VU Saulėtekyje baigia formuoti fizinių ir technologijos mokslų branduolį

VU Saulėtekyje baigia formuoti fizinių ir technologijos mokslų branduolį, Furija

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Šių mokslo sričių potencialo stiprinimas ir sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo bendruomenės ir verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos didinimo, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.

Projektai skatins šalies ekonomikos pažangą

Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, tai į visos valstybės ateitį nukreipti VU projektai, kurių tikslas – sukurti mokslo ir studijų sąlygas svarbiose mokslo kryptyse, toliau koncentruoti mokslo potencialą Saulėtekio miestelyje, gerinti mokslo ir verslo sinergiją. Mokslo ir studijų infrastruktūros koncentravimas atveria visiškai naujas galimybes tarpkryptinėms studijoms, orientuotoms į aukštąsias technologijas.

„Esame įsitikinę ir didele socialine-ekonomine projektų nauda bei būsima šių investicijų grąža, nes projektai tiesiogiai susiję su šalies ūkiui jau dabar ir potencialiai ateityje reikšmingomis sritimis – biochemija, biotechnologija, finansų technologijomis, dirbtinio intelekto plėtojimu“, – pabrėžia VU rektorius.

Kaip sako vyriausiasis VU rektoriaus patarėjas profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Saulėtekyje formuojamas didžiausias Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys, kuriame bus telkiami šių mokslo sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP), plėtojamos mokslo ir verslo partnerysčių kuriamos vertės augimo prielaidos.

„Aukšto lygio mokslo ir inovacijų paramos paslaugų centrų sutelktumas, svarbių mokslo sričių potencialo stiprinimas turės įtakos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos ekonominei pažangai, konkurencingumui tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinęs rektoriaus patarėjas infrastruktūros plėtros klausimais.

Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.

Todėl, pasak prof. J. R. Lazutkos, gyvybės mokslų, švarios chemijos pramonė plėtojama siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Perspektyvių pramonės sektorių inovacijoms kurti ir skatinti reikalingi tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.

Naujuose Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetuose įsikurs modernios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose vykdomi biochemijos, chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, dirbtinio intelekto, prognozavimo metodų, kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitikos tyrimai skatins aktyvią inovatyvių sprendimų plėtrą ir intensyvesnę partnerystę su biotechnologijos, bioinformatikos, finansinių paslaugų, informacinių technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei inžinerinio profilio įmonėmis ar akademiniais partneriais.

Bus stiprinamas šalies mokslo potencialas

Nauja moderni mokslo ir studijų infrastruktūra ne tik prisidės prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, bet ir stiprins šalies mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, skatins naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi, prisidės prie gamtos mokslų ir technologijų srities studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo.

„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science,Technologies,Engineering,Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, – įsitikinęs prof. J. R. Lazutka.

Modernizavus šių fakultetų MTEP infrastruktūrą, sudarius sąlygas vykdyti atitinkamas mokslines veiklas bei tarpdisciplininius tyrimus ir čia sukūrus aukšto lygio laboratorijas, planuojama, reikšmingai augs MTEP paslaugų spektras ir apimtis, didės tiek Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetų individualiai, tiek bendrai su verslu ar kitais VU padaliniais registruojamų patentų skaičius.

Tarpdisci­plininių mokslininkų grupių iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ir darbai sudarys prielaidas kurti mokslo produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti.

Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų

Šie infrastruktūros projektai padės sutelkti turimą mokslo potencialą vienoje vietoje.

Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos ir geomoklsų fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas MIF architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.

Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.

saulėtekis vu vilniaus universitetas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.