo Girdžiūno taškai „Ryto“ atsilikimą mažino (31:41), o „CBet“ neišnaudojo progų – nepataikė bei klydo, kas lėmė, jog po antrojo kėlinio persvara mažėjo iki 8 taškų – 43:35. Po didžiosios pertraukos šeimininkai buvo susigrąži...
Įvykiai
2020 m. rugsėjo 25 d. Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Vitas Korseltas (Vít Korselt), Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis. Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisias metais Užupio konstitucijų alėjoje bus atidengta Užupio Respublikos konstitucija čekų k. Ypatingai smagu, kad čekai, dar ankstyvai...
Nuomonės
Kai į viešumą iškilo siaubingomis sąlygomis laikomų bei veisiamų gyvūnų istorijos ir buvo pričiupti šunų daugintojai, kliuvo ir nekaltiems veisėjams. Užsimojus pažaboti daugintojus, kai kuriuos oficialius veislynus, nepaisant jų ilgamečio darbo, patirties bei tarptautinių įvertinimų, užgriuvo tikrintojai. Buvo mestas šešėlis ne tik atsakingai veiklai, bet ir šunų veislėms, veislynus prižiūrinčioms institucijoms, veterinarijos gydytojams, pareigūnams. Sąžin...
Įvykiai
Pasaulinė COVID-19 pandemija nekeičia planų sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ įrengti tris mokymo plaukti baseinus. Baseino erdvėje jau atlikta didžioji dalis svarbiausių statybinių darbų, netrukus prasidės technologijų montavimo ir apdailos darbai. Atidarymas, kaip ir buvo skelbta anksčiau, vyks 2021 metų sausį. Juose vaikus ir suaugusius plaukti mokys plaukimo mokyklos „Plaukimo šeima“ treneriai. „Tikime savo projektu, nes jis turės nemažai konk...
Įvykiai
Rugsėjo 25–26 d. Vilniaus gyventojus ir svečius jau keturioliktą kartą naktinėti kvies kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“. Jo  programoje – per 90 kultūros renginių – pasirodymų, koncertų, parodų, spektaklių ir įvairiausių meninių projektų, atliepiančių pačius įmantriausius lankytojų lūkesčius. Į festivalį ir iš jo patogiausia vykti miesto autobusais ir troleibusais, renginio proga naktį kursuos ir specialūs maršrutai 181R, 182R, 183R, 184R ir 1...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinti 45 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Atvejai buvo patvirtinti 5 apskrityse: Kauno apskrityje patvirtinta 20 atvejų, Vilniaus – 13 atvejų, Šiaulių – 9, Klaipėdos – 2 atvejai ir 1 Alytaus apskrityje. Iš 45 per vakar parą patvirtintų atvejų du yra įvežtiniai. Vienas iš Baltarusijos. Asmuo atvyko į Vilnių. Kitam asmeniui, grįžusiam iš Airijos Respublikos, patv...
Savivalda
Artėjant Tarptautinei mokytojo dienai, jau tradicija tampa pagerbti geriausius Vilniaus metų mokytojus, ikimokyklinių įstaigų pedagogus, ugdymo įstaigų vadovus bei tėvus/globėjus. Vilniaus metų mokytojo vardas suteikiamas iniciatyviausiems Mokytojams už profesinę veiklą, kuri pasižymi išskirtine kokybe ir kūrybiškumu bei aktyvų dalyvavimą mokyklos bendruomenėje ir visuomeninėje veikloje. Šio vardo suteikimo tikslas – įvertinti mokytojo veiklos pasiekimus i...
Įvykiai
Šią savaitę sostinė kviečia vilniečius ir miesto svečius žengti neišmintais takais: kartu su profesionaliais gidais aplankyti ne miesto centrą, o Justiniškes, Šeškinę, Vilkpėdę, Grigiškes ir kitus mažiau turizmui įprastus miesto rajonus. Nemokamos ekskursijos po daugiau nei dvi dešimtis Vilniaus rajonų vyks nuo antradienio iki sekmadienio. Tai – dalis programos, skirtos rugsėjo 27-ąją minimai Pasaulinei turizmo dienai, kurią sostinė šiemet dedikuoja geresn...
Įvykiai
Rugsėjo 22 d., Tarptautinę dieną be automobilio, vilniečiai ir sostinės svečiai visais autobusais ir troleibusais keliaus nemokamai. Taip Vilnius sveikina miestiečius ir Europos judumo savaitės proga skatina judėti darniai, išbandyti rekordiškai atsinaujinusį viešąjį transportą – mieste jau važiuoja apie 70 proc. naujų autobusų. „Sostinėje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą judėtų patogiai, nepriklausomai nuo to, kokį būdą pasirinks – viešuoju tra...