8 klausimai ir atsakymai apie beviltiškų skolų nurašymą

8 klausimai ir atsakymai apie beviltiškų skolų nurašymą, vilniuje.info

Kreditoriai, kurie teikia paskolų skolinimo paslaugas, dažniausiai anksčiau arba vėliau susiduria su skolininkais, kurie piktybiškai negrąžina skolų, kurie nėra gebus skolas grąžinti arba tokiais, kurie nuolat prašo prasitęsti skolos grąžinimo terminą, kadangi rytoj bus geriau nei vakar. Variantų yra daug, jie labai skirtingi, tad geras teisininkas pašonėje, kuris gali padėti susikalbėti su bet kuriuo iš šio tipo skolininku – būtinas.

Bene jautriausi skolininkai yra tie, kurie nebeturi galimybės grąžinti skolų ir tuomet jos tampa vadinamos „beviltiškomis skolomis“.

Žinoma, su jomis susiduria ne tik kreditus bei paskolas teikiančios įmonės, tačiau ir fiziniai asmenys, kurie suteikė paskolą, tačiau nebesulaukia jos grąžinimo. Jeigu esate vienas jų – šis straipsnis kaip tik Jums. Kalbamės su teisininkais ir dalinamės 10 dažniausiai užduodamų klausimų atsakymų apie beviltiškas skolas ir tuo pačiu kokią naudą iš jų galima gauti.

1. Kas yra beviltiškos skolos?

Beviltiškų skolų apibrėžimas kinta, tad reikia sekti tuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose pateiktą sąvoką. Šiuo metu beviltiškomis skolomis yra laikomos tokios skolos, kurios negali būti grąžinamos dėl asmens turtinės padėties.

Tuomet ir tampa reikalingas beviltiškų skolų nurašymas. Tai yra procesas, kai minėtos skolos įrodomos kaip beviltiškos, tad galima susigrąžinti už jas bent jau valstybei sumokėtus mokesčius (PVM ir pelno).

2. Kada skola gauna beviltiškos statusą?

Lietuvos Respublikos įstatymas apibrėžia, kad skola tampa beviltiška tokiu atveju, kai asmuo ne trumpiau nei 1 metus nėra gebus jos padengti. Tai reiškia, kad jeigu sąskaita už tam tikras prekes arba paslaugas buvo išrašyta 2019-ųjų metų sausio mėnesį, tai beviltiška ji gali būti laikoma ne anksčiau nei 2020-ųjų metų sausio mėnesį.

„Tiesa, ne visada ir ne visais atvejais reikia laukti vienerių metų laikotarpio. Išlygos taikomos tokiu atveju, kai skolininkas yra miręs, jis bankrutuoja arba yra likviduotas“,- pasakoja teisininkas.

Visais šiais atvejais dėl beviltiškos skolos statuso galima kreiptis anksčiau.

3. Kokią naudą gaus kreditorius, kai skola bus pripažinta beviltiška?

„Žinoma, kreditorius gauna naudą. Kitu atveju – nebūtų prasmės kreiptis į teisininkus dėl šios paslaugos. Jis gali susigrąžinti PVM mokestį, kuris sumokėtas valstybei (aut. past. – 21 %) bei pelno mokestį. Žinoma, tik tais atvejais, kai jis juos yra sumokėjęs“.

Matyti, kad laimėję bylą kreditorius gali susigrąžinti net iki trečdalio paskolos sumos („Kai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nustatyta tvarka BS tenkančia pardavimo PVM suma tikslinama į biudžetą mokėtina PVM suma, ši PVM suma nelaikoma BS. Šios nuostatos taikomos pardavimo sumoms, apskaičiuotoms ir deklaruotoms PVMĮ nustatyta tvarka nuo 2012 m. sausio 1 d.“ – VMI medžiaga).

Žinoma, ji nėra visa, tačiau tais atvejais, kai mokėtojas tikrai negrąžins skolos, nes pavyzdžiui, bankrutavo – tai yra geriau nei nieko. Jeigu mokėtojas piktybiškai nemoka skolos – reikia domėtis skolų išieškojimo paslauga, o ne skolos nurašymu kaip beviltiška.

4. Kas gali teikti prašymą dėl skolos priskyrimo beviltiškai?

Pasak teisininko, pagal Lietuvos valstybės įstatymus – dėl skolos beviltiškumo gali kreiptis tie skolintojai, kurie:

·Yra sumokėje pelno mokestį valstybei.

·Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, tai yra – pajamų mokesčių mokėtojai.

·Asmenys arba įmonės, kurios sumokėjusios PVM mokestį nuo skolos.

·Asmuo arba įmonė, kuri yra sumokėjusi tiek pelno, tiek PVM mokestį nuo sumos.

