Vilniuje kuriasi pirmieji bendro gyvenimo namai neįgaliesiems

Vilniuje artimiausiu metu įsikurs pirmieji gyvenimo namai neįgaliems vaikams ir jauniems žmonėms iki 29 metų. Proto negalią turintiems tai itin reikalinga erdvė, kurioje jie gyvens visavertį gyvenimą, mokysis drauge, taip lengviau integruodamiesi į bendruomenę, įgydami socialinių įgūdžių. Namuose, kaip šeimyna, apsigyventų iki 10 proto negalią turinčių jaunuolių. Sostinės tarybos posėdyje šiandien pradėtas svarstyti siūlymas šiuos namus įkurti Gelvadiškių g. 70 (Antakalnyje). Priėmus sprendimą, namai duris atvertų jau kitų metų vasarą.

Pasak Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono direktorės Jūratės Čečetienės, pertvarkant institucinės globos sistemą Vilniuje, siekiama, kad neįgalieji paliktų socialinės globos namus ir apsigyventų bendruomenėje.

„Grupinio gyvenimo namai Vilniuje – vienas žingsnių neįgaliesiems tapti visavertės visuomenės dalimi, būti matomiems. Gyvenant mažoje grupelėje sukuriamas šeimai artimesnis modelis, atsiranda tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavinasi bendravimo įgūdžiai. Kartu nebelieka izoliacijos ir uždarumo nuo visuomenės jausmo, neįgalieji tampa savo namų ir gyvenimo šeimininkais, išsiugdo savarankiškumo ir socialinius įgūdžius. Suprantame, kad vietos bendruomenei gali kilti daug klausimų. Grupinio gyvenimo namuose gyvenantys visą parą prižiūrimi kvalifikuoto socialinio darbo personalo. Dalį savaitės laiko gyventojai praleis socialinėse dirbtuvėse VŠĮ Valakupių reabilitacijos centre“, – pasakojo J. Čečetienė.

Tikimasi, kad aplinkui gyvenanti bendruomenė yra sąmoninga ir supranta, kokios svarbios šiandienos pasaulyje lygios galimybės gyventi savarankiškai, džiaugtis laisve, nebūti izoliuotam globos namuose. Vieta šiems namams parinkta ne tik dėl geros infrastruktūros, patogaus susisiekimo viešuoju transportu, bet ir dėl neįgaliesiems puikiai pritaikytų gyvenimo ir laisvalaikio sąlygų. Naujieji gyventojai galėtų aktyviai įsilieti į vietos bendruomenę – drauge rūpintųsi rajono aplinka, įsijungtų į bendras veiklas.

„Vilnius tampa progresyviu ir išties visais besirūpinančiu miestu. Steigdami pirmus tokius grupinio gyvenimo namus, dovanojame žmonėms daugiau nei tik keturias sienas: tai yra ir bendruomenė, ir mokymasis bendrauti, bendri džiaugsmai, galimybės jaustis pilnaverčiu žmogumi. Tvirtai tikiu, kad grupinio gyvenimo namai yra svarbi priemonė, siekiant neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes gyventi bendruomenėje, o svarbiausia – būti savarankiškiems. Ateityje planuojame įsigyti daugiau tokių namų ir kurti visiems atvirą Vilnių“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.

Kitame Tarybos posėdyje priėmus galutinį sprendimą pirkti namą ir sklypą Gelvadiškių g. 70, bus visiškai užbaigtos visos privalomos procedūros šių namų įkūrimui.

Grupinio namo gyventojai bus 24 val. per parą prižiūrimi darbuotojų ir vieni, be lydinčiojo darbuotojo, negalės vaikščioti po rajoną. Visą parą grupinio gyvenimo namų gyventojai gaus kvalifikuoto personalo pagalbą. Namuose dirbs 2 socialiniai darbuotojai ir 4 socialinio darbuotojo padėjėjai, kurie padės gyventojams rūpintis asmenine higiena, vartoti medikamentus, įgyti maisto gaminimo ir namų ruošos įgūdžių.

Svarbu pabrėžti, kad šiuose namuose gyventojai turi visokeriopą profesionalią pagalbą ir priežiūrą – darbuotojai orientuoti į konkretų žmogų, jam padedama tik tose srityje, kuriose jam pačiam tikrai to reikia. Kiekvienas namo gyventojas skatindamas kuo labiau siekti savarankiškumo, su darbuotojų pagalba, asmenims padėdama užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba teikiama tik tokiose srityse, kuriose jam jos tikrai reikia (pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan.). Tokiuose namuose siekiama, kad asmuo, gyvenantis jame, būtų kuo labiau įgalinimas gyventi kiek įmanoma savarankiškesnį gyvenimą bendruomenėje.

Šiuose namuose gyvenimo tempas visai kitoks, nei didelėje globos įstaigoje: gyventojams teks patiems planuoti savo dienotvarkę, tvarkytis namus, gaminti maistą, prižiūrėti aplinką, skalbti drabužius ir atlikti kitus namų ruošos darbus. Namą supa 5 arų sklypas ir daržas, kuriame planuojama auginti daržoves, prižiūrėti gėlyną ir sodą. Kartu socialinis darbuotojas su padėjėju kiekvieną dieną gyventojams organizuos dienos užimtumo veiklą. Tam tikslui bus įrengta patalpa namo cokoliniame aukšte. Bus organizuojami vilnos vėlimo, medžio darbų, maisto gaminimo užsiėmimai.

