Prasidėjus šaltajam sezonui Vilnius kovoja su oro tarša

Prasidėjus šaltajam sezonui Vilnius kovoja su oro tarša, Furija

Įsibėgėjus šildymo sezonui aplinkos oro kokybė kiekvienais metais ypač prastėja tada, kai gyventojai pradeda šildytis individualiai. Didžiausias užterštumo padidėjimas jaučiamas termometrų stulpeliams leidžiantis žemyn, esant ramiems, nevėjuotiems orams, kai teršalai sunkiau išsisklaido, kaupiasi vienoje teritorijoje.

Šaltuoju sezonu Vilniuje didesnė tarša stebima Senamiesčio seniūnijoje, Markučiuose, Šnipiškėse, Žvėryne. Tam įtakos turi tai, kad centrinė miesto dalis yra upių slėnyje, kur teršalai yra sunkiau išsklaidomi. Taip pat didesnė tarša fiksuojama kituose individualiai besišildančiuose namų ūkių kvartaluose: Balsiuose, Riešėje, Vilniaus priemiesčiuose, kur dalis individualių namų šildomi kietuoju kuru. Siekiant sumažinti šildymo sezono metu sukuriamą žalą gyventojai skatinami naudotis Europos Sąjungos parama katilų keitimui į aplinkai draugiškus katilus. Prastas kuras, seni katilai ir deginamos atliekos ne tik didina oro taršą ir kenkia aplinkiniams gyventojams, tačiau vertintinas ir kaip neefektyvus šildymas, didinantis gyventojų išlaidas. Šia suteikiama parama tikimasi sumažinti aplinkos taršą ir gyventojų išlaidas.

„Individualių namų keliama tarša, kietojo kuro naudojimas yra įvardijamas kaip vienas didžiausių oro taršos šaltinių mieste. Siekiant užtikrinti, kad oro kokybė būtų gera ir ribinės vertės nebūtų viršijamos, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu buvo parengta Aplinkos oro kokybės valdymo programa 2020–2025 m.“, – sakė SĮ „Vilniaus planas“ aplinkos duomenų analitikė Agnė Eigminienė. SĮ „Vilniaus planas“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir SIA „ELLE“ parengtu planu siekiama mažinti kietojo kuro keliamą taršą.

Ne vienerius metus pastebima, kad gyventojai linkę kūrenti ir aplinkai pavojingiausias atliekas – baldus, drabužius, tekstilę ar plastiką. Priešingai nei didžiosiose pramonės įmonėse, individualios krosnys nėra pritaikytos deginti atliekas, joms visiškai sudegti trukdo per žema temperatūra.

Be to, daugelis gyvenamųjų namų kaminų neturi filtrų, todėl į aplinką patenka itin kenksmingos medžiagos, kurias išskleidžia deginamos chemiškai apdorotos bei dažytos atliekos. Į aplinką patekusiais teršalais pirmiausia kvėpuoja atliekas deginančių namų gyventojai ir jų kaimynai. Po deginimo likę pelenai, kuriuose yra toksinių elementų, sunkiųjų metalų, kancerogenų, gali būti išnešiojami vėjo į kitas gyvenamąsias zonas arba jais yra tręšiama žemė.

Tokias šildymo priemones gyventojai renkasi dėl skirtingų priežasčių, neretai pasirinkimą nulemia finansai. Savivaldybė padeda socialiniuose ir savivaldybės būstuose gyvenantiems vilniečiams, kurie šildo būstus kietuoju kuru – valomos jų krosnys, kaminai. Bendruomenės taip pat skatinamos padėti kaimynams išvalyti kaminus, atvežti sausų malkų.

Kiekvieno šildymo sezono metu gyventojai yra raginami patikrinti namo šildymui naudojamus įrenginius ir laikytis jų eksploatavimo taisyklių. Svarbu įvertinti būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą bei pagal galimybes rinktis mažiau aplinką teršiantį šildymo būdą – prisijungti prie centralizuotu būdu tiekiamos šildymo energijos, įsirengti dujinį katilą ar šilumos siurblius.

Pastebėjus aplinkos teršimo ar niokojimo atvejus, gyventojai prašomi pranešti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skubaus reagavimo pranešimų priėmimo poskyriui telefono numeriu (8 5) 273 2995, bendruoju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos el. p. [email protected] arba 112.

Vilniaus miesto savivaldybė
oro taršą savivaldybė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,839