„Reikia suprasti, kad skolos priskyrimas beviltiškai reiškia, kad bus galima atgauti šiuos du minėtus mokesčius. Jeigu jie nebuvo sumokėti – nieko atgauti nepavyks, tad pati skola, deja, taps minusinė“,- pasakoja specialistas. Tai reiškia, kad tikrai ne kiekvienas, kuris turi nemokių skolininkų – gali kreiptis dėl mokestinės lengvatos ir tuo pačiu skolos priskyrimo beviltiškoms.

5. Kaip yra įrodomos skolos beviltiškumas?

Beviltiškos skolos yra klasifikuojamos pagal sumas, kurios yra pasiskolintos, dydį. Jos gali būti:

1. Įsiskolinimai nuo 0,01 eur iki 300,00 eur;

2. Įsiskolinimai nuo 300,01 eur iki 3000,00 eur,

3. Įsiskolinimai nuo 3000,01 eur iki 30000,00 eur;

4. Įsiskolinimai nuo 30000,00 eur ir daugiau.

Priklausomai nuo skolos dydžio – reikalingi ir tam tikri dokumentai, kurie geba įrodyti paskolos beviltiškumą.  Tiesa, paskolos nuo 0,01 eur iki 300,00 eur dažniausiai sėkmingai įrodomos ir be jokių dokumentų. Jie gali būti pateikiami tik paties kreditoriaus noru. O kuo skolos yra didesnės – tuo daugiau įrodymų reikia. Tai gali būti ir kontaktavimo faktas su skolininku (el. laiškai, telefonų pokalbiai...), informacija, kuri apibrėžia skolininko finansinę situaciją, informaciniai pranešimai, išrašai, kad skolininkas neturi registruoto turto, įsiteisinęs teismo sprendimas, antstolio raštai bei kiti dokumentai. Kuo skola yra didesnė, natūralu, tuo dokumentų reikia daugiau, kad būtų galima įrodyti, kad skola priklauso X asmeniui ir tuo pačiu, kad jo finansinė situacija neleidžia jam skolos grąžinti.

6. Ar visada ir visos skolos yra pripažįstamos kaip beviltiškos?

„Jau aptarėme anksčiau,. Kad yra tam tikri kriterijai, kuriuos reikia atitikti tokiu atveju, kad skola bent jau galėtų kandidatuoti į beviltiškos statusą. Tačiau net ir tada, kai tie kriterijai yra atitinkami – ne visada skola yra vadinama beviltiška“,- pasakoja specialistas.

Apibendrinus eksperto išvadas – pateikiame dažniausiai pasitaikančias klientų klaidas, kurios ir užkerta kelią skoloms „tapti“ beviltiškomis.

· Jeigu mokesčių mokėtojas turi kredito įstaigos statusą – skola negali būti laikoma beviltiška.

·Jeigu skola yra padengiama kito asmens (tai reiškia, kad skolos nebėra).

·Tokiu atveju, kai mokesčių mokėtojas iš skolininko gauna kokio nors turto (jis yra laikomas dalies arba visos skolos padengimu).

· Jeigu dėl tam tikrų aplinkybių mokesčių mokėtojas nebeturi teisės reikalauti skolos (pavyzdžiui, kai dalis skolos bylinėjimosi metu būna grąžinama).

·Mokesčių mokėtojui praleidus senaties terminą.

·Jeigu mokesčių mokėtojas ir skolininkas yra susiję asmenys (ne tik dėl skolos. Tai yra, kai randamas koks nors asmeninis interesas).

·Bei kitais atvejais.

7.  Kas padeda priskirti skolas beviltiškoms?

Kaip jau minėjome straipsnyje ne vieną kartą - reikalingas geras specialistas, kurio darbas yra padėti surinkti dokumentus padėsiančius skolas priskirti beviltiškoms. Kuo didesnė skola – tuo darbas yra atsakingesnis, tad geriau samdytis įmonę, kurioje dirba nepriklausomi savo sferos ekspertai.

8. Kiek kainuoja skolos priskyrimas beviltiškai?

Nėra vienodų sumų, kadangi tai priklauso ir nuo skolos dydžio ir tuo pačiu nuo kitų faktorių, kurie lemia galimybes greičiau ir paprasčiau arba sudėtingiau ir ilgiau įgyvendinti skolos beviltiškumo įrodymą. Su kainomis geriausia susipažinti asmeniškai susisiekus su atsakingais asmenimis, kurie įvertinę konkrečią skolą – gali nurodyti ne tik kainas, tačiau ir preliminarius paslaugų teikimo laikotarpius.

Jeigu manote, kad susidūrėte su beviltiška skola – raskite teisininką. Tai yra pirmas žingsnis, kur reikia atlikti. Toliau viską atliks jis bendradarbiaudamas su Jumis.

skolos skolų nurašymas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.