Kaip reglamentuota Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Socialinės globos normos, grupinio gyvenimo namuose (atskiruose butuose ar gyvenamuosiuose pastatuose) atskiroje teritorijoje gali gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų. Pagal tas pačias normas, tokie namai negali būti steigiami tame pačiame pastate ar sklype, kur įsikūrę ir globos namai ar kiti grupinio gyvenimo namai tam, kad gyventojai turėtų kuo geresnes sąlygas integruotis į visuomenę, būti bendruomenės dalimi.

Vilniaus specialiąsias mokyklas kasmet baigia kelios dešimtys asmenų, turinčių proto negalią, kuriems yra būtina užtikrinti bendruomenines paslaugas dienos centruose, o asmenims, kurių tėvai dėl objektyvių priežasčių nebegali globoti – grupinio gyvenimo namuose. 2019 m. mokyklas baigė 40 tokių poreikių turinčių asmenų, 2020 m. baigs – 41, 2021 m. – 35 asmenys. Tikimąsi, kad įsteigus būtent šiuos grupinius gyvenimo namus vaikams ir jaunuoliams (iki 29 metų) su negalia, tokiems asmenims bus sudarytos visos tinkamos sąlygos tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais.

Vilniaus miesto savivaldybė
neįgalieji būstas įvykiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Vilniaus senamiestyje, Kėdainių ir Lydos gatvių sankryžoje šiandien atidengta žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra „Vandens nešėjas“, įkvėpta Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako kūrybos. Tai – vienas paskutiniųjų 2018-aisiais išėjusio skulptoriaus darbų ir dar vienas jau trečius metus skaičiuojančios sostinės savivaldybės programos „Kuriu Vilnių“ kūrinys. „Labai simboliška, kad būtent šiandien ir būtent šioje vietoje atidengta dar viena Vi...
Įvykiai
Nuo antradienio, spalio 20 d., vilniečiai vaistinių tinkluose „Eurovaistinė“, „Camelia“, „Gintarinė vaistinė“, „Norfos vaistinė“ ir „Benu“ gali nemokamai gauti kalio jodido tablečių, skirtų apsaugoti organizmą nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio galimos radiacinės nelaimės atveju. Tabletės bus išduodamos visiems Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kalio jodido tabletės gyve...
Sveikata
Mobilus testavimo punktas sostinėje virsta tyrimų miesteliu – nuo šiandien tyrimų pajėgumai yra didinami ir bus priimama net iki 1000 besitiriančių per dieną. Nuo kovo mėnesio Vilniuje veikęs mobilus punktas V. Gerulaičio g. 1 (priešais verslo centrą „Technopolis“), kuriame imami ėminiai tyrimams dėl koronaviruso (COVID-19), išaugo iki didžiausio tyrimų miestelio ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Nuo šiandien jame veikia jau 3 atskiros tyrimų lini...
Akcija!
Jau šį penktadienį ir šeštadienį daugelyje šalies prekybos centrų su pirkėjais sveikinsis „Maisto banko“ akcijos savanoriai, kurie geros valios žmones kvies nupirkti ir su stokojančiais pasidalinti ilgiau galiojančiais maisto produktais. Planuojama, jog rudeninė „Maisto banko“ akcija vyks 69 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, joje dalyvaus daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų. „Dėl netikėtai pasaulį užklupusios pandemijos netekome galimybės sureng...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 70 iš jų registruota Vilniaus, 44 Šiaulių, 27 Kauno, 22 Klaipėdos, 21 Telšių, po 7 – Marijampolės ir Panevėžio, 6 Tauragės bei 1 Alytaus apskrityse. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 146 asmen...
Įvykiai
Vilnius gali ir turi būti atviras, gyvybingas ir vis dėlto – saugesnis, sutarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir šioms verslo sritimis atstovaujančių asociacijų ir pavienių įmonių susitikimuose, skirtuose aptarti mechanizmus tolesnio koronaviruso pandemijos plitimo užkardymui. „Vilniaus miesto situacija, vertinant užsikrėtimų koronavirusu skaičių ir esamų židinių grėsmingumą, anaiptol nėra sudėtingesnė nei kitų Lietuvos miestų, todėl neskuba...
Įvykiai
Trys tekstai, sukurti projektui „Vilniaus kontekstai: Antakalnis“ ir pristatyti tripusiuose reklaminiuose stenduose šią vasarą (rugpjūčio 3–16 d.), perkelti ant dviejų pastatų sienų ir Šilo tilto kolonų. Vasarą Antakalnio g. esančiuose tripusiuose reklaminiuose stenduose viso buvo eksponuota dešimt tekstų, kurių autoriai šiame rajone augo, gyveno arba tebegyvena, turi artimą ryšį su juo. Tuo tarpu trijų tekstų perkėlimui ant sienų projekto organizatorės St...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, padedant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, slaptos policijos sulaikymo operacijos metu sulaikė 13-a Vilniaus apskrityje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narių, įtariamų sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., padarymu. Vilniaus kriminalinės po...
Įvairios
Lukiškių kalėjimo istorija prasidėjo dar prieš pastatant dabartinį kalėjimo pastatą XX a. pradžioje. Anksčiau šioje vietoje taip pat veikė įkalinimo įstaiga, įkurta buvusiame katalikų vienuolyne 1837 m. Kalėjimo būta nedidelio, mat iki pat baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje 1861 m., nusikaltusieji baudžiauninkai galėjo būti kalinami ne valstybiniuose kalėjimuose, o jų šeimininkų įrengtose atitinkamose patalpose. Be to, pagrindine bausme už sunkesniu...
Exchange Rates
USD 0,851