Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus

Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, Furija

Lukiškių kalėjimo istorija prasidėjo dar prieš pastatant dabartinį kalėjimo pastatą XX a. pradžioje. Anksčiau šioje vietoje taip pat veikė įkalinimo įstaiga, įkurta buvusiame katalikų vienuolyne 1837 m.

Kalėjimo būta nedidelio, mat iki pat baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje 1861 m., nusikaltusieji baudžiauninkai galėjo būti kalinami ne valstybiniuose kalėjimuose, o jų šeimininkų įrengtose atitinkamose patalpose.

Be to, pagrindine bausme už sunkesnius nusikaltimus tapdavo priverstinė tremtis į atokius imperijos užkampius, darbo stovyklas. Dėl šių priežasčių žmonės valstybiniuose kalėjimuose ilgai neužsibūdavo – pagrindinė jų funkcija buvo ikiteisminis sulaikymas, tad nedidelis kalėjimas dabartinio vietoje atitiko to meto poreikius.

Naujo, didesnio, kalėjimo prireikė priėmus naują baudžiamąjį kodeksą, kuris numatė anksčiau neegzistavusias trumpalaikio ir ilgalaikio kalinimo bausmes. Padaugėjus kalinių, buvo nuspręsta senąjį kalėjimą nugriauti, o jo vietoje pastatyti kitą, didesnį. Tam prireikė ir didesnio žemės sklypo, tad buvo išpirkta dalis šalia buvusių totorių kapinių teritorijos.

Gali būti, kad pinigai, gauti už šią teritoriją, turėjo būti panaudoti naujos mečetės statybai, mat senoji, buvusi netoli kapinių, jau buvo apgriuvusi, tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas.

Naujasis kalėjimas buvo pradėtas statyti 1901 m. pagal architekto Aleksėjaus Trambickio projektą, vadovaujant inžinieriui Konstantinui Kelčevskiui. Pastato planas rėmėsi anglų filosofo Džeremio Bentamo (1748-1832) suformuluota panoptikono idėja. Jos esmė – suprojektuoti visuomeninius pastatus taip, jog visus jame esančius žmones galėtų stebėti vienas prižiūrėtojas, o patys prižiūrimieji nežinotų, kada yra stebimi. Tokiu būdu būtų galima kontroliuoti pastate esančių asmenų elgesį – priversti juos veikti taip, kaip iš jų tikimasi.

Lukiškių kalėjimas
Lukiškių kalėjimas

Lukiškių kalėjimas / Iš knygos А.А. Виноградов. Путеводитель по городу Вильне и его окрестностям: в 2-х частях. Вильна, 1904, p. 215

Kalėjimo statybos darbus pavyko baigti per trejus metus. Tai buvo ne tik brangiausiai kainavęs kalėjimas to meto Rusijos imperijoje, bet ir brangiausias XX a. pradžios statinys, kainavęs beveik 1,5 milijono rublių.

Palyginus su senąja, ši įkalinimo įstaiga buvo išties milžiniška – vienutėse galėjo kalėti daugiau kaip 420, sulaikymo kamerose – 278 asmenys, kompleksą sudarė ir papildomos patalpos – biuras su gyvenamosiomis patalpomis darbuotojams, virtuvė, kepykla, pirtys, skalbykla ir kt.

Jame veikė moderniausia tų laikų įranga – vandentiekis, šildymo ir ventiliacijos sistema. Įspūdingiausia komplekso dalis – šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, buvusi viena puikiausių Vilniuje. Ją puošė Ivanas Trutnevas (1827-1912), Ivanas Rybakovas (1870-1936), Juozapas Balzukievičius (1867-1915). Kalėjime veikė ir katalikų koplyčia bei sinagoga.

Lukiškių kalėjimo pastatas savo paskirties neprarado iki šių dienų. XX a. pirmos pusės politinės peripetijos, karai ir okupacijos lėmė, kad ši vieta tapo ne tik nusikaltusiųjų laisvės atėmimo, bet ir represijų, kankinimų ir susidorojimų su kitaminčiais, politiniais kaliniais ir kitais valdžiai nepriimtinais asmenimis, vieta.

Kalėjimo sienos matė daug politinių kalinių – Nepriklausomos Lietuvos politiką Mykolą Biržišką (1882-1962), diplomatą Joną Vileišį (1872-1942), tarpukario Lietuvos Respublikos žydų reikalų ministrą Jokūbą Vygodskį (1856-1941), kuris nukankintas mirė kalėjime.

Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-2

Čia kalėjo ir daugiau nusipelniusių žydų bendruomenės asmenų – 1905 m. jame atsidūrė gydytojas ir visuomenės veikėjas Cemachas Šabadas (1864-1935), 1941 m. – poetas ir geto kovotojas Šmerkė Kačerginskis (1908-1954). Iš Lukiškių ištrūkti pavyko vėliau šeštuoju Izraelio ministru pirmininku tapusiam, Nobelio taikos premijos laureatui, apdovanotam už pasiektą Izraelio ir Egipto taikos susitarimą (kartu su Egipto prezidentu Machomedu Anwaru el-Sadatu; 1918-1981) Menachemui Beginui (1913-1992).

Šiandien Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas jau nebeatlieka savo pirminės funkcijos. Lukiškių kalėjimas turėtų tapti daugiafunkcine erdve, skirta menui, kultūrai ir verslui.

Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-3 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-4 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-5 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-6 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-7 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-8 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-9 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-10 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-11 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-12 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-13 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-14 Lukiškių kalėjimo istorija – statinys, menantis istorinius kankinimus, nuotrauka-15
LRT
lukiškių kalėjimas lukiškių aikštė vilniaus istrorija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